Kol visi įspūdžiai ir emocijos dar šviežios, skubu papasakoti apie mūsų kelionę po Norvegiją.
Tikslas: pamatyti kuo daugiau Norvegijos.
Planas: nuvažiuoti 1400 km, išleisti 2000-2500 Lt. žmogui.
Maršrutas: Oslas – Dombas – Aldensnes – Bergen – Stavanger link – Oslo
Išvykimo data: 2008 m. birželio 24 d.
Grįžimo data: 2008 m. liepos 1 d.
Keliautojai: 2 žmonės – Gintaras ir Inga.
Kelionę pradėjome planuoti jau prieš pusę metų. Su draugu „svaigome“ apie šią šalį jau seniai. Man teko čia pabuvoti prieš 5 metus, darbavausi studijų metais pas ūkininką 3 mėn. Tąkart ir susižavėjau Norvegija. O draugą labiausiai traukė žvejyba. Buvo prisiklausęs, kad čia žuvys šokinėja ir kimba ant nuorūkų .
Bilietus į Oslą pirkome per Airbaltic, akcijų metu. Osle nuomavomės automobilį per Budget kompaniją. Tai padarėme likus porai mėnesių iki kelionės internetu. Reikėjo pateikti skrydžio numerį, vairuotojo pažymėjimo numerį. Kreditinės numerio nereikalavo, reikėjo kortelę pateikti atvykus. Depozitas buvo 2000 NOK (apie 1000 Lt). Turi grąžinti savaitės bėgyje po auto atidavimo.
Dar ką padarėme per laiką iki kelionės – susiplanavome maršrutą: daug domėjomės internete, forumuose, pirkomės knygą apie Norvegijos lankomas vietas. Aišku, įsigijome smulkų atlasą, kuris ir buvo pagrindinis mūsų vedlys.
Taigi, prisipirkę maisto savaitei, pasirūpinę miegmaišiais, susikrovę lagaminus, mes jau Vilniaus oro uoste. Nuotaikos neblogos, truputį gąsdina nežinia dėl oro…
Nusileidus Oslo Gardemoen oro uoste, čia pat susirandame Budget nuomos punktą. Visos firmos įsikūrę vienoje vietoje, todėl lengva rasti. Gauname raktelius. Pasisekė, nes gavome Opel Astra Vagon, kokią ir norėjome, 1,3 turbo diesel. Automobilis buvo beveik naujas – švarutėlis, gražutėlis, pilnu baku . Na ką, kelionė prasidėjo puikiai. Gintaras vairuoja, Inga – šturmanas.
Pirmąją dieną nuvykome truputį už Dombas miestelio. Stojome keletą kartų į informacinius centrus. Norvegai rūpinasi savo keliautojais – kiekviename sustojime tvarkingi WC su tualetiniu popieriumi, netgi kai kur su karštu vandeniu. Tetrūksta tik dušų .
Visur ideali švara, žolė nupjauta, stalai ir suolai. Ir aišku, kalnuotas vaizdingas peizažas. Išvykę iš karto už Oslo, stojome užkąsti. Visą dieną iš rankų nepaleidžiu kameros ir fotoaparato. Vaizdai nerealūs!!! Dombas miestelyje užsukome pasižvalgyti i norvegiškas maisto kainas. Radome pigaus mineralinio (4 kr.), sultys – 15-30 kr., Snickers – 18 kr., vyšnios 1 kg – 116 kr, ledai 15-30 kr….. ir t.t. ir pan… Kad būtų kažkas pigiau nei Lietuvoje – turbūt ir nepastebėjome. TUBORG alus – 26 kr. už skardinę. Už Dombaso radome puikią aikštelę nakvynei. Toliau nuo kelio, WC, kaimynystėje vokiečių kemperis ir porelė dviratininkų su palapine. Naktį sušalome savo lietuviškuose miegmaišiuose… Lauke buvo apie 5 šilumos. Beje, šiuo metu Norvegijoje baltosios naktys, taigi ir miegas buvo nelabai gilus . Ryte Gintaras sukūrė lauželį ir išvirė karštos kavos. Apsirūpinę buvome netgi nedideliu katiliuku .
