Grįžęs visai negalvojau kažką aprašinėti, po to pradėjau rašyti, įpusėjęs mečiau ir dabar praėjus beveik metams po kelionės greituoju būdu užbaigiau ir pateikiu mytripsui.
Kelionė į Tenerifę (ar po Tenerifę) kažkaip keistai skamba, nes nei čia kelionė, nei čia yra ką aprašinėti. Tiesiog visa šeima ištrūkome iš šaltos Lietuvos ir paprastuoju budu pailsėjome. Kažkurio blogerio kažkas paklausė – kodėl tu rašai? Atsakymas suko link socialines pareigos. Kažką panašaus jaučiu rašydamas ir pasakodamas kitiems. Tuo labiau, kad pats visas idėjas imu iš tokių pat keliautojų, kurie netingi pasidalinti įspūdžiais. Šis rašinėlis gal daugiau ne apie šalį (vietovę), kurioje lankiausi, bet apie visą planavimą ir įgyvendinimą. Iš anksto pasakysiu, kad asmeniškai Tenerifėje esu buvęs prieš tris metus su viena geriausių bendradarbių ir jų artimųjų kompanija. Viską matėm, visur buvom, alų midų gėrėm ir dar velniai žino ką veikėm. Buvo taip linksma, kad visko net neatsimenu. Linkėjimai buvusiems .
Taigi, pavasarinių atostogų vyksta DariusB, DaivaB, UgnėB (12m) ir JonasB(7m). Kelionės biudžetas šiems metams seniai buvo suplanuotas ir lėšos rezervuotos, tik neaišku buvo kada, kaip, kur ir su kuo. Viskas pasisuko gana netikėtai ir spontaniškai. Mano brangiausiai nusprendus, kad jai reikia keisti darbą, išpuolė toks 15 dienų pereinamasis iš vieno darbdavio pas kitą laikotarpis nuo kovo 25 iki balandžio 10 d. Nieko nebus, reikia kur nors lėkti. Ir šikart būtinai su vaikais. Sėdau prie Azuon programėlės ir pradėjau geriausios pasaulyje aviakompanijos (aš rimtai) Ryanair skrydžių paieškas. Kelionės kriterijai buvo : kad būtų šilta, kad būtų ką veikti vaikams ir … tilpti į biudžetą. Rinkausi tarp Maljorkos, Kipro, Malagos, Maroko, Portugalijos Algarvės , visų Kanarų salų ir dar beleko. Labai viliojančiai pasirodė bilietų kainos į Maljorką – round tripas su visais pribumbasais 160lt. Dar pasižiūrėjau, kad VW Golf klasės automobilio nuoma savaitei 60 EUR su visais draudimais ir nuline frančize. Bet kažkaip susilaikiau dėl dieną +16, naktimis +8 temperatūros, be to vaikų pageidaujamas vandens parkas pradeda veikti tik nuo gegužės mėn. Taigi užkliuvau už geros kainos ir patogių laikų skrydžių į Tenerifę. Klimatas tokiu laiku ten idealus, plius vaikams galima pasiūlyti Loro parką ir vieną didžiausių pasaulyje vandens parkų Siampark. Mes jamam šituos 4 aviabilietus kovo 29d. Riga-Briuselis-Tenerife ir atgal balandžio 7d. Tenerife-Frankfurt – Kaunas. Total sum už bilietus gavosi 1550lt. Sekantys darbai susirasti gyvenamą vietą ir išsinuomoti automobilį. Automobilis kaip visada per instantcars.eu – pasiūlė už 168 Eur 9 paroms, pasiėmimas-grąžinimas oro uoste. Kur apsigyventi ieškojau per holidaybookings.co.uk ir ownersdirect .co.uk Rinkausi Los Cristianos, Las Amerikas vietovėje. Išsiunčiau pora tuzinų paklausimų sudominusių apartamentų šeimininkams ir po keletos dienų virtualiai sukirtome rankomis su vienu . Kaina 340 eurų už 9 nakvynes. Beieškodamas informacijos internete apie Tenerifę (daugiausia jos rusiškuose forumuose Tenerife.ru arba forum.gotenerife.ru) užtikau puslapį http://www.attractiontix.co.uk/ , kuri suteikia galimybę įsigyti bilietus į įvairius pasaulio teminiu-pramogų parkus pigiau nei bet kur. Perkant per juos twin ticket į Loro ir Siam parkus gaunasi 20 euru pigiau nei tiesiogiai internetu iš pačių parkų puslapių. Tiesa, pradžioje nelabai sekėsi su pirkimu. Bandau su savo kreditine kortele – kažkodėl atmeta. Parašau WTF kontaktuose duotu mailu. Po pusvalandžio mergina atsako, kad jie gali parduoti tik UK gyventojams. Imu savo angliška mastercard prepayd, bet vis tiek nepraeina, nes kortelė išduota tai Londone, o adresas lietuviškas. Pabandau padaryti mokėjimą per Paypal. Bingo! Viskas sutvarkyta, galima judėti.
