2011 Prancūzija

Sveiki,
2011m atostogas nusprendem praleisti Prancuzijoje. Kadangi kelias netrumpas, teko darbuose pavargti, kad gautume su zmona po 3 (TRIS!) savaites atostogu ir pageidautina tuo paciu metu 🙂 Keliones laikas pasirenkamas rugsejo pirmojoje puseje, tikslu isvengti dideliu karsciu, bei labai nesusivelinant, kad isejus i kalnus nepatektume i visiskas ziemos salygas.
Planas isvaziuoti 08.28 anksti ryte, zlunga paskutiniu momentu, jau bededant daiktus i masina. Isvaziuoti tenka 08.30 apie 18val. vakaro. Vaziuojam tik iki Ostrolenka, jos apylinkese ir nakvojame. Antroj dienoj nuvaziuojam apie 900-1000km ir nakvojam Vokietijoj, kazkur Hof apylinkese. Vakare laukia siurprizas- atidarius kemperio saldytuva, kuris prigrustas lietuvisku gerybiu 3 savaitem i prieki, paaiskeja, kad jis atsisake saldyti! Ryte niekas nesikeicia, per nakti pasirodo niekas jo netvarke 🙂 Po pietu ivaziuojam i Sveicarija, vaziuojam tais paciais keliais kaip ir uzpernai pro Bern, Montreux iki Martigny, o ten jau sukam i Prancuzijos puse per La Forclaz pereja (1526m). Diena saldytuvas bando atsigauti, bet tik porai valandu. Vakarop atsiduriam sauniajame Chamonix, prasuke apie 900km, ieskome kempingo su tikslu rytojaus diena prastoveti jame, pailseti ir pabandyti reanimuoti ta nelemta saldytuva.
Apsistojame kiek pavaziave uz Chamonix- Les Bossons. Dar beplanuojant kelione stebino ytartinai mazos Prancuzijos kempingu kainos- 10-15eur uz kemperi ir 2 zmones. Pigumas greitai paaiskeja- kempingai primena pionieriu vasaros stovyklas- prausyklos, tualetai ir dusai praktiskai lauke, tik perskirti vienas nuo kito pertvarom, apie interneta, virtuves patalpas, skalbykla ar net mini krautuvele galima pamirsti. Ir praktiskai visi jie ziemai uzsidaro mazdaug apie rugsejo antra puse.
Bet kadangi visi sie dalykai mums kaip ir nereikalingi, tai belieka dziaugtis ju mazomis kainomis.
Oficialiai High season jau pasibaiges, turistu nedaug, po kempinga galima vazineti skersai ir isilgai beieskant patinkancios vieteles.
Ryte daves negausiems kempingo gyventojams issimiegoti iki 8.00 ju laiku (ner ko atsipalaiduoti), pradedu saldytuvo ardymo darbus, isinstaliuoju greitai ir issineses ant pievos pradedu remontuoti Lietuvos Elektrolux serviso rekomenduotais ir mano pavasari isbandytais metodai- saldytuva visaip vartau ir ritineju po pieva, jo visa vamzdyna su amoniako turiniu padauzydamas su kuvalda 🙂
Apie kaimynu reakcija ir ju pamastymus apie mano psichologine bukle gal nieko nerasysiu 🙂
Svarbiausia, kad “suremontuotas” ir sumontuotas saldytuvas atgyja ir veikia be problemu iki sios dienos! Taigi, po pietu aplankome Merlet parka, esanti berods 1800m aukstyje, kuris uzima didziuli plota ir visas yra aptvertas, o jame palaidi gyvena alpiu gyvunai- visokios ozkos, marmotai, lamos, danieliai ir pan.

Vakare pasivaikstom po Chamonix, aplankom parduotuves su mintim kazka isigyti is turistinio inventoriaus, bet kainos, nors ir prasideje ispardavimai po 30%, visai nemielos.

Sekancia diena kylam keltuvu i Aiguille du Midi (3842m).

Virsuj sauleta ir salyginai silta, apie –1, gerai matomos Tacul, Maudit ir Monblano virsunes. Cia praleidziam gal valanda, apeidami visa kompleksiuka, pasibunam oloje, is kurios prasideda vienas is marsrutu i Monblana (triju virsuniu traversas).