Antra diena Norvegijoje prasidėjo geromis emocijomis. Sekančiame sustojime aptikome pirmą nenusakomai gražų upės krantą. Tęsėme kelionę jau pasukę į vakarus, Aldensnes link. Kadangi buvom patys sau viršininkai, tai stojome kur norėjome, ir kiek norėjome. Nusukę nuo kelio pagal pirmąją nuorodą, aptikome labai gražų ir didelį krioklį… Fotografuojamės, filmuojamės. Toliau pavažiavus vėl krioklys. Čia ir Lietuvaičių turistų autobusas. Sekantis gražus vaizdas – Trolių kelias.
Viršūnėje daug turistų, perkame pirmąsias lauktuves, fotografuojamės. Vėl Lietuvaičiai. Oras jau vėsus šioje vietoje, šalia vaizdai balti – sniegas, neatitirpę ežeriukai, siauras ir slidus kelias…
Tą pačią dieną pabuvojome vasaroje, rudenyje ir žiemoje… Nuo intensyvaus filmavimo ir fotografavimo nusėdo kamerų akumuliatoriai. Dabar vakaro tikslas – susirasti kempingą, čia bus galima pasikrauti akumuliatorius. Taigi, apsistojame mažame miestelyje prie pirmojo mūsų fiordo. Įsikuriame išnuomotoje palapinėje, kuri sujungta su kemperiu. Kempingai taip pat tvarkingi, juose yra virtuvė, skalbykla, dušai, wc. Beje, dušai atskirai mokami – 5 kr už 3 min, 10 kr. už 6 min. „Įkirtome“ sistemą kaip praustis – ateini, nusirengi, susidėlioji priemones, tada tik meti monetą i aparatą ir pradeda bėgti karštas vanduo…tada jau skubi praustis . Vos įsikūrus Gintaras ragina eiti išsinuomoti valtį ir pabandyti žvejoti. Tenka sutikti, nes jau visą kelią iki tol tik ir tegirdėjau kalbas apie žvejybą, šokinėjančias žuvis, lašišas ir lydekas…:). Žvejybai vidiniuose vandenyse (upėse, ežeruose) reikia įsigyti licenziją, fiorde ir jūroje ji nereikalinga. Kempingo šeimininkas prigrasė laikytis nuo upės intako apie 300 m, o fiorde žvejok kiek nori. Aišku, kad nieko ir nepagavome. Plaukiojome valtele (nuoma 50 kr 3 val.), bet tuščiai. Vakare dar pasivaikščiojome po miestelį, aplankėme medinę bažnytėlę, kurios kieme stovi 1000 m senumo vikingų kryžius.
Sekanti diena Norvegijoje prasidėjo neblogai išsimiegojus. Užsipildėme termosą, dar pakrovėme kameras ir į kelią… Dienos tikslas buvo Brigsdal ledynas. Pakeliui vaizdai nenusakomi… Fotografuojame atvirukus.
Privažiavus galutinį tašką, kiek leidžia kelias, tenka palikti automobilį aikštelėje ir eiti 3 km į vieną pusę link ledyno.. Oras nuostabus – nė debesėlio danguje. Nuotaika puiki. Pasisekė, kad atvykome ryte, nes jau leidžiantis žemyn keliuke buvo pilna turistų. Pasiekus ledyną užėmė kvapą… Tokia didybė… Vanduo šalia ledyno nenusakomos spalvos – nei žalias, nei žydras… Atrodo, kad pripilta guašo . Plaukioja ledo gabalai.
