Rugpjūtį nusprendžiau trumpam pabėgti iš rutinos ir pasimėgauti kelione po vieną iš seniausių ir gražiausių Europos miestų – Prahą.
Pirmoji diena: pažintis su Praha ir pirmieji įspūdžiai
Atvykau ankstų rugpjūčio rytą, oras buvo šiltas – apie 27 laipsnius, bet ne per karšta, kaip dažnai būna pietuose. Įsikūriau nedideliame viešbutuke netoli Malá Strana rajono – romantiška, akmenimis grįsta gatvelė, langai su gėlėmis ir vaizdas į Prahos pilį. Jaučiausi lyg filme. Pirmąją dieną nusprendžiau tiesiog leisti sau pasiklysti Prahos senamiestyje. Aplankiau Senamiesčio aikštę (Staroměstské náměstí), kur stovi garsusis astronominis laikrodis – Orloj. Buvau girdėjęs apie jo šou, kai figūrėlės ima judėti kiekvieną valandą, bet pamatyti tai gyvai – visai kas kita.
Vakarop perėjau per Karolio tiltą – turbūt viena ikoniškiausių vietų ne tik Prahoje, bet ir visoje Čekijoje. Muzikantai, menininkai, poros, fotografai – tiltas alsavo gyvybe. Stabtelėjau prie vienos iš šventųjų statulų ir pagal seną tradiciją paliečiau ją – sakoma, kad tai atneša sėkmę ir garantuoja sugrįžimą.
Antroji diena: Prahos pilis, Šv. Vito katedra ir žydų kvartalas
Rugpjūčio antrąją dieną nusprendžiau aplankyti Prahos pilį (Pražský hrad). Tai didžiulis kompleksas, o jo širdyje – įspūdinga Šv. Vito katedra. Neturiu žodžių apibūdinti, kokį įspūdį man paliko jos gotikiniai bokštai, vitražai ir aukštos arkos. Lipau į bokštą – vaizdas į Prahą buvo kvapą gniaužiantis. Verta kiekvieno laipto.
Po pietų apsilankiau žydų kvartale (Josefov). Tai labai jautri ir istorijos kupina vieta. Aplankiau senąsias sinagogas, žydų kapines, kur akmenys vienas ant kito pasakoja tūkstančius istorijų. Sužinojau daug apie Čekijos žydų bendruomenės likimą ir kultūrą. Tai nebuvo lengva patirtis, bet labai prasminga.
Vakare nusprendžiau paragauti tradicinių čekų patiekalų. Užsukau į nedidelę užeigą, kur padavėjas pasiūlė „svíčková“ – jautienos kepsnį su grietinėlės padažu ir duonos kukuliais. Viską užbaigiau su vietiniu „Pilsner“ alumi. Turiu pripažinti – čekai išmano savo virtuvę!
Trečioji diena: Petřín kalva, modernusis menas ir atsisveikinimas
Paskutinę dieną pradėjau nuo Petřín kalvos. Į viršų kilau funikulieriumi – mažas nuotykis pats savaime! Viršuje aplankiau mažą „Prahos Eifelio bokštą“ – Petřín apžvalgos bokštą, ir nuo ten atsivėrė dar vienas nuostabus miesto vaizdas. Tą rytą daug vaikščiojau, net radau „veidrodžių labirintą“, kuris, prisipažinsiu, šiek tiek privertė pasiklysti. Popiet nusprendžiau pažiūrėti, ką Praha gali pasiūlyti šiuolaikinio meno srityje – ir užsukau į DOX šiuolaikinio meno centrą. Labai įdomus pastatas, ekspozicijos šiuolaikiškos, interaktyvios, kai kurios net šiek tiek provokuojančios. Tai puikus kontrastas su klasikiniu miesto įvaizdžiu.
Prieš išvykdamas dar kartą perėjau Karolio tiltą, šįkart jau vakarėjant, kai miestas apgaubtas auksinės šviesos. Pasėdėjau su kavos puodeliu prie Vltavos upės ir tiesiog tyliai dėkojau sau, kad išsirinkau šią kelionę. Trys dienos Prahoje buvo mažas gyvenimo nuotykis.
79tieji