Nusileidus i 1000m, auksciu skirtumas duoda apie save zinoti- galvos skausmas ir pykinimas praeina negreit. Popiete praleidziame Chamonix… ligonineje, kadangi jau gal 2 savaites puliuoja kojos pirstas. Cia pirmasyk tenka panaudoti sveikatos draudima bei Lietuvoje ligoniu kasu isduodama sveikatos draudimo kortele. Kadangi ant tos korteles zodzio anglisko- ne vieno, pamaniau, kad su ja viskas aisku- niekam nebus idomi. Pirmoji ligonines administratores reakcija tokia ir buvo, bet ja pavarcius pamate kazkoki koda ir pareiske kad viskas OK, no problem mesje, mums reiks moket 30% sumos, likusia dali jiems perves ligoniu kasos. O ta 30% paskui mums kompensavo LD, kaip ir visus vaistus, kuriuos israse be galo maloni daktare. Idomus momentas- vaistine be problemu israso saskaitas draudimui uz vaistus, skirtus daktaru, bet paprasius saskaitos uz papildomai pirktus pleistriukus kojai, atsisako rasyti, tipo nepriklauso. Kam prisireiks Prancuzijoj binto, pleistru ir pan. smulkmenu, jas reikia pirkti prekybos centruose, gaunasi apie 3k pigiau nei vaistinej, o visoki vaistai panasiom kainom kaip ir ant LT. Daktaro konsultacija ir perrisimas kainavo berods 22eur. Cia pasireiskia ES privalumas, kainos visai nebegasdina 🙂 Taigi koja aplopyta, galim judet toliau. Ir judam ne bet kur, o i saunuji Annecy! Tuo paciu pavadinimu zavus ezeras ir dar zavesnis miestelis. Norim aplankyti Duingt pili ant ezero kranto, bet tai pasirodo neimanoma, nes joje gyvena tulas prancuzas ir lankymo valandu neskiria 🙂

Is Annecy iki pat Albertvilio eina puikios kokybes dviraciu takas, apie 40km, isasvaltuotas buvusio gelezinkelio vietoje, o gelez. stotys paverstos puikiomis aikstelemis kemperiams, kuriose yra vanduo, kanalizacijos isvalymas ir viskas uz 5eur arba nemokamai. Tokiu aiksteliu mateme ir naudojomes daug kur, vadinasi jos berods “Aire de service”, visos puikiose vietose ir labai pigios, o nuo rugsejo ir nemokamos.
Annecy buvom suplanave praleisti 2 dienas, skiriant jas poilsiui ir maudynems ezere, bet planas sugriuvo, nes oras gerokai atveso ir pyle lietus visas 2 paras.

Kadangi lietus vaikstineti po miesteli nemaiso, tai ta ir darom.

Turim sekmadieni, tai vyksta tipo ukininku muge- vaisiai, suriai ir pan.

Perkam vynelio po 2-3eur, kietu supelijusiu suriu beprotiskai fantastisko skanumo po 11eur/kg ir jais vakarais megaujames. Annecy palieka puiku ispudi, bet laikas judeti toliau, link Albertvilio.

Cia aplankome olimpini muzieju, is kurio nieko gero, ner ka lyginti su Lillehamerio Norgej. Suzinau, kad Albervily vyko tik olimpiados atidarymas, o visas veiksmas skirtinguose kurortuose- Kursevely, Valdisere, Tignes ir pan. Dar prasukam rata su dvirkom po senamiesti ir vaziuojam link nerealiausiojo slidinejimo kurorto Kursevelio, apie kuri tiek daug visko prirasyta ir kuriame pasak musu ziniasklaidos kartais gyvena pats Maskvos ex. meras Luzkovas su Luzkoviene. Kursevelis susideda is triju Kurseveliu, esanciu skirtinguose auksciuose- 1550m, 1650m ir pats tikrasis 1850m.

I ji ivaziavus, yspudis, lyg po siautusio maro- gyventoju ir zmoniu =0, tik visur pilna statybininku ir ju transporto, ruosianciu si kurorta ateinanciam sezonui, visos parduotuves, 95% baru ir netgi info centrai uzdaryti, naujametines girliandos ir papuosimai nenukabinami istisus metus, visur pilna malunsparniu nusileidimo aiksteliu, keltuvai slidininkams leidziasi tiesiai i viesbucio vestibiulius, viesbuciu ir baru prabanga neapsakoma, visur dominuoja tik akmuo ir medis. Zodziu sokas nuo prabangos garantuotas.

