Kelionė į Kroatiją penkiese automobiliu 2011 m. liepa

Kelionė prasidėjo ankstų šeštadienio rytą, liepos 16 d. E 67 kelias Kaunas- Suvalkai- Augustavas- Lodze ( atgal važiavom per Bialystoką- kelias geresnis ), Varšuva ( E 75) – Katowice, autostrada link Ostrava Čekijoj ir link Brno. (Čekijoj už kelius sumokam už mėnesį 350 kr. arba galima mokėti už 10 dienų 250 kr.) ir ties Mikulov 22 val. kertam sieną į Austriją.( ten atvažiavom apie 19 val., bet labai ilgai sugaišom ieškodami nakvynės ir neradom) Liepos 17 d. (kelių mokestis 7,9 eurai už 10 dienų) E 461 kelias nuo Wienos , E 59 kelias link Graz ir ties miesteliu Šentilj įvažiuojam į Slovėniją, kad nereiktų mokėti už kelius nuimam mokamus kelius, nes važiuosim nedaug km. Ir ties Trakoščan įvažiuojam į Kroatiją. Važiuojam mokama autostrada iki Zadaro (sumokam apie 120 kun.). Taip jau buvom nusprendę, kad kelionė prasidės nuo šio miesto, o be to nusprendėm nevažiuoti i Plitvicą, o važiuoti į Krk parką, taigi reikia apsistoti kažkur netoliese, nes buvom skaitę internete, kad parkui reikia skirti visą dieną. Apžiūrim miestą, pasiklausom vargonų muzikos pakrantėj (bangos mušdamos į krantą skambina vargonais)

ir apsistojam dviem naktim Drage miestely, Blaza jurica gatvėje. Miestelis nieko gero. Ir kol kas dar niekaip nesuprantam kuom čia visi žavisi ta Kroatija, nes miesteliai netvarkingi viskas išdžiuvę, nors pakrantė vaikam labai patiko,

gražus dugnas ir dar buvo Oaze (gražiai įrengtas pliažas prie kempingo netoli mūsų nakvynės vietos). Nakvynė kainavo 45 eurai parai -du kambariai, virtuvė, tualetas, dušas, balkonėlis. Buvom labai pavargę, nes per kelionę miegojom tik kelias valandas 9 km. nuo Wienos aikštelėj mašinoj, nes nenorėjom Wieną pravažiuoti tamsoje, o Čekijos pasienyje Mikulov niekur neradom nakvynės, todėl mums viskas tiko.
Trečia diena (liepos 18 d.)- tikslas Krk parkas. Jis nuo čia netoli. Parkas nepadarė jokio įspūdžio.(gal dėl to,kad Norvegijoj tiek tų krioklių prisižiūrėję…) Suaugusiam kainuoja 90 kun, vaikui 70 kun. Buvom įsidėję maisto, rankšluosčius, maudomus, nes, kaip ir buvom skaitę, ten praleisime visą dieną- maudysimės, daug vaikščiosim. O ten vaikščioti daug nebuvo kur, įsimaudyt gal ir smagu, bet praleisti laiką galima ir prie jūros, o pamatyt apart to vieno krioklio, nėra daugiau ką, tiesa dar galima praplaukti laivu, bet kainuoja dar tiek pat kiek įėjimas. Beje maudimosi batus būtina irgi neštis, nes į vandenį įlipti be jų sunku. Vanduo tik nesūrus, tai tas fainai.

Nei tose vietovėse apsistot, nei į parką važiuoti nepatartume, ypač kas yra matęs krioklių, bet mes planą įvykdėm ir permiegoję važiuojam toliau. Tikslas- Splitas
Ketvirta diena.(liepos 19) Nuo Primošteno prasideda tikrai graži Kroatija

(brangios nakvynes gražios pakrantės) todėl patartume iš autostrados link pakrantės sukti ties Šibeniku .Šibeniko mums apžiūrėti irgi nepavyko iš pirmo karto, nes buvo labai dideli kamščiai, todėl apžiūrėjom grįždami. Važiuojam link Splito. Apžiūrim Splitą.

