Gruodžio pradžioje, ieškodamas žiemos nuotykių ir Kalėdinės dvasios, nusprendžiau pabėgti nuo kasdienybės ir pasilepinti trumpa savaitės kelione į Estiją. Talinas – Estijos sostinė – visada atrodė šiek tiek paslaptingas, su savo viduramžišku senamiesčiu, žiburių nušviestomis gatvėmis ir šiaurietišku jaukumu. Gyvenu Lietuvoje, Vilniuje, ir kelionė autobusu į Taliną man truko apie 8 valandas – visai pakenčiama, ypač kai žinai, kad laukia įspūdinga savaitė.
Vos atvykęs į Taliną, jaučiausi tarsi patekęs į pasaką. Pirmas sustojimas – Talino senamiestis. Ir nors buvau pasiruošęs pamatyti kažką gražaus, realybė pranoko lūkesčius. Sniegu padengti raudoni stogai, Kalėdinė mugė Rotušės aikštėje, žmonių šurmulys, cinamono kvapas ore… Visa tai kūrė ypatingą atmosferą. Pasivaikščiojau siauromis, akmenimis grįstomis gatvelėmis, užsukau į mažas rankdarbių parduotuvėles, paragavau karšto vyno ir vietinių kepinių – tai buvo tobula pirmoji diena.
Kitas kelionės taškas – Toompea kalva. Iš čia atsiveria nuostabi miesto panorama, o viršuje stovi ir Estijos parlamentas bei Aleksandro Nevskio katedra. Įžengęs į šią stačiatikių šventovę, pajutau ypatingą ramybę – gal tai dėl tylos, gal dėl ikonos šviesos atspindžių, bet ten praleidau gerą pusvalandį, tiesiog stebėdamas ir galvodamas apie metus, kurie jau eina į pabaigą.
Vieną dieną paskyriau Talino muziejams. Lankiausi Estijos jūrų muziejuje „Lennusadam“ – moderni ir labai įdomi vieta, net jei nesi didelis jūrinių temų gerbėjas. Galėjau įlipti į povandeninį laivą, paliesti senovinius laivų eksponatus, o interaktyvios ekspozicijos suteikė daug įspūdžių. Po to – trumpa pertrauka su kava vietinėje kavinukėje su vaizdu į uostą.
Kadangi oras gruodį buvo šaltas ir vėjuotas, labai vertinau jaukias kavines ir restoranus. Vieną vakarą vakarieniavau mažame estų virtuvės restorane, kur paragavau verivorst – tradicinės kraujinės dešros, patiektos su bulvėmis ir raugintais kopūstais. Neįprastas skonis, bet labai tiko prie žiemos atmosferos. Dar vieną vakarą paskyriau moderniai virtuvei – viename bistro paragavau elnienos kepsnio. Skonis – tiesiog fantastiškas.
Negalėjau praleisti Talino televizijos bokšto – nuo jo viršaus atsiveria panoraminis vaizdas į miestą, o jei dangus giedras – net iki Suomijos krantų. Bokšto viršuje yra stiklinės grindys – prireikė šiek tiek drąsos ant jų atsistoti!
Kalėdiniu laikotarpiu Talinas tikrai išnaudoja visą savo žavesį. Miesto eglė Rotušės aikštėje – viena gražiausių, kokias esu matęs, o Kalėdų mugėje kiekvienas prekystalis atrodė kaip mini stebuklas. Įsigijau kelias rankų darbo dovanas artimiesiems – medinius žaislus, vilnones pirštines, o sau – mažą medinį magnetuką su senamiesčio vaizdu.
Prieš išvykdamas, dar paskutinį kartą pasivaikščiojau prie jūros – Piritos paplūdimyje. Nors buvo šalta, vėjas ir bangų ošimas turėjo kažkokį ypatingą poveikį – jaučiau ramybę ir dėkingumą. Ši savaitė Taline buvo ne tik poilsis, bet ir galimybė pabėgti nuo kasdienės rutinos, sustoti ir pajusti žiemos grožį.
79tieji