Uzkile ant apzvalgos aiksteles papietaujam, pasigrozim ir isvaziuojam i Pralognan la Vanoise, pirmojo Prancuzijos nac.parko- park national de la Vanoise- centra. Is cia turi prasideti musu triju dienu zygelis po si kalnu masyva.
Is Pralognan iseinam kitos dienos ryte.

Pradzioje kylam lygiagreciai keltuvo, veliau takas nukrypsta. Isbandom dar Lietuvoje naujai isigytas LEKI trekingo lazdas, rezultatas neblogas, kad ir kaip ilgai as i jas skeptiskai ziurejau. Matom malunsparnius, skraidinancius malkas, vandeni ir kitus daiktus i refuges. Refuge col de la Vanoise (2517m) pasiekiam iki pietu, cia issiverdam sriubos, papietaujam, pabendraujam su vietiniu marmotu, kuris turistu jau nebijo ir maista ima beveik is ranku.

Siandien planuojam pasiekti refuge keistu pavadinimu d.Entre-Deux-Eaux, esancia 2130m aukstyje. Po poros valandu ta ir padarome, praeidami pro Rond ezera bei La Grande casse kalna. Refugej seimininkauja 2 moteriskes, kurios angliskai ne zodelio. Bendravimas gaunasi savotiskas- jos susiranda refugej esanti koki turista, mokanti pranc. ir angl. bei praso pavertejaut, o jeigu neranda- tada jos sneka pranc., o mes angl. ir kas keisciausiai- kazkaip susisnekam. Siulomas refuges servisas gerokai sokiruoja- cia yra ir mini virtuvele po stogu tokiems kaip mes- su savo maistu ir netgi dusas su siltu vandeniu! Kadangi oras puikus, tai naudojames primusu vidury pievos, o ateje anglai tuoj pat sulenda i dusa.
Sekancios dienos oras jau kiek prastesnis, bet dar be krituliu.

Einam link refuge de la Leisse. Cia atsipuciam valandele, pasitikslinam orus siand. ir rytojui ir keliaujam toliau. Pradeda nestipriai lyti, traukiam sturmuotes, pereja Col de la Leisse (2761m) pasitinka lietuje ir vejuose.

Nuo jos leidziames i Val Claret ir Tignes slidinejimo kurortus, grozimes ziema bunanciom puikiom slidinejimo trasom bei keltuvu gausa. Kokia 16val atsirandam Tignes ir zmona pareiskia, kad siam kartui uzteks, 3-ios dienos kalnuose nebus, reikia siand. pasiekti Pralognan, kur liko musu transportas. Perkalbet nepavyksta ir todel einam ieskot transporto. O jo, kaip ir reikejo tiketis- nera! Dabar ne sezonas ir cia taip pat praktiskai visai nera zmoniu bei jokio marsrutinio autobuso. Kagi, renkames atsargini varianta- susirandam kelio pradzia ir bandom tranzuoti pirma karta gyvenime… Tik beda, kad nelabai yra ka tranzuoti, masina pravaziuoja gal tik kas 10-15min. Bet jau trecia masina sustoja ir mus mielai paima pagyvenusiu prancuzu pora, kuri dabar atostogauja, todel apsigyveno viesbuty Valdisere ir kasdien vaziuoja pasivaiksciot po kalnus. Prancuzas zino Lietuva ir jos krepsinio komanda, kuri jo zodziais- siai dienai turbut geriausia pasaulyje! Sie ponai netgi nusuka apie 50km nuo savo marsruto, kad davesti mus iki artimiausio miestelio Bourg-st-Maurice, kur galime tiketis rasti autobusa. Autobusas nuveza iki Moutiers, is kurio vel tranzuojame iki Bozel. Paveza jaunas prancuzas, kurio Clio uzimame visa vieta su savo kuprinem. Is Bozel velgi lieka tik tranzavimo galimybe iki Pralognan. Surade tinkama vieta, stovime gal gera pusvalandi, kol sustoja keistas pagyvenes prancuzas su savo MB busu. Sedime kroviniu skyriuje, serpantinu posukiuose ridinejames po buda lyg bulviu maisai, nes vairuotojas siuo keliu varineja po 2k i diena, gerai zino visus posukius ir turbut laikosi nuomones, kad stabdziai tik bailiams. Atvykus i Pralognan dar ilgai sukam ratus po miesteli, kol vairuotojas randa musu kemperi- paleisti bele kur kazkodel nenori, o mes tiksliai nezinom kur jis stovi- labai jau klaidus pasirode tas Pralognan, nors ir mazytis.