Tikėjomės užlipti ant ledyno, tačiau iki jo ir prieiti nebuvo leidžiama. Nes palyginti su nuotraukomis, darytomis ankstesniais metais, ledynas nemažai aptirpęs. Vienu žodžiu, visuotinis gamtos atšilimas ir čia padarė įtaką. Pasimėgavę grožiu, neskubėdami traukiame link automobilio. Pakeliui i pagrindinį kelią sustojame prie fiordo papietauti. Vėlgi, aikštelėse įrengti stalai, o vaizdai aplink nepakartojami!!!…
Antroje dienos pusėje jau pradedame planuoti, kokioje vietovėje apsistosime nakčiai. Randame kempingą šalia Bergeno. Kitos dienos tikslas – šis miestas. Kempinge vėl gi – karšta vakarienė, dušas. Nakvynė automobilyje, nes savo palapinės neturime, o išnuomoti jie neturi. Pamiršau paminėti, kad ir žvejyba ežerėlyje. Bet vėl nesėkminga. Net šokinėjančių žuvų nesimato. Nors kempingo šeimininkas užtikrina, kad kimba lydekos.
Kitas norvegiškas rytas panašus, kaip ir kiti – karšta kava, termoso užpildymas, kamerų pakrovimas ir į kelią…:). Bergenas labai jaukus. Porą ratų apsukę surandame požeminį „parkingą“. Pakylame į miestelį. Draugė, gyvenanti Norvegijoje, perspėjo, kad Bergene dažniausiai lyja. Ir tą dieną lijo. Bet tai mūsų neišgąsdino. Buvome ir fiziškai, ir morališkai tam pasiruošę. Pirmiausias taškas Bergene – Žuvų turgus. Įsivaizdavome jį didesnį. Ragaujame rūkyto banginio mėsos, briedienos dešros. Kainos išgąsdino, todėl nieko nepirkome. Dabar gailiuosi, kad neparvežėme namiškiams paragauti banginio mėsytės . Už maždaug 100-200 gr. reikėtų pakloti apie 50-80 Lt.
Pavaikštome prieplauka, pakylame funikulieriumi į apžvalginę aikštelę. Vaizdas gražus, tik apniukę ir lyja… Nusprendėme, kad jei nelytų ištisai, būtų galima ir pagalvoti apie įsikūrimą Bergene visam laikui . Nusileidus žemyn patraukiame link automobilio. Sekdami ženklus išvykstame iš šio jaukaus miesto. Toliau pagal mūsų maršrutą turėtume sukti Oslo link. Bet per anksti ten nuvažiuosime, todėl pasukame Stavangerio link į pietus. Nes čia lankoma vieta, tarp dviejų uolų įstrigęs akmuo. Patarimas važiuosiantiems ten, vykti iš ryto, vėliausiai iki pietų, nes pasistačius automobilį kilti iki tos vietos dar apie 2,5 val. Reikalinga patogi avalynė, kuri neslysta, vanduo gėrimui ir tinkama apranga, nes oras lipant į kalną keičiasi staigiai. Mes to nežinojome, todėl nuvykę jau apie 17 val., nebelipome. Tiesa, toje vietoje mokama stovėjimo aikštelė. Bet įrengta puiki apžvalginė aikštelė. Nusileidus 7,5 km serpentinu žemyn – fiordas. Juo plaukiant galima pasiekti apie 900 m. aukščio skardį. Jį taip pat galima pasiekti apvažiuojant keliu. Mums nepasisekė, nes kaip minėjau, atvykome per vėlai, tos dienos paskutinis keltas buvo išvykęs, o važiuoti nebevažiavome, bijojome vėluoti į Oslą.