Labai karšta todėl apibėgam senamiestį per valandą, gražu bet senamiesčiai visų miestų panašūs, karštis toks, kad labai gilintis nesinori, bet apžiūrėti reikia. Ties Omišu Cetinos upės kanjoną pravažiuojam dėl laiko stokos, nes norim nelabai vėlai susirasti nakvynę, o, kaip jau pastebėjom, tai užtrunka laiko.(apžiūrėjom jį grįždami) ir apsistojam Drašnice miestely netoli Biokovo parko. Čia pati geriausia, aišku, ir brangiausia, mūsų nakvynė (80 euru para),bet ideali vieta , o jei kas važiuoja dviem šeimom, tai pilnai tilptų, nes yra du dideli kambariai du dušai tualetai, viena bendra didelė virtuve, du balkonai ir visas stogas nuo kurio jūra ir nedidelis miestelis kaip ant delno. Mums vienai šeimai, aišku, brangoka, bet vieta tokia gera, kad leidžiam sau pasilepinti. Pakrantėj gražūs, nugludinti akmenukai, niekur tokių daugiau nematėm, o, kai ant rytojaus pakilo bangos, kas ir gi retai būna, buvo labai smagu maudytis, nes nebaisu buvo susižeisti. Dar šitam miestely yra Konzumas (mums labiausiai patiko šis tinklas labai panašu į mūsų maksimas). Turėjom ir internetą- vaikai atsigavo, vakare pasivaikščiojom, pažvejojom, vakaronė ant stogo, žodžiu rojaus kampelis.

Penkta diena(liepos 20). Rytas netikėtai apsiniaukęs, bet mums nuotaikos nesugadina, nes tikslas Biokovo parkas- Šv., Jurės kalnas.. Kelias į kalną mokamas 40 kun. žmogui, už tavo saugumą, parašyta, kad niekas neatsako, nes kelias tikrai ekstremalus, tikrai verta ne tik užvažiuoti į patį viršų, bet ir įkopti, nes išsukus iš kelio yra aikštutė, nuo kurios palipus 40 min atsiveria dar gražesni vaizdai.

Prisimaudę bangose, prisikopinėję po kalnus, ant stogo atšventę geriausias mūsų atostogas, po dviejų nakvynių paliekam gražųjį Drašnice ir važiuojam link Dubrovninko.
Šešta diena (liepos 21) -tikslas kažkur ten susirasti nakvynę, kad apžiūrėti Dubrovniką, Juodkalniją ir Bosniją. Apsistojam Zaton miestely visai šalia Dubrovniko.

Kaina normali (110 eurų trys naktys) du kambariai, dušas, wc, balkonas, virtuvė. Vieta rami, nieko labai gero, bet mums tinka. Važiuojant šia atkarpa link šitos nakvynės, pravažiavom kelis km. Bosnijos. Čia pasų netikrino. Kainos Bosnijoj mažesnės, maistas labai skanus. Ypač patiko “ pekarne magistrala“ labai skanios karštos bandelės ir burėkai su mėsa arba sūriu. Dar apžiūrim įspūdinga Stono miestelį ir ropščiamės ant garsiosios Stono sienos. Tikrai verta. Kainuoja 30 kun. žmogui, bet labai patiko. Aišku, ne kinų siena, bet tikrai įspūdinga.

Kad būtų lengviau, mes užlipom iš vienos pusės ir, kad nereiktų labai toli grįžti tuo pačiu keliu, tai nusileidom ir apvažiavom miestelį iš kitos pusės. Ir vėl užlipom ten.
Septinta diena(liepos 22) ši diena skirta Dubrovnikui.

