Jei kartais netyčia atsidūrėte Azerbaidžane, kaip mes 2011 metų vasarą. Tai siūlytumėm nuvykti pietryčiuose netoli Qubos(Gubos) plytintį kaimą – Khinalugą.
Kaimas aukštai Kaukazo kalnuose 2350 metrų aukštyje. Labai izoliuota vieta tarp pietų ir šiaurės Kaukazo mena jau 5000 metų ir yra viena iš pasaulyje seniausių nuolat gyvenamų vietų. Kaimas labai sunkiai pasiekiamas, dėl to išsaugojo savo kultūrą ir kalbą nuo išorinio poveikio. Khinalugo kalba priklauso šiaurės Kaukazo kalbų grupei, kalbama tik šiame kaime kartu su azerbaidžianiečių kalba. Šiuo metu gyvena 2000 Khinalugiečių, kurie dėl nesenai asfaltuoto kelio nebėra taip atskirti nuo pasaulio kaip prieš penkmetį. Iki artimiausio miesto Guba(Quba) apie 45 km į šiaurę. Tai yra vienintelis kelias jungiantis su pasauliu, o aplink tik kalnai.
Atstumą nuo Gubos(Quba) ir Khinalugo nusprendemė eiti pėsčiomis, kol nusibos ar pavargsime, tada tranzuoti. Nuomotis nivą nebuvo nei pinigų, nei noro, tai galėjome padaryti artimiausiame mieste Guboje. Khinalugą pasiekėme tik penktą valandą popiet, nors išėjom kaukazietiškai anksti – 11 val. ryto. Pavežėti vietinių draugų nuo Gubos kokį 15 kilometrų, pradėjome eiti likusius 30. Kelias ypatingai gražus, einantis per tarpeklius, pro raudonus kalnų skardžius, pro piemenukus auksadančius, baltus lyg smėliuotus kalnus, pro dar vieną pėmenuką su ožkom, karts nuo karto pralekiančiomis nivomis, mergaites pardavinėjančias vaistažoles, pro kelią šalia kalnų upės ir asilų kaimenę, – taip keliavome tarp kalnų link Khinalugo.
Kalnai kalneliai
Vyrai vairuoja namo
Mergaitės pardavinėjančios vaistažoles puola turistus.
Atvykome su azerbaidžianiečių porele, jie poilsiavo, vaikinas buvo tarnavęs armijoje šiame regione. Merginai aprodinėjo savo jaunystės nuotykių vietas. Kiek suprantu, ši porelė azerbaidžianiečių aukštesniosios klasės pavyzdys. Vaikinas nesenai buvo grįžęs iš Dubajaus, dirbo naftos versle, mergina graži ir dirbtina kaip barbė, jos profesija liko nežinoma. Su šiais įdomiais ir maloniais žmonėmis užmezgėme kontaktą su vietiniais, visi buvome pakviesti arbatos.
Už stalo galo esantis žmogus virš 10 vaikų tėvas šalia jo žmona. Visą gyvenimą praleido nuostabiame kaime.
Khinalugo kaime be ramybės klonių yra ir 12a. ir 15a. mečetės, senosios kapinės ir vietinis muziejus. Su anksčiau minėta porele aplankėme muziejų, kuriame puikavosi viskas ką kaime sugebėta rasti senesnio ir menančio praeitį. Nors buvo įdomiau pats miestelis, muziejuje eksponuojamos senos kaimo nuotraukos švystelėjo to kaimo gyvenimą, kuris po truputį keičiasi.
Vis dėl to Khinaluge laikas lyg sustojęs. Namai pastatyti iš šalia surinktų akmenų, šalia jų suštabeliuoti mėšlo briketai. Dėl aukščio skurdi gamta išmokė ištverti šaltas žiemas. Gyvūnas ir žmogus gyvena harmonijoje. Jei ne elektros stulpai ir plastikinės šiukšlės, turbūt nepastebėtume skirtumo tarp dabartinio ir prieš šimtą metų buvusio vaizdo.
Nuėję į parduotuvę nusipirkome arbūzą. Šalia stovinčioje pašiūrėje, kaip ir visuose Azerbaidžiano kaimuose, pulkas vyrų žaidė šaškėmis, šachmatais ar nardais. Tapome dėmesio centru, apsimainėme šypsenomis ir patraukėme link vietos kempingauti. Žmonės kaime pasirodė nedrąsūs svetimšaliams, tik vaikai mus lydėjo pro kaimą.