Pats kelias link to akmens, kuris įstrigęs, labai efektingas. Nors iki ten išvargome, bet nesigailėjome, kad važiavome, nes pakeliui jau nebebuvo medžių, tikra taiga…
Sutikome daug avių. Prisifotografavome ant sniego . Toje atkarpoje daug tunelių. Kai kurie platesni ir labai gerai apšviesti, kai kurie siauri… Ilgiausiais, kurio važiavome – 8 km. Pasukome link 7 kelio. Rekomenduojame juo pravažiuoti, nes jis vadinamas apžvalginiu. Visada tęsiasi šalia fiordo, yra siauras ir vingiuotas. Bet vaizdai neapsakomi… Nepasiekus šio kelio radome nedidelį kempingą. Kadangi jis įkurtas dykynėje, tai gavome pigų namelį su dvigule lova. Jau tą naktį išsimiegojome prabangiai – prisišildėme šildytuvu… Gintaras ramiai žvejojo ežerėlyje. Pirmasis ežeriukas, kuriame pamatėme iš tikro šokinėjančias žuvis. Bet vėl nekibo… Atrodė, kad žuvys šaiposi iš mūsų .
Kitos dienos ryte iš kempingo pajudėjome tik 11 val. Beje, kaip minėjau, aplinka labai tvarkinga, nekyla ranka numesti šiukšlę ar nuorūką. Išvykstant iš namelių reikia pačiam išplauti viską – žodžiu, privaloma palikti taip, kaip radai. O radome tvarką. Pasiekiame 7 kelią. Vėl iš rankų kameros ir fotoaparato neįmanoma paleisti… Oras vėl nuostabus, saulėta ir šilta… Kadangi matome, kad vis viena į Oslą atvyksime per anksti, susisiekiame su Gintaro grupioku, kuris čia svečiuojasi pas seserį. Jis mūsų lauks vakare.
Per Oslą sėkmingai pervažiuojame vadovaujantis kelio numeriais ir ženklais. Aišku, kad įvažiavimas į miestą mokamas. Kiek žinome, tai apie 25 kr. mašinai. Mūsų automobilis su Autopass, todėl važiuojame nesustodami, nes automatiškai nuskanuojama, o mokestis bus išskaičiuotas iš kreditinės. Jei nėra Autopass, nufotografuojami numeriai ir į namus atsiunčiamas mokestis. Kaip dėl lietuviškų numerių, neaišku, klausėme ten gyvenančių lietuvaičių, jie negalėjo atsakyti, nes važinėja norvegiškomis mašinomis. Pravažiavus Oslą, pasukame į nedidelį miestelį link Kongsvinger. Kadangi dar yra pora valandų laiko, kol draugas galės mus pasitikti, pietaujame prie upės. Kaitinamės saulutėje. Per valandą šiuo kaimo keliuku pravažiavo ir šalia mūsų aikštelėje sustojo viena lengvoji lietuvaičių mašina ir dvi lietuviškos „fūros“. Sunku patikėti, kad tokioje vietoje galima jų tiek sutikti . Vakarą praleidžiame lietuvaitės ir norvego namuose. Namai labai gražūs ir svetingi. Vaikinai žvejoja ežere ir pagaliau Gintarui pasiseka pagauti lydeką. Mums ji atrodo didelė, apie 1,5 kg, jiems, maža, liepia mesti atgal… Bet aišku, kad niekas jos atgal nemetė – išvalytą teko vežtis namo, nes Norvegai lydekų nevalgo, tik file .
Kitą rytą vykstame į Oslą aplankyti mano draugės, kuri čia jau 6 metai. Susitikę su ja ir pasistatę jų kieme automobilį, autobusu ir traukiniu vykstame į centrą. Čia pasivaikštome, apžiūrime Karaliaus rūmus, Universitetą, vyriausybės rūmus, užsuku į rūbų parduotuvę. Drabužių kainos ne aukštesnės nei Lietuvoje. Didžiausią įspūdį Osle paliko naujas pastatas – Operos rūmai. Įeiti į operą kainuoja 1000 kr. žmogui. Pastatas panašus į didžiulį laivą, pastatytas iš balto marmuro. Lipome ant stogo, nes konstrukcija tokia, kad galima užlipti į patį viršų, lipant stogu. Nupasakoti sunku, reikia pamatyti.