Truputį apie skrydžio niuansus. Vykome tik su rankiniu bagažu ir galiu pasakyti, kad jo pilnai pakanka. Ėmėme pora lagaminų 55x40x20 ir pora kuprinių. Kai greituoju būdu susimetėme būtiniausius daiktus, pasirodė, kad viena kuprinė lieka netgi apytuštė. Šiltesni rūbai ant savęs, o keletas maikučių, šortų ir basučių daug vietos neužima. Visokių šampūnų, kremų nuo saulės nusipirksime vietoje. Į tą pustuštę kuprinę prisidėjome sumuštinių ir dar kai ko užkrimsti – kaip ne kaip laukė visa diena kelionėje. Per visą kelionę buvo pora stresinių situacijų. Apie antrą papasakosiu vėliau, o štai pirmoji laukė jau pačioje pradžioje. Persėdimams tarp skrydžių iki vartų uždarymo turėjome tik 40 min. Nors Ryanair garsėja savo punktualumu, tačiau bent pusvalandžio vėlavimas mums grėsė kelionės žlugimu. Na, gal nežlugimu, bet būtų sumaišę visas kortas, t.y. pavėlavus į Briuselį, būtume pasilikę porai dienų Belgijos sostinėje ir išskridę kita dieną į Tenerifę. Nieko blogo, išskyrus papildomas išlaidas, bet nesinorėjo tos priverstinės Belgijos pažinties. Toks trumpas laikas tarp skrydžių buvo dar vienas iš argumentų kodėl neėmėme papildomo bagažo. Taigi atvykstame į Rygos oro uostą ir laukiame lėktuvo iš Briuselio. Pasižiūrėjau monitoriuje, jokio vėlavimo nerodo, viskas turėtų būti laiku, t.y. lėktuvas atvyksta iš Briuselio, išleidžia keleivius, susodina naujus ir vėl kyla į Briuselį. Pasikartosiu, man nerealiai patinka kaip veikia Ryanair visa sistema. Kai viską perpranti, supranti, kad viskas paprasta ir genialu . Taigi, laikas eina, lėktuvai leidžiasi, bet ne mūsiškis. Nusileido vėluodamas 15 min ir tos minutės atrodė kaip valanda. Kažkaip jau pradėjau stresuoti. Jeigu dar prisidės 15 min vėluoti išskristi, mums šakės. Pakylam vėluodami beveik pusvalandžiu! Eina sau kaip neramu. Nors eiti pasiūlyti pilotui paspausti gazą . Gal būt ir paspaudė, nes nusileidome vėluodami 10min. Čia taip detaliai minutėmis pasakoju todėl, kad tikrai skaičiavau tas minutes ir jos atrodė laaabaaaai ilgos. Lėktuvui nusileidus, mūsų šeimynėlė pirmieji išsitraukė kuprines ir atsistojome lėktuvo praėjime, paėmę žemą startą. O kaip ilgai neatidarė durų, o kaip lėtai lipo keleiviai. Mes nelabai mandagiai brovėmis link durų, atsiprašinėdami latvių, nes vėluojame į sekantį lėktuvą. Supratingi braliukai buvo. Sprukome iš lėktuvo ir bėgte per oro uostą (Ryanair keleivių su autobusais nevežioja). Įbėgę į Sharlerua oro uosto pastatą, gan greitai susiorietavome departure kryptį, dar keletas paklaidžiojimų į vieną pusę, į kitą pusę ir mes jau kišame savo pasus su bilietais. Spėjome! Dar 4,5 valandos skrydžio ir 16.40 vietiniu laiku mes stovime vasariškoje Tenerifėje. Man patiko keliauti be papildomo bagažo. Viskas greita ir paprasta, įlipi, išlipi kaip iš kokio autobuso ir galiausiai atsiduri kur reikia už tūkstančių kilometrų nuo namų. Tiesa, mašiną dar reikia pasiimti iš nuomos kompanijos Orlando, kuri neturi savos kontoros oro uosto pastate. Kartu su vaučeriu emailu gavau aprašymą, kad išėjus iš oro uosto pastato, reikia eiti į dešnę iki taxi aikštelės, kur lauks kompanijos mašina, kuri nuveš iki ofiso, esančio už 5km. Akurat, mūsų laukia autobusiukas ir po 10min mes jau forminame mėlyną Renault Clio, benzinas, variklis 45kw. Apie 10km autostrada iki Costa Adeje vietovės , sustojame prie Orlando resort apartamentų. Keistas sutapimas – ir auto nuomos kompanija ir apartamentai tokiu pačiu pavadinimu. Susiskambiname su vietiniu dėdule, kuris prižiūri apartamentus, gauname raktus nuo buto ir kitus raktus nuo įėjimo į kompleksą vartų . Galime pradėti poilsį. Apartamentai visai neblogi, 45kvm ploto, atskiras miegamasis, svetainė-virtuvė su visais puodais, įrankiais, lėkštėmis, taurėmis, mikrobangė, viryklė, šaldytuvas, LCD televizorius su satelitu, DVD grotuvas su nemaža filmų kolekcija, pliažinis skėtis nuo saulės, asmeniniais minkštais paklotais gultui prie baseino, Tenerifės žemėlapiai, kelios turistinės brošiūros apie Tenerifę, keletas meilės romanų anglų kalba, skalbimo mašina, seifas, rankšluoščiai, didelė terasa su lauko baldais ir vaizdu į baseiną bei vandenyną…. ir visa tai už 120 lt per parą! Pats Orlando Resort kompleksas yra nebe naujas, statytas 1985m. , labai tvarkingas, trys baseinai, teniso kortai, baras prie baseino, visai šalia kavinės, barai, parduotuvės, pliažas. Apartamentus daugiausia įsigiję britai, vokiečiai ir juos paprasčiausiai nuomoja arba gyvena patys. Kiek supratau , nemažai tuose apartamentuose gyvena ir pačių vietinių ispanų.
