Kiekvieną kartą, peržiūrint kelionių agentūrų kainas į Vietnamą – apimdavo neviltis: kainos ir taip didelės, o kur dar kažkokie „kosminiai” 1000 Lt oro uosto mokesčiai… Todėl paskelbus LOT akciją bilietams i Hanojų – abejonių net nekilo – 1240 Lt į abi puses iš Varšuvos. Bilietai buvo įsigyti per 10 minučių:) Ir štai mes 12 km aukštyje pakeliui i Hanojų… Apie Hanojų ir kitas Vietnamo vietas čia nesismulkinsiu, noriu papasakoti apie vieną nuostabiausių vietų Vietname o gal ir pasaulyje – Ha Long įlaką.
Dar prieš išvykstant i Vietnamą buvo intensyviai „ruošiami namų darbai” – renkama informacija internete, rašomi paklausimai į agentūras Vietname ir t.t. Kaip ir beveik visur – internete kainos – kosminės. Čia matyt amerikiečių turistams, kuriems pora šimtų USD ten ar šen – jokio skirtumo. Aš gi po krūvos emailu atradau labai gerą būdą pasiderėt – įsigudrinau pasiprašyti mus prijungti prie kitų turistų grupių. Pvz: kainos į Ha Long įlanką parai 2 žmonėms – nuo 250 USD žmogui, 4 – 6 nuo 210 USD, 6 -8 nuo 180 ir t.t. (kainos čia kaip pavyzdys). Tačiau net ir mokėdamas už 2 žmones pakliūsi į pilną turistų autobusą ir kartu su jais – į tą patį laivą. Todėl parašius vietnamiečiams kad mūsų biudžetas baisiai jau skylėtas ir kad mes sutinkame „dalintis” ekskursija su kitais turistais – paprašiau mus tiesiog prijungti prie didelės grupės. Rezultatas – turas po Mekongo delta su transportu is Saigono, ekskursijom, maistu kainavo po 17 USD žmogui, o ne 80 USD. 4 dienos Halong įlankoje – 140 USD su maitinimu ir 1 nakvyne laive bei 2 nakvynėmis Monkey Island Resort.
Mūsų kelionė prasidėjo iš Hanojaus, Amazing viešbutėlio. Dar šiek tiek blaškėmės po Hanojaus centrą kol vietnamiečiai gidai surinko pilną autobusą.
Tiesą pasakius didžiausias minusas Vietname – kelionės autobusais ir apskritai keliais. Autobusai negali važiuoti dedesniu greičiu nei 60 km/val + keliuose pilna mototrolerių, dviračių, sunkiojo transporto. Geriau rinktis traukinius ar lėktuvus, nes iki Ha Long važiavome 6 valandas – nors iki jos tik 170 km.
Atvykus prasidėjo organizuotas chaosas – vieni turistai buvo nuvesti į vienus laivus, kiti – į kitus – matyt priklausomai nuo turo kainos ir buvimo laiko, nors mes savo laive buvome susimaišę, ir kaip vėliau paaiškėjo – pats gidas susimaišė ir mūsų vos neparsiuntė sekančią dieną atgal i Hanojų:)
Prieplaukoj tvyro išties kažkoks tautų kraustymosi įspūdis – šimtai žmonių iš įvairiausių pasaulio šalių, krūvos bagažo, šimtai laivelių zujančių iki džonkų (Junk) ir atgal, triukšmas, perlų pardavėjai – nenupasakojama…
Pagaliau nusikapščius iki džonkos visas tas chaosas liko už nugaros ir tolumoje pro miglą jau matėsi Ha Long salų kontūrai….
Galiu tik pagirti vietnamiečius už švarą, puikų aptarnavimą ir nuostabų maistą laive – viskas buvo super! Juk laivą tik prieš keletą valandų paliko turistai – laivas ir visos kajutės švytėjo švara, įgula visai nerodė jokio nuovargio ir tikrai nuoširdžiai šypsojosi pasitikdama mus su vaišėmis:)
Beliko tik pasiėmus šalto „Tiger” alaus išsitiesti šezlonguose viršutiniame denyje ir stebėti kaip artėja mūsų kelionės tikslas – Ha Long.
Man atrodė, kad apie Londoną jau viskas parašyta. Bet vistiek dar kartelį pasirodo galima!
Puikus miestas, aš ten vis važiuoju ir važiuoju, ir vis negana :-). Bet jo, gyventi tenai irgi nenorėčiau.
Lakoniškai, aiškiai ir labai jaukiai. Noriu ten :):))
O man nepatiko – babajynas ir gaidynas, kiek toliau nuo centro – baisus purvini apsnerksti rajonai – pasijunti kaip Azijoj o ne Europoje.
Man įvairaus gymio ir spalvos žmonės kėlė įdomumą, stebėjau jų kitokį bendravimą, įdomi juodaodžių moterų šventinė apranga. Jų parduotuvės labiau patiko nei britų, nes ten įdomesnis maisto asortimentas, daugiau lenkiško ar egzotiško maisto. Iš spalvotų žmonių nejaučiau agresijos, jie elgėsi kultūringai. Tuo tarpu važiuodamas Kaune jauti nekultūringų vairuotojų agresiją, tą jaučiau vakar Kaune. Man įgriso Lietuvoje masiškai susiraukusių, vaidinančių nelaimingus ir nukentėjusius. Kai tuo tarpu grįžę iš Airijos ar D.Britanijos šypsosi, yra kultūringi. Su tokiais teko šiandien darbe susidurti.