Vakare su draugais važiuojame prie Oslo fiordo i pliažą. Pliažas čia ne kaip Lietuvoje – nėra smėliuko, tik akmenys ir uolos . Vaikinai bando žvejoti, mes vaidiname, kad deginamės. Vakare papietaujame. Pietūs pas norvegus 17 val. Pasižiūrime išsinuomotą filmą ir į lovą, nes ryte anksti keltis į oro uostą.
Paskutinis pusdienis Norvegijoje. Esame pavargę, bet laimingi, kad viskas praėjo sėkmingai, be nuostolių. Atvykstame į oro uostą. Pastatome automobilį pridavimo aikštelėje, išsikrauname daiktus, užpildome anketą. Tiesa, prieš tai užpildėme pilną baką kuro, nes kitaip paskaičiuos dvigubą kuro kainą Budget‘as. Atiduodame raktelius. Jei automobilis atiduodamas ne darbo valandomis, rakteliai įmetami nurodytose pašto dėžutėse.
Skrydis i Vilnių trunka 1,5 val… neprailgsta, nes lėktuve laukia šviežias „Lietuvos rytas“ ir lietuviškos naujienos .
Iš viso nuvažiavome 2200 km.
Patarimai:
– Kurą piltis didesniuose miestuose ar miesteliuose, nes kuo arčiau miesto, tuo pigiau. Diesel‘io kaina nuo 12 kr iki 14 kr už litrą (apie 6 Lt).
– Norvegai šeštadieniais dirba iki 18 val., o sekmadieniais prekybos centrai nedirba, maisto galima įsigyti tik degalinėse. Bet duonos jose sunku rasti…:)
– Nuomojantis automobilį, jį rezervuoti iš anksto, nes tą pačią dieną kaina žymiai didesnė.
Išlaidos 2 žmonėms:
Lėktuvo bilietai – 600 Lt;
Autonuoma – 1562 Lt;
Kuras – 690 Lt;
Keltai – 133 Lt;
Kempingai – 312 Lt/4 naktis;
Paršingas (Bergene) – 19,8 Lt;
Oslo kortelė – 53 Lt;
Maistas Norvegijoje – 193 Lt;
Valties nuoma – 22 Lt/3 val;
Dušai – 18 Lt;
Funikulierius – 53 Lt;
Maistas Lietuvoje išvykstant – apie 200 Lt;
Miegmaišiai – 60 Lt;
Iš viso: 3916 Lt.
Kas sakė, kad Norvegijon keliauti brangu?..
Maršrutas trumpai su kelio numeriais:
Iš Oslo pasukome į E6, link Lillehammerio.
Ties Dombas nusukome į E136 kelią, į vakarus. Truputį pavažiavus apsistojame nakvynei.
Ryte E136 keliu važiavome link Aldensnes, jo neprivažiavus, pagal nuorodas sukome į 63 kelią į kairę (link pietų), pravažiavome Trolių kelią, tada sukame į 60 kelią. Į Strandą keliamės keltu. Loen miestelyje nakvynė. Ryte keliaujame Į Brigsdal ledyną. Tam reikia nusukti ties Olden į keliuką (yra nuorodos). PO to grįžome į 60 kelią ir ties Byrkjel įsukome į E39 kelią, kuris veda link Bergeno. Lavik keltas į Ytrą Opedal , toliau E39 keliu link Bergeno. Prieš pat Bergeną nusukome į E16, nes suradome nakvynę 580 keliuke, ten yra keletas kempingų.
Ryte Bergenas. Mieste orientuotis nesunku sekant kelio numerius. PO Bergeno pasukome į 7 kelią. Tai labai vaizdingas marsrutas.
Iš Bruravik keltas į Brimnes. Ir 13 kelias link Stavanger. Kur 13 kelias kertasi su E134 keliu, sukame Oslo link ir ties Haukeli patenkame į 9 kelią.
