Čekija: Česky Šternberg

Sekmadienis. Mamos atvažiavimo proga su visa šeimyna nusprendėme susiorganizuoti vienos dienos išvyką už Prahos.

Po neilgų svarstymų atmečiau jau ne kartą lankytą Karlštejną bei neseniai lankytą Krivoklatą ir apsistojau ties kadaise, prieš gerus 5 metus lankyta, Česky Šternberg pilimi. Sykį netyčiomis keliaudamos po Čekiją su drauge buvome užklydę čionais.

Prisimenu, kaip keliavom kaimo keliukais – siaurais ir vingiuotais, kol už vieno posūkio prieš akis iškilo ant kalno stovinti įspūdinga pilis. Tiesa, atvažiavome kiek per vėlai ir pilis jau buvo uždaryta lankytojams, tad apsiribojome pasivaikščiojimu bei pasifotografavimu aplink ją. Nuo to laiko, Česky Šternberk man protarpiais vis iškildavo mintyse ir niekur ilgam iš lankytynų vietų sąrašo nedingo. Gal todėl ir šį sykį apsispręsti nebuvo sunku.

Penktadienį susiplanuoju sekmadieninę trasą, kuri vėliau esant laiko trūkumui buvo gerokai pakoreguota ir sutrumpinta.

Pirminis maršrutas (rekomenduoju): Praha – Ricany – Sazava – Česky Šternberk, o tada į Prahą grįžti greitkeliu.

Galutinis mūsų maršrutas buvo kur kas paprastesnis: Praha – Česky Šternberk – Praha.

Supakuojam visus mūsų pakeleivius ir pajudam tikslo link. Šviečia saulutė ir nuotaikos geros. Linksmai pasišnekučiuodami riedame greitkeliu ir nepastebimai pasiekiame šalutinį kelią, kuris veda Česky Šternberk link.

Prieš akis atsiveria laukai su besiganančiomis karvėmis, netoliese matyt miškai, kurių link suka mūsų keliukas. Paskutinius kilometrus smagiai riedame keliuku, kuris vingiuoja miškais. Dar keletas metrų ir prieš akis mokama parkavimo aikštelė bei ant kalniuko stūksanti pilis. Parkuojamės ir susimokame 40 kronų mokęstį už aikštelę (palyginus nedidelis, plius visai dienai). Susirenkame nedidelę mantą ir įsiliejame į keliauninkų, traukiančių link pilies srautą.

Iš šios pusės pilis neatrodo įspūdingai, todėl nelaukdama pasiūlau po apsilankymo visiems nusileisti keliuku žemyn ir pasižiūrėti į pilį iš kitos pusės, kur ji matosi visu savo gražumu. Be didelių preštaravimų sutariame, kad tam dar skirsim laiko. O kol kas asfaltuotu keliuku pėdiname link pilies.

Česky Šternberk pilis (pasak gidės pavadinimas turėtų reikšti „žvaigždžių kalnas“) įsikūrusi itin patogioje gynybai vietoje. Šternberkų klano vienas iš pradininkų šioje vietoje pastatė pilį dar XIII a. ir nuo šio laiko, pilis priklauso tai pačiai šeimai – dabartiniam grafui Šternberkui jau virš 80 metų ir jis su savo šeima gyvena, lankytojams uždarose pilies patalpose. Tad be šiaip įsivaizduojamo muziejaus, pasirodo šioje pilyje dar kažkas ir gyvena.

Pilis gotikinė, ir nepaisant vėlesnių perstatinėjimų bei pristatymų, yra laikoma vienų gražiausių gotikinių pilių pavyzdžių Bohemijos regione.

Šiuo metu, lakytojams yra atvertas pilies kiemas (lankymas laisvas), siūlomos pažintinės ekskursijos po pilies menes, veikia mokamos parodos (mūsų apsilankymo metu buvo istorinių nuo XIX a. pr. Iki dabar vaikiškų vėžimėlių paroda). Netoli nuo pilies sienų lankytojams atverta Hladomorna – bokštas, kuriame buvo kalinami grafų bei valstybės neprieteliai (siūlau apsilankyti).

Dairomės po nedidelį pilies kiemą – daug nepamatysi: kavinukė, ledų kioskelis, nuorodos link tualeto, vyrukas su laukiniais paukščiais (sakalais, pelėdomis ir pan.), kuris ne tik parodys ir papasakos apie paukščius, bet ir už papidomą mokęstį leis nusifotografuoti. Tame pačiame kiemelyje ir lankytojų centras, kuriame, atstovėję nedidelę eilutę nusiperkame bilietus į ekskursiją (apie kainas vėliau).

Nešini bilietais einame link pilies parapeto, pasigrožėti apylinkių vaizdais iš viršaus. O vaizdas tikrai įspūdingas: apačioje vingiuoja viena gražiausių Čekijos upių Sazava, nedidelis būrelis kanojininkų neskubėdami irkluoja ramiais jos vandenimis; kitame krante mažutė geležinkelio stotis, kurios link neskubėdamas rieda traukinukas; o kur dar nedidelis miestelis bei tolumoje plytintys miškai bei pievos. Po miesto triukšmo šis beveik pastoralinis vazdelis atgaivina.

Po penkiolikos minučių laukimo (nes į pilį veda mažomis grupelėmis), pagaliau sulaukiame ir savo eilės. Prieš akis nedidelės ir tvirtos durys vedančios vidun, laiptai ir ekskursijos pradžia. Deja, nuotraukų iš vidaus neturiu, nes su silpna „muiline“ nepapleškinsi, o ir užsižiopsojusi fotografavimo leidimo nenusipirkau, tad interjero nuotraukas pasiskolinau is Googlo (tikiuosi, niekas nesupyks ir nepasmerks).

Neskubėdami traukiame „pažintiniu ratu“ – valgomasis, koplytėlė, damų kambarys, vaikų kambariai, biblioteka, rūkomasis su pypkių kolekcija. Įdomi ekspozicija, geri eksponatai surinkti, o ir gidė įdomiai pasakoja – vis kokių juokingų istorijų įpina. Geriausiai buvo, kai parodė ranka į spintą ir klausia: ar žinote kam ji skirta?.. Visi spėlioja, stengiasi… O logiškai mąstant, ko tai ta spinta damų kambariui per maža, maksimaliai viena suknelė tilptų ir tai vargu.. Tai vis spėlioja, spėlioja. Ir staiga kažkas iš galo nedrąsiai taip – Tai, kad tupykla čia.. Visi žvengia, nors atsakymas, kaip paaiškėjo teisingas. Žodžiu, vertėjo mokėti už tą ekskursiją – smagi ir nenuobodi buvo, visiems užteko įspūdžių, gaila, tik kad neaišku kaip jos versija anglų kalba skambėtų, gidas kitas, tai ir pasakojimas ne toks įdomus gali būti. Tačiau tai subjektyvūs pamąstymai, kas būtų jei. Tad jei kas klaustų ar verta, užsukti į pilies vidų, atsakymas paprastas – tikrai verta.

Informacija apie pilį: http://www.hradceskysternberk.cz

Bilietu kainos (2012 metams):
Ekskursija užsienio kalba:
* 195,- CZK – suaugusiems
* 135,- CZK – vaikams nuo 4 iki 15 metų, bei studentams.
Fotografavimas, filmavimas pilies viduje nuo 40,- CZK