Vasario pradžioje mes su žmona Ieva nusprendėme pabėgti į šiltesnius kraštus ir pasirinkome egzotiškąjį Tailandą, Bankoką. Tai buvo mūsų sena svajonė – pažinti Rytų Azijos kultūrą, paragauti autentiško tajų maisto ir pamatyti garsiausias šventyklas.
Į Bankoką atvykome anksti ryte. Mus pasitiko šilta, drėgna ir kvapų prisotinta oro banga – visiškai kitokia nei Lietuvoje. Pirmąją dieną leidome sau tiesiog pasivaikščioti po miesto centrą ir aplankyti garsųjį Khao San Road – vietą, apie kurią tiek daug buvome skaitę. Čia šurmuliavo gatvės prekybininkai, siūlydami tajų gatvės maistą – keptus vabzdžius, šviežiai spaustas vaisių sultis ir žymiuosius Pad Thai makaronus, kurių kvapas tiesiog varė iš proto.
Kitą dieną mūsų laukė nuostabi ekskursija į Didžiąją Karaliaus rūmų teritoriją (Grand Palace). Įspūdinga architektūra, spindinčios mozaikos ir auksu dengtos šventyklos atėmė žadą. Karaliaus rūmuose aplankėme ir garsųjį Smaragdinio Budos (Wat Phra Kaew) kompleksą. Įspūdinga, kaip tajai sugeba išlaikyti šias šventoves tokios nepriekaištingos būklės! Ten jautėmės lyg įžengę į kitą pasaulį.
Vasaris Bankoke yra puikus metas keliauti – šiluma dar nėra alinanti, apie 30 laipsnių šilumos , o lietus mus aplenkė. Vieną rytą nusprendėme pasiplaukioti Chao Phraya upe. Įsėdę į tradicinį ilgauodegį laivą, grožėjomės miesto panorama – šventyklos, dangoraižiai ir kuklūs nameliai ant polių čia egzistuoja greta, tarsi susipynusios dvi skirtingos epochos. Sustojome aplankyti Wat Arun – Aušros šventyklos. Ši šventykla su savo įspūdingu bokštu yra tikras Bankoko perlas. Užlipę į viršų buvome apdovanoti nepakartojamu vaizdu į miestą ir upę.
Be žymiųjų objektų, stengėmės pažinti ir kasdienį tajų gyvenimą. Apsilankėme Chatuchak savaitgalio turguje – viename didžiausių pasaulyje. Čia gali rasti viską – nuo egzotiškų augalų iki rankų darbo suvenyrų. Grįžome su pilnomis kuprinėmis smulkmenų artimiesiems ir, žinoma, sau – Ieva įsigijo rankų darbo sidabrinius auskarus, o aš – odinę piniginę iš vietinio meistro.
Vieną vakarą nusprendėme pasilepinti tajų masažu. Atradome jaukų masažo saloną šalia viešbučio, kuriame mus svetingai priėmė šypsenos veide nestokojančios masažuotojos. Po valandos jautėmės tarsi naujai gimę – visos įtampą ir nuovargį išsklaidė profesionalios rankos.
Mums taip pat patiko pasivaikščioti po Lumpini parką, kuris Bankoko širdyje yra tikras žalumos kampelis. Stebėjome vietinius gyventojus, rytais praktikuojančius tajų čigongą ar tiesiog bėgiojančius. Susėdę ant suoliuko prie ežero stebėjome didžiulius varanus – kažkas, ko tikrai nesutiktum Vilniaus Vingio parke!
Bankoko gatvės maistas buvo atskiras nuotykis. Be Pad Thai, ragavome Tom Yum sriubos, mango su lipniais ryžiais ir netgi išdrįsome paragauti keptų svirplių – Ievai jie patiko labiau nei man! Kiekvieną vakarą pasirinkdavome vis kitą gatvės restoranėlį ir kiekvienas patiekalas stebino skoniais bei prieskonių deriniais.
Mūsų savaitė Tailande, Bankoke, prabėgo nepastebimai. Tai buvo pilna naujų patirčių, skonių ir vaizdų kelionė. Išsivežėme ne tik suvenyrų, bet ir nuostabių prisiminimų. Ieva sako, kad dar ilgai sapnuosime aukso kupolus, gatvių šurmulį ir šypsenas, kurių Bankoke netrūksta. O aš žinau – Tailandas mūsų širdyse visada išliks kaip vieta, kur šiluma juntama ne tik ore, bet ir žmonių akyse.
79tieji