Kemperi randam, visi lieka patenkinti.
Sekancios dienos ryte pajudam Didziuoju alpiu keliu link Valdiser. Stojam Bourg st Maurice, kur slidziu nuomos punkte perkam kalnu slides, viena sezona nuomotas, uz juokinga kaina- zmonos Rossignol Fun3 uz 25eur, mano K2 Comanche uz 40eur! Slides puikios bukles, paruostos sezonui- pagalastos. Ant Lietuvos tas pacias Fun3 veliau matem uz 300Lt, ir dar baisesnes bukles. Valdiser vaizdelis- kaip ir kituose Prancuzijos slidinejimo kurortuose- zmoniu beveik nera, visur prabanga, deranti su jaukumu, aplink sleniai, israizgyti keltuvu.

Visa diena vaziuojame i nestacia ikalne, nes neuzilgo laukia viena is aukstesniu Didziojo alpiu kelio pereju- col de Iseran (2764m). Nakvynei stojam pries pat finalini kilima i pereja, rade labai jaukia ir nemaza aikstele netoli kelio. Cia jau stovi keli nakvynei pasiruose kemperiai. Vakariene vel prabangi- supelije suriai, vytinta mesyte uzgeriant pranc. vyneliu, besidairant i supancius puikius kalnus:)
Ryte apie 8val netiketai isbudinami kazkokio staigiai artejancio triuksmo ir kylancio vejo, pasirodo gal uz 50m nusileido malunsparnis, paeme kazkoki irengima, pora rysuliu malku ir isgabeno i refuges.

Tenka keltis ir pabaigti kilima i pereja. Grazus vaizdai ir kylanti saule salygoja gera nuotaika nuo pat ryto. Ant perejos pasifotkinam, sulaukiam burio baikeriu is UK ir pradedam leidimasi link Bonneval sur Arc kaimelio, kur laikas sustojes gal XIXa, vedamas naturinis ukis. Kaimely gan kontrastingai atrodo seni suklype namukai ir salia sveicaru turistu pastatyti Lotus- ai, Honda S2000, Porsche…

Nedavaziave Modane, sukam apziureti L’Esseillon fortu, i kuriuos patenkama per taip vadinama Velnio tilta, permesta per Arc upes kanjona. Uz jo gal 15min trunkantis kilimas i kalna ir patenkame i fortu kompleksa, kuris galima sakyti net apleistas- iejimas laisvas, visiskai jokiu darbuotoju, zmoniu viduj sutinkame ne daugiau 5, tarp ju vokieciu grupele, jau menesi vaziuojanciu kemperiu aplink Baltijos jura ir dabar nusprendusiu nusukti kiek pieciau, link Vidurzemio juros.
Toliau nusprendziame kiek issukti is Didziojo alpiu kelio, nes laukia pereja Col du Galibier (2646m), o kiek toliau ir Col D’Izoard (2360m). Aukojame grazius vaizdus ir vairavimo malonuma siekdami patausoti Ducato sveikata dar laukianciam nemazam atstumui. Lendam i 13km ilgio Tunnel du Frejus, uz ji suplojam pasakiskus 49eur ir islendam jau Italijoj, joje prasukam maza ratuka ir gryztam i pranc.- Briancon miesta. Cia apeinam senamiesti tvirtove, apjuosta murais, gal tik antra karta pranc. mokam uz stovejimo aikstele. Davaziuojam ezera de Serre Poncon ir stojam nakvynei nuostabioje vietoje esancioje aire de service, kuri rugseji jau nemokama. Maudomes ezere vakarieniaujam.
Ryte vaziuojam link Sisteron, trumpinam kelia sukdami i kalnus, i vaisiu kelia (D951), kuriuo kasmet vaziuoja Tour de France dalyviai. Nusikeliu dvyrka ir apie 30km juo pravaziuoju su pasimegavimu.
Toliau seka Sisteron, uz kurio kiek pavaziave sukam i Napoleono kelia (N85). Vaziuojam pro Digne les Bains iki Castellane. Cia apeinam grazu senamiesti, suvalgom ledu, perkam vynelio ir pora kruasanu. Uz Castellane sukam i sona tikslu pamatyti zymuji Verdon kanjona. Kelias siaureja ir kyla aukstyn, vietomis vaziuojam palinde po kalno slaitu, prasilenkimai tampa problematiski.