Tolesnė šio vakaro užduotis buvo apsižvalgyti aplinkui, užkąsti ko nors ir apsipirkti maisto. Apsižvalgėme, sukirtome po picą, pabraidėme vandenyno pakrante ir visai netoliese radome vietinę XXX Maximą, pavadintą Mercadona. Kainos labai nudžiugino, viskas taip pat arba pigiau nei Lietuvoje. Prisikrovę pilną vežimą, sumokėjome 42 Eur. Pirmą alaus skardinę išbaubiau tik išėjęs pro kasas.
Vaikai nuo pat ryto sukrito į baseiną, deginasi, dūksta. Žmonių praktiškai nėra, vos keletas drybsinčių poilsiautojų. Net nežinau ką daugiau aprašinėti apie praleistas 10 dienų Tenerifėje, nes … mes paprasčiausiai ilsėjomės ir nieko neveikėme. Truputį pasižvalgėme po salą. Žinoma, poilsis su vaikais tai reiškia, kad gyvenome pagal vaikų nuotaikų ritmą, norus, įgeidžius ir pan. Iš kitos pusės, tai beveik kiekvieną dieną kur nors važiavome, keliavome, t.y. naudojomės tuo, kad visada po ranka turime automobilį. Be to, benzino kainos 0,95Eur/ltr taip pat neleido sėdėti vienoje vietoje.
Kiekvieną rytą prabudę žiūrime į žemėlapį ir kur nors važiuojame. Kartais tai būdavo paprasčiausiai kitas paplūdymys, kažkoks miestelis, įdomesnė vieta ar pan. Vieną diena važiavome link Teidės ugnikalnio,
viena diena skirta Loro parkui, viena diena skirta Siam parkui, vykome pasibastyti po sostinę Santa Cruz – su turistiniu žemėlapiu apėjome visas „privaloma pamatyti“ vietas. Patiko, kad niekas niekur nevijo, niekur nereikėjo „būtinai suspėti“. Prisėsdavome pailsėti lauko kavinėse kavos ir ledų arba šiaip sėdėjome kokiame parke ir lesinome balandžius. Santa Cruze merginos atliko pareigą prasinešti pro skudurų parduotuves. Gan įspūdingas kelias ir kraštovaizdis važiuojant per Anagos kalnus šiauriau sostinės. Buvo žiauriai šalta tuose miškuose. Nepaminėjau dar už sostinės esantį Playa de las Teresitas paplūdimį. Jo nuotraukos yra visuose reklaminiuose Tenerifės bukletuose. Daug puikaus iš Saharos atvežto smėlio, pasodinta palmių – gražu. Tenykščiame miestelyje San Andres tik įvažiavus, po kaire yra kavinukė ant kampo, ten labai skanūs ledai.
Vieną dieną važiavome pasižiūrėti iki Los Gigantes uolų. Uolos tai kaip uolos (jos geriausiai matosi iš vandenyno pusės), tačiau mane bent jau labiausiai pribloškė šalia Puerto De Santjago esantis paplūdimys Playa de la Arena. Toks siauras juodo smėlio pliažiukas beveik miesto centre. Tačiau KOKIOS bangos eina link kranto!!! Kiek skaičiau, tai ten kažkokia ypatinga vieta, kur formuojasi tokios bangos. Siūlau būtinai ten apsilankyti, kam reikia šiek tiek adrenalino.