Pasistatom automobilį uoste, nes kaina 7 kun. valandai, o be to norim kuo daugiau apžiūrėti miesto. Senamiestis nelabai toli. Apeinam visą senamiestį siena,(užlipti ant sienos jeigu gerai atsimenu mūsų šeimai kainavo apie 180 kun) bet jau esam per daug pavargę, kad vaikščiotume po senamiestį apačioje tik gerai, kad kitą dieną atvažiavom naktį, nes tikrai verta. Vakare kaip visada pajūris, maudynės žvejyba, apžiūrėjimas apylinkių.
Aštunta diena (liepos 23) Ši diena skirta Juodkalnijai. Čia mus pirma karta pavedė Vytcka(navigacija). Nežinau kaip taip atsitiko, bet jis neturėjo Juodkalnijos kelių, tik pagrindinius. Mes norėjom važiuoti į Taros upės kanjoną, bet jis mums suskaičiavo beveik 500 km. į vieną pusę, todėl mes nusprendėm važiuoti į Kotorą ir Budvą. Kad įvažiuoti i Juodkalniją sugaišom beveik valandą pasieny, susimokėjom 10 eurų už ekologiją Dar, pakeliui- ne keltu kėlėmės ties Lepetani, o važiavom aplinkui ekstremaliu serpentinu, bet po Sv Jurės kalno Kroatijoj šitas nepadarė jokio įspūdžio ir be to blogas duobėtas kelias. Čia nuotrauka iš auto.

. Kotorą nusprendėm apžiūrėti grįžtant, nes ten yra graži pilis ant kalno ir įspūdinga siena, ir pasukom link Budvos. Kad įvažiuot į miestą sugaišom dar mažiausiai valandą, nes kamštis prasidėjo prieš kokius 10 km prieš miestą. Mieste vėl spūstis, žmonių daug, automobilių irgi. Visi signalina, grūdasi, žodžiu mums nepatiko, senamiestis gal ir gražus, o šiaip kurortas Šventosios lygio. Vienbalsiu nusprendžiam važiuot iš čia greičiau į Kotorą, bet dabar ir čia jau kamščiai. Tunelyje prastovim beveik valandą. Žodžiu Juodkalnija mums nepatiko, kainos tokios pat kaip Kroatijoj, gamta panaši tik netvarkos labai daug

Išsigandę, kad grįžtant reiks stovėti pasienyje ilgai, pasukam link Trebinje į Bosniją. Vaizdas iš kart pasikeičia. Važiuojam gražiu keliu per kalnus. Nėra jokiu spūsčių, gaila, kad į Trebinje įvažiavom vakarop ir labai alkani, tai miesto neapžiūrėjom, nes kol pavalgėm ir sutemo. Bet už 100 lt prisivalgėm penkiese, gėrėm vyną ir dar, kas liko namo supakavo ( tik čia reikėjo Bosnijos markių)

Nors ir vakaras, kolonėlėse galima pinigus pasikeisti. Daržovės ir vaisiai čia irgi labai pigūs ir labai skanūs. Pomidorų tokių niekur nebuvom valgę ir viskas po puse euro. Žodžiu, su labai gerais įspūdžiais ir pilnais pilvais, iš Bosnijos įvažiuojam atgal į Kroatiją. Kai pamatėm kaip atrodo naktinis Dubrovnikas, iš kart užsinorėjom pavaikščioti po senamiestį ir tikrai nesigailėjom

. O dėl Juodkalnijos, tai kitiem patartume geriau važiuoti į Taros kanjoną (antras pagal dydį upės kanjonas Pasaulyje) netoli Zabjak dar yra ir juodieji ežerai verti dėmesio apie 200 km nuo Dubrovniko, bet tikrai verčiau pamatyti negu Budvą.
Devinta diena (liepos 24) Šios dienos tikslas- Mostaras Bosnijoje

ir nakvynė per vidurį pakrantės tikram poilsiui, dar apžiūrėti Cetinos upės kanjoną prie Omišo. Bosnijoj mums patiko, miestelis gražus, aišku, gavosi lankas ir nieko labai naujo nepamatėm, bet negu Juodkalnijoj tikrai geriau. Mostaro gražus senamiestis- nedidelis, musulmoniškas, žodžiu galima važiuoti, galima ir nevažiuoti. Bent jau kainos Bosnijoj geros. Kanjoną ties Omišu verta pamatyti, nes nei iš kelio nereikia sukti, nei pinigų mokėti, o vaizdas tikrai gražus. Kainuoja brangiai jeigu nori praplaukti (200 kun. suaugusiam ir 150 kun. vaikui)