Nakciai stojam salia kaimelio La Palud sur Verdon.

Cia yra gal 6-iems kemperiams aikstele salia kaimelio parko. Atvaziavus visos vietos uzimtos, bet kiek pastoveje nuosaly, sulaukiam isvaziuojanciu belgu. Ju vietoj ir isitaisom nakciai. Eilini karta pastebime, kad aplinkosauginiai reikalavimai, kaip ir kitose ES salyse, menkai paisomi, daug kas parkuojasi visais ratais uzvaziuodami ant zoles, nubaustu pastebeti neteko.
Nuo ankstaus ryto kylam i kelia, siekdami sutikti kuo maziau turistu ir isvysti grazesniu vaizdu, kol saule dar ne zenite. Kanjonas nerealiai ispudingas, apacioje matosi vingiuojantis melynas siulas- Verdon upe.

Vienoj aikstelej matom italu pora, ginkluota ziuronais, statyvais, reporteriniais fotikais su 0,5m ilgio objektyvais. Besistebint koki sh… jie cia veikia, tenka net pritupt- tiesiai virs galvos prasklendzia grifu pora!

Tenka traukti ir man fotika, montuoti televyka, extenderi ir lukuriuot grifu. Juos befotkinant praeina gal pora valandu ir tenka judet toliau. Apvaziuojam visa apzvalgini kanjono kelia D23, ispudziai nepranokstami. Gryztam i Napoleono kelia, vaziuojam link Grasse, nuo kurio jau ranka paduoti iki Cote d’Azur- zydrosios pakrantes, Nuo Antibes autostrada pasiekiam Menton, suprantam, kad siame regione nemokamas nakvynes puikiose vietose teks pamirsti. Nakvynei stojam kempinge ant kalno, po kuri vakare vaikstinejant apima negera nuojauta- kempingas panasus i aplinkiniu gyventoju masinu stovejimo aikstele. Nuojauta neapgavo- kadangi buvo savaitgalis, masinos po kempinga pro pat langus vazinejo iki pat ryto. Norintiems ramios nakvynes, patarimas si kempinga- camping municipal St Michel- apvaziuoti ir sutaupyti 20.15eur uz 2asm.
Ryte pakuojames ir pradedam kelione isilgai cote d’azur. Siame regione vel uzvaldo tas sunkiai nusakomas atsipalaidavimo ir tikru atostogu jausmas…Monake ilgai ieskom stovejimo aiksteles, nes visos pozemines su ribotu auksciu. Po gal 5-o rato klausiam vietiniu policininku apie parkavimosi galimybe, sie nurodo, kad visam Monake yra tik viena aikstele, tinkama kemperiams. Ja surade susiduriam su ziauria realybe- sviecia uzrasas COMPLETE. Ka gi, masina tenka palikti kokie 5km iki Monaco, PrancuzijojeJ Nusikeliam dvirkas ir vaziuojam i gretima valstybe 🙂 Aplankom Monte Carlo kazino, sutinkam pirmuosius lietuvius per 2sav, iejimas i pati kazino kainuoja 10eur ir dar reikia palikti savo asmens dokumenta.

Policininku turbut tiek pat, kaip ir gyventoju- net knibzda, visur ir viska kontroliuoja- prie akiu ispurto mersa pilna bulgaru, iskamantineja kazkokia zurnaliste su operatorium ir pan.
Toliau seka Nica su savo smulkaus zvyro papludimiais, maudynemis, pasivazinejimu anglu promenada, panoramos apzvalga nuo kalvos.