Pakalnėje radome visai nieko vietelę, paskui paaiškėjo, kad tai ir yra tos senosios kapinės, kurių nepastebėjome nes iš jų likę tik sudilę akmenys. Nenorėdami nieko įžeisti patraukėme ieškoti laimės kitur. O tą laimę radome prie upės nuošaliau miestelio.
Kitą rytą atsibudome pilni jėgų ir pailsėję nuo azerbaidžianietiškų karščių susikrovėme daiktus. Pajudėjome link Gubos, pas ten laukiančius mūsų draugus.
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Na, ką aš žinau? Kažkaip tikėjausi paskaityti orginalius įspūdžius apie vis dar mažai lankomą šalį, bet taip jų ir nesulaukiau, nors kiekvienos pastraipos pradžia lyg ir prognozuodavo pasakojimo pradžią, kuris pasibaigė neprasidėjęs.
Neabejoju autoriaus kelionėmis, bet tokį pasakojimą galima parašyti per pusvalandį neišėjus iš kambario apie bet kokią pasaulio vietą:(
Tai nesijaudink, čia tik pirmas mano pasakojimas. 🙂
Gera pradžia- pusė darbo. Labai patiko, tik mažai buvo. Manau, jog iš Europos šalių būtent apie Albaniją labiausiai trūksta informacijos. Įspūdžiai iš Albanijos būna visiškai priešingi. Mano kaimynas buvo NATO pajėgose pusę metų prieš kokius 10 ar daugiau metų. Įspūdžiuose vyravo šiukšlės visur net kalno viršūnėje, kur niekas negyvena. Buvo labai nesaugu. Ir atsilikimas buvo milžiniškas. Ligoninės įranga ir patalpos Albanijoje buvo prastesni nei pas mus tarpukariu. O dėl chaotiško eismo ir tik Mersedes automobilių sklandė mitai. Dabar atrodo įdomumas ir egzotika lenkia pavojus. Ir reikia ten važiuoti, kol nesusiniveliavo su visa Europa.
Tikrai, pradžia nebloga, o tai čia viskas apie Albaniją, ar bus tęsinys? Nes jeigu viskas, tai čia kelionės įspūdžių nelabai ir yra…
Nors mano nuomone, tai tranzavimas toks daugiau gyvenimo būdas ar stilius( net nežinau kaip čia išsireikšti), bet ne keliavimas, nes pusė laiko praleidi stovėdamas iškelta ranka šalia kelio, važiuoji ne visada ten kur norėtum, o ten kur tave veža, ir dar praleidi didelę dalį kelio ne dairydamasis į apylinkes, o bendraudamas su vežančiaisiais, kas, aišku, yra taip pat labai įdomu, tačiau tos šalies ne kažin kiek ir pamatai…
Ir niekas čia nesijaudina, ir nekritikuoja, tik norėjom daugiaaaaaaauuuu… 🙂
Osmandai, labai norėtųs tęsinio… Mums šiemet irgi teko laimė vieną dieną praleist šioj šaly. Gaila, kad tik vieną – kada nors tikrai ten dar sugrįšim. Šiaip prieš kelionę tik ir girdėjau – muitinėse reketas, pakelėse vaikai su akmenimis rankose išmaldos prašo, keliai tragiški, visa šalis paskendusi šiukšlynuose… Žodžiu viskas blogai nėr ko ten važiuot. Labai džiaugiuos kad visi šie gąsdinimai ir mitai mūsų nepaveikė – tikrai nieko panašaus patirti neteko – pamatėm tikrai gražią šalį.
Gamta ten graži, šiukšlės- čia jau nusiteikimo reikalas, ar jas matyti ar ne. Mersedesai- tikrai taip, mašinų mašina- bent jau kiek mums teko matyti.:)
O dėl reketo, tai matomai per kokią muitinę važiuosi ir kas dirbs tuo metu. Kadangi mūsų buvo visas autobusas iš Lietuvos ir kaip tik buvo pradėti keisti pasai, tai žmonės važiavo su skirtingais dokumentais, tai mutininkams pati dižiausia atrakcija buvo ieškoti užrašo Lithuania :):))))
O tęsinio norisi, nes mes irgi tik kažkiek užkabinom Albanijos
Būt įdomu aplankyti.
Tikiu, kad yra ko pamatyti (beje, Berat tūkstančio langų miesto foto – graži labai).
Osmandai, kaip matai, ne mano vieno tokia nuomonė, tauta nori tęsinio, pagalvok:)))
Tęsinys under-construction.