.
Jei nori pamatyti iš viršaus užtenka nuvažiuoti kelis km. į kairę, jei važiuosit į dešinę kanjono nepamatysit, bet papulsit į kalnų konobą ir į gėrimų degustaciją. Mums labai patiko, gėrimai nepigūs, bet kitur tokios įvairovės nematėm, be to labai geros lauktuvės.
Dešimta, vienuolikta dienos (liepos 25-26) vienai nakčiai už 40 eurų mes apsistojam netoli Splito labai neblogoj vietoj prie pat jūros,

bet negalėjom ten pabūt ilgiau, nes buvo užsakyta. Kitą nakvynę svajojom susirasti prie Primošteno, bet per sezoną tai beveik neįmanoma, be to kainos irgi aukštos, o mes dar penkiese. Bet pavažiavus visai netoli už Primošteno nakvynės ir pigėja ir rasti kur kas lengviau tai kitas tris nakvynes randam iš visai mažam miestely tarp Šibeniko ir Primošteno.

Visai neblogai, po 45 eurus už parą, pliažas pakenčiamas, bet jeigu nori gali kelis kilometrus pavažiuoti link laukinio pliažo ten žmonių nėra iš vis, vandens matomumas po vandeniu 100 m
.

Vakare apžiūrim Šibeniką. Miestai visi panašūs, ypač jauku ir smagu vaikščioti vakarais.

Dvylikta diena (liepos 27) dar viena diena gryno poilsio, nusprendėm iš vis nelipti į automobilį. Trylikta diena (liepos 28) kelionė, tuo pačiu keliu, kuriuo atvažiavom, namo, tik į autostradą įvažiavom prie Šibeniko (už autostradą susimokėjom 135 kun.). Dar būtų toks patarimas- už autostradą prie Zagrebo mokėti kortele, nes mokant grynais labai didelės eilės ,sugaišom beveik valandą, o kur mokėjo kortele, visai nebuvo mašinų. Bet jeigu jau pasukai mokėti grynais, atgal jau nebegrįši. Gal, kad butų įdomiau, būtume važiavę kitais keliais, bet lijo, o be to Čekų kelių mokestis dar galiojo ir buvom tiek pilni įspūdžių, kad nesustodami iš savo miestelio tiesiai namo parmynėm ( per 26 valandas). Atkarpoj iki Varšuvos 150 km. vyksta remontai, jeigu būtų diena, ten būtume kokias 5-6 valandas sugaišę, nes net naktį buvo daug mašinų ir greitis 50 km per valandą. Važiavom ne pro Lodze, o pro Bialystoką, tai nereikėjo jokių šviesoforų išvažiuojant iš Varšuvos- tiesiai į autostradą išmetė. Iš viso per kelionę nuvažiavom 5130 km.su visu pasiruošimu išleidom apie 6500 lt. Du suaugę, ,trys vaikai – dvi savaitės. Maistą vežėmės savo, valgėm tik- vieną kartą pietus Bosnijoj (daug ir skaniai) ir grįžtant Slovėnijoj (brangiai ir neskaniai) O taip ledai, arbūzai, burėkai ,dar pirkom kiaušinius, pieną ,batonus, gaiviuosius gėrimus, aišku, kelionėj neaplenkėm Makdonaldo. Kroatijoj, kuo didesnis „Konzum“, tuo pigiau. Važiavom su dujom. Pilnai pakrautas automobilis su bagažine ant stogo ėmė vidutiniškai 15 l. Nepylėm kuro tik Austrijoj, nes daug brangiau, o visur kitur su dujom problemų nebuvo. Lenkijoj dujos pigesnės negu Lietuvoj, o visur kitur brangesnės, bet nebaisiai. Žemai lenkiu galvą prieš crysler town contry , nes tai nepamainomas šeimyninis automobilis, super pritaikytas kelionėms, važiuojant nejautėm jokio nuovargio. Atostogom visi likom patenkinti ,jeigu ta Kroatija būtų arčiau ir pigesnė galima būtų važiuoti kas met.Tikiuosi, kad mano surašyta informacija pravers planuojantiems kelionę į tuos kraštus.