Kas penktas sutiktas zmogus cia- rusas, parkavimasis prilygsta vienam is Heraklio zygdarbiu. Uz Nicos stojam nelabai kokiam kempinge “Le colombier” uz 17.9eur. Vietos mazoka, visi susigrude.

Sekancia diena lankom Kanus, kurie suzavi savo zaluma, ramesniu ritmu nei Nica.

Maudomes smelio papludimiuose, apvaziuojam apzvalginiu traukinuku po 10eur zmogui. Vaziuojam pakrante pro la Napoule, ponte de cap Roux. Cia stojam grazioj panoraminej aikstelej. Pakrantes smeleti papludimiai pamazu keiciasi i raudonas uolienas, panasias i telike matytas didziajam kanjone, USA.

Atsiranda reklamos, siulancios isbandyti nardyma ir snorkelinga. Pamazu davaziuojame ir St-Tropez. Kadangi kempingu paciam St-Tropez nera, tai nakvynei stojam vynuogiu augintojo kieme esanciame kempinge tarp tropezo ir Ramatuelle, pavadinimu berods Les Eucalyptes. Iki juros gal tik 300m, papludimiai platus, labai labai smulkaus zyro, beveik smelio, vanduo apie 20 laipsniu. Sekancia diena vieta siame kempinge paliekame rezervuota, vaziuojame iki Le Lavandou, vakare tikimes gryzti. Is Le Lavandou laivu plaukiam i nac. parko sala “Ile de Port-Cros”, cia praleidziam diena vaikstinedami po sala, maudydamiesi.

Vakarop gryztam i ta pati kempinga. Po vakarienes, su dvyrkom vaziuojam i St-Tropez.

Cia tikras turtuoliu samburis, sambruzdis arba panasiai- anglu jachtos, nuostabesnes viena uz kita, masinos po ne maziau 200000eur, vel nemazai rusu.

Visiskam patamsy gryztam i savo kempinga, galvojam, kad visi jau miega, bet neuzilgo gryzta porele tokiu paciu kaip ir mes 🙂 Sekancia diena liekame toje pacioje vietoje, maudomes, susipazystam su pakrante, randam didele kemperiu Aire de service ant pat juros kranto uz juokingus 5eur. Pakrantej randam 2 didziulius poilsio kompleksus, vienas ju pavadinimu “Kon-Tiki” ar pan., su daug atskiru nameliu, tipo kaip musu Sventoji.

Recepsion issiaiskinam, kad rugseji cia imanoma apsistoti uz 50eur parai 4-iu asmenu apartamente. Kaina atrodo visai viliojanti, tik atvaziavimas neartimas.

Po poilsio dienos, kita ryta isvaziuojam link LT, pro Italija, Austrija, Cekija… Italijoj nutariu prasukti pro Turina, gimtaji FIAT miesta, tikslu kurioj nors FIAT atstovybej nusipirkti Ducato 5-a begi tipo papigiaja 🙂 Vienoj is ju angliskai su niekuo nesusisnekam, pateikus detales koda, bunu, kaip paaiskeja, nusiunciamas i shrota 🙂 Is shroto gryztu baisiai perpykes, aiskinu, kad man reikia “ricambi originali, non usato!”J Bachuriukas pradeda orientuotis situacijoj, siulo uzsakyti ir laukti 2d. Variantas netinkamas, nieko nepese ir sugaise vos ne pusdieni, vaziuojam toliau. Ties Milanu papuolam i gal 20km kamsti autobane. Uz Italijos autobanus sumokam pasakiskus pinigus, gal net 100eur. Per beveik 3 dienas be nuotykiu nuvaziuojam apie 2600km ir gryztam i Lietuva.
Viso praminta 6100km, isleista ~5500Lt, vien ant saliarkos 2900Lt.
Prancuzija palieka jaukaus, silto, draugisko turistui ir salyginai nebrangaus, krasto ispudi.
Pagal apvaziuoto regiono grozi, sali drasiai statau vienoje linijoje su Sveicarija, Norvegija, pagal patoguma ratuotam turistui- su Norvegija, pagal jaukuma, siltuma- su Italija, o kadangi visus bruozus radau vienoje salyje, turincia ir kalnus, ir nuostabia jura, tai siuo metu ji mano sarase tarp Europos saliu Nr.1.