Ties Nomeland sukame į dešinę link Lysebotn, norėjome aplankyti Lysebotn (uzstrigęs akmuo tarp uolų). TEn, kaip minėjau reikia važiuoti ryte, nes siauras ir sunkus kelias iki Lysebotn, ir nuvykus į vietą, dar laukia lipimas į kalnus iki gražiojo vaizdo, kuris užtrunka pirmyn – atgal 5 val. DAr, keliantis per Lysefjorden, galima pasiekti skardį Preikestolen. Arba kitas būdas – 45 kelias.
Mes Iš Lysebotn pasukome atgal į 9 kelią. Ir tada susiradome tame kelyje nakvynę. Truputį teko grįžti 9 keliu į šiaurės pusę, pasiekėme 45 kelią link Oslo. Ties Ofte įsukome į E134 kelią, vedantį į Oslo.Tada E18. Galima miestą apvažiuoti aplinkkeliu ir patenkame į E6 kelią, vedantį į orouostą.
Atrodo, nieko ypatingo, keletas sakinių, keletas nuotraukų, bet kablys didelis užmestas apsilankyti, juolab dideliam GERO alaus mėgėjui
palietė mano silpna vietą
Alus geriausias Bavarijoje
Alus ir Cekijoje nerealus 🙂 bet i Briuge noriu 🙂 teko kazkada bestudijuojant rasyt darba apie Briuge turizmo istekliams 🙂 teks prisimint 🙂
Nuotraukų yra, pasakojimo nepastebėjau. Man atrodo, kad jei jau imtasi rašyti, tai turi būti ir padaryta…
O praeitą sekmadienį kaip tik pramaklinėjau po Briugę. Net ir į tą bokštą įsilipau.
Plataus pasakojimo ir nesiekiau. Tik porą jaukių, įstrigusių detalių. Man rodos, taip kartais daug smagiau nei aprašinėti kiekvieną daug susidomėjimo nekelenčią smulkmeną. Ir be to, kiekvieno teisė rinktis, KOKIU stiliumi ir KAIP rašyti : )
O man Briuge visiškai priešingą įspūdį paliko : nudailintas, nučiustytas miestas-saldainis, traukiantis minias turistų, nes kažkada pasiskelbė kažkokia tai „Venecija”, gal „šiaurės venecija” ar pan.
Na, nesakau, kad ten blogas ar neidomus miestas, patiko jis man, tik kažkaip nepajaučiau didelės dvasios ar originalumo jame..
Vienintelis miestas kuriame esu buvusi Belgijoje, tai Briugė. Važiavom iš Olandijos būtent jos pamatyti, pajusti dvasią, pasitrinti senovinėmis gatvelėmis, nes suintrigavo jos istorija.
Bet, turbūt per daug tikėjausi, ar ne to tikėjausi, nžn. Kad, kažkaip antrą kartą nebetraukia… Nebent alaus 🙂 Bet nebūtinai į Briugę 😉
čekijoje alus super bet bavarijoje super super:):):
Aš irgi labai didelis bavariško alaus gerbėjas, bet ,visgi, belgiškam jis neprilygsta, nors čia galima būtų ginčytis iki begalybės, be to, kiekvienas turi savo skonį. Mielai išgeriu ir to, ir to, ir dar čekiško:)
Belgijoje Gentas man patiko kur kas labiau nei Briugė, anot vietinių – tinkama gyventi tik pensininkams, idant be gražaus ramaus miestelio, traukiančio turistų minias, nieko daugiau nevyksta. Nors Briugėje praleidau labai gerą laiką, įskaitant alaus barą, kuriame gali rasti visas Belgijoje alaus rūšis, ir jo meniu atrodo kaip stora knyga. Žodžiu, Belgijoje Briuge rekomenduoju neapsiriboti.:)