Daugiau kažkokių nuotykių nepatyrėme. Gyvenome beveik tokį šeimyninį-kurortinį gyvenimą. Bendri įspūdžiai, nuomonė? Ideali vieta poilsiui su vaikais – daugybė įvairių parkų, atrakcijonų. Idealus klimatas – neperkaršta ištisus metus. Ten nerasisite jokių istorinių vietovių, pastatų, paminklų, įspūdingų senamiesčių ir pan. Tai tiesiog žmonių rankomis sukurta vieta poilsiui su visais iš to išplaukiančiais negatyvais ir pozityvais. Pakankamai nebrangu,geri keliais, pigus benzinas, puikus maistas. Būtinai nusipirkite ir išsivirkite kanarietiškų bulvių, nebijokite valgyti mažų miestelių restoranėliuose ar netgi pakelės užeigose. Tai nepalyginama su tuo, kas siūloma pagrindiniuose kurortuose – burgeriai, sumuštiniai ir kitas maistas, skirtas neišrankiems britams. Pigiausias variantas prisivalgyti – ant kiekvieno kampo kiniečių restoranų siulomas švediškas stalas. Sumoki 7EUR ir valgai kiek nori. Norintiem naktinio gyvenimo, siūlyčiau rinktis Los Christianos. Ten ištisos gatvės naktinių klubų ir kitokių linksmybių.
Prisiminiau dar ir antrą stresinę situaciją, kai priešpaskutinę dieną pamatėme išdauštą galinį mūsų renuškės žibintą. Ot šūdas galvoju, teks mokėti, nes draudimas tai be nulinės frančizės. Pusantros dienos tai kažkaip nervino, nes to nebuvo numatyta! Atvarėme grąžinti mašiną, pastačiau į nuomos kompanijos aikštelę taip, kad mašinos galas būtų visai prie sienos. Darbuotojas paėmė raktelius , atmestinai apžiūrėjo ar nėra pažeidimų ir … pasirašė, kad viskas ok. Tai tiek trumpai.
Pagaliau :), nes jau pradėjau galvoti kur tavo kelionės.
Kažkodėl per greit susiskaitė, įdomu kodėl ???? :):))) Ir maisto nuotraukyčių paprašyčiau negailėt :):)))
Tikiuosi kita pasakojimo dalis jau bus rytoj :DDD
Na va, Linosa, jau mane ir aplenkei. Aš vis dar Tolede miegu, o tu jau link Portugalijos trauki, tiesa, daugiau keliai lyg ir nesikirs, nes aš į pietus. O ta Ispanija traukia, nors tu ką, pradedi galvoti kažkokia kita kryptimi ir vėl Ispanijoj atsiduri:)))
Kad to skanaus maisto šiemet mažai buvo, dėl to ir nuotraukų nelabai yra…
Tai kaip ir nenorėjau aplenkti – gi negražu be eilės lįsti 🙂 Tačiau mano įspūdžiai iš tų vietų kuklūs, tai po tavo išsamių pasakojimų, maniškių jau visai nereikėtų pasakoti 🙂
O Ispanija traukia ir mane jau trauks visada…
žinodami mano ,,ekonomišką”… …
Nieko sau „ekonomiškas požiūris”, jeigu jau dabar šitokiuose rūmuose gyvenat, tai kokia Jūsų kelionių perspektyva? Emiratų „Burė”?
Man atrodė, kad Linosai, anot jos pačios, iš tiesų yra būdingas kuklumas, tačiau žiūrint į šituos charomus , galvoje knibžda visokiausios mintys. Čia kaip mūsų bendrakeleiviai Dainai, ieškojo ieškojo prie Vilniaus kokio nors labai mažučiuko namelio, o įsigijo vieną didžiausių.
Tai, kad pigesnio nebuvo 10 -čiai personų :))) O šiaip stengiuosi, kad daugiau kaip po 10 eurų /žm. vila nakčiai nekainuotų – manau kad tokia kaina gana ekonomiška 🙂
Šiaip aš pati studentavimo metais esu ir ant suoliuko prie stoties miegojusi ir miegmaišyje po atviru dangumi kalnuose… Bet čia juk atostogos, be to aš ne viena – norisi, kad visiems būtų gerai. O prabangai aš visiškai atspari (juk tos džakuzi net nemačiau dorai, nes ne mano aukšte buvo 🙂 ) todėl 5* ir 2* kainos skirtumą net nesuabejojusi atsidėčiau sekančiai kelionei 🙂
Aš tik juokauju, žinoma, kad laikas nuo laiko reikia save palepint. Mes Šri Lankoj džakuzi irgi nepasinaudojom, nors tame pačiame viešbutyje išgyvenom dvi savaites,o tas daikčiukas buvo pačioje pašonėje.