Čekija: Krivoklat – magiška kelionė i praeitį.

Šeštadienio rytas – saulutė bei giedras dangus žada šiltą prieš Velykinę dieną. Pamažu pakuoju fotoaparatą bei vandens atsargas, kol mano bendrakeliauninkas internete žvalgosi kelio nuorodų bei kruopščiai jas užrašinėja jas popieriaus lape mat išvakarėse sėkmingai „nuduso“ mūsiškė navigacija. Šiandienos kelionės tikslas – nedidukas miestukas su viduramžių pilimi – Krivoklat, nutolęs apie 50 km nuo Prahos.

Taigi šiandieną planuojame įveikti apie 100 km automobiliu maršrutu: Praha – Hostivice – Jeneč – Unhošt – Bratronice – Beleč – Sykorice – Krivoklat. Įveikus šį maršrutą galiu pasakyt – kelias puikus, tiesa didelio greičio neišvystysi – daugelyje vietų kelias itin vingiuotas su „gerais nedideliais serpantinais“, bet užtat be didesnių problemų tikslą pasieksite.

Taigi nedidelių diskusijų, susiplanavę savo trasą išriedame. Kelias išties puikus – pro šalį praskrieja nedideli ir gražūs Čekijos miesteliai: spalvingi namukai, žydintys sodai, tvarkingos miestelių aikštės, nedidelės bažnytėlės ir niekur neskubantis miestelių gyventojai. Šviečia saulutė, danguje nė dėbesėlio ir lepinanti šiluma. Puiki nuotaika garantuota. Po kiek daugiau nei valandos pasiekiame savo kelionės tikslą ir pradedame ieškotis vietos automobiliui parkuoti. Yprastą dieną su tuo sunkumų neiškiltu, bet šį Velykinį savaitgalį pilyje vyksta istorijos dienos, kurios pritraukia nemažai lankytojų. Po nedidelių paieškų – pirmiausia vietos, vėliau jau budėtojo, kuriam reikia sumokėt parkavimo mokestį – jau pėsčiomis traukiame toliau.

Į akis krinta miestelio tvarka, vingiuotos gatvelės bei jomis skubantys šventės lankytojai, kurių išties nemažai – suaugusieji ir vaikai, pypliukai savo vežimėliuose bei senukai ginkluoti savo lazdelėmis. Kas nešinas pirkiniu iš amatų mugės, kas su griliuota dešra rankoje bei burnoje 🙂 visi zuja aplink tai skubėdami link pilies, tai ieškodami savo palikto automobilio ar tiesiog vietos trumpam prisėsti.

Akį patraukia keramikos dirbtuvėlės pakeliui link pilies. Toks romantiškas pavadinimas „sluničko“ (saulutė). Ant suoliuko džiūsta tik pagaminti puodeliai, bokalai bei molinės kepimo formos. Trumpam įkišu savo nosį pro atviras duris – nedidelė patalpa, visur tvyro molio bei glazūros kvapas, o kambario gale keramikė ramiai minko molio ruošinį kitam gaminiui. Ramybė. Jau beveik pamirštas menas bei jo teikiamas džiaugsmas. Netrukdau darbų ir traukiu toliau. Pro tame pačiame name įsikūrusios galerijos langus linksmai spokso spalvoti katinai bei paukščiai. Nuteikia žaismingai.

Gerai nežnodami kelio, pasiduodame bandos instinktui ir traukiame pasroviui. Siauras ir akmenuotas keliukas atveda mus tikslo link – prieš akis iškyla Krivoklat pilis.
Gal lietuvių turistams ir ne itin žinoma (palyginus su Karlštejn pilimi), Krivoklat pilis gali pasigirti savo turtinga istorija. Pastatyta XII a. pradžioje (šiuo metu švenčianti savo 900 metų jubiliejų), pilis ilgą laiką priklausė Bohemijos karaliams. XIII a. pilis buvo išplėsta ir pradėta naudoti kaip vasaros rezidencija bei medžioklės „namelis“ jei tokiu ją galima būtų pavadinti. 1422 metais pilis buvo smarkiai apgadinta husitų, o 1493 – 1522 Vladislavo Jogailaičio užsakymu restauruota. Čekų karalius bei Šventosios Romos imperatorius Karolis IV prieš išvykdamas į Prancūziją, čia praleido savo vaikystę. Vėliau pilis buvo naudota ir ne tokiems „linksmiems“ reikalams – Hapsburgų valdymo periodu Krivoklat‘o pilis buvo naudojama kaip kalėjimas. Žymus anglų alchemikas Edward Kelley buvo kalinamas apvaliajame bokšte ilgiau nei dvejus metus už tai, kad atsisakė išduoti filosofinio akmens gamybos paslaptį Rudolfui II. Dabartinę savo išvaizdą pilis įgavo 1826 metais, kuomet po pilį suniokojusio gaisro, rekonstrukcijos ėmėsi Furstenberg‘ų šeima. Taigi tiek tos istorijos 🙂

Prieš akis Krivoklat pilis – šone nedidelis alaus bravoras (šiuo metu rekonstruojamas) bei pilies koplytėlė, o link pilies veda platus akmenimis grįstas kelias. Prie įėjimo nemažai žmonių – šventė sutraukė minias lankytojų, tačiau galiu įsivaizduoti, kad įprastą dieną čia išties ramu ir jauku. Dešinėje nedidelis lankytojų centras – čia galima įsigyti bilietus į ekskursijas po pilį čekų bei anglų kalbomis. Siūlomi du maršrutai po pilies menes bei koplyčią, teko skaityti, kad nuo birželio bus atvertas trečias nemokamas maršrutas (dalimi jo prasieisime vėliau ir mes). Lankytojų centre taip pat galima įsigyt įvairių suvenyrų, gauti turisto antspaudą (jis suteikiamas visose lankytinose Čekijos vietose), išgerti kavos. Šalimais ir tualetas – nemokamas.

Traukiame toliau – aplink šurmulys, kažkur šone vietinis artistas groja „šarmanka“, visur zuja mediniais kardais bei skydais ginkluoti vaikai. Susimokame už bilietus – 60 kronų bei traukiame pro vartus į vidinį pilies kiemą. Čia pasitinka tikras viduramžių mugės šurmulys – amatininkai prekiauja savo dirbiniais, kažkur tolumoje kalvis gamina savo dirbinius, žonglierius su savo pasirodymu, viduramžių muzikos grupė, kiemo gale šaudymas lanku bei arbaletu – žodžiu netrūksta nieko. Tad neskubėdami traukiame kartu su minia žvalgydamiesi bei užkandžiaudami siūlomais skanumynais. Kaip sakant, ir aš ten buvau – alų-midų gėriau per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau.

Po pasivaikščiojimo po pilį, pasigrožėjimo iš pilies bokšto atsiveriančiais vaizdais, atsisveikinimui užsukome į netoli pilies esančią apžvalgos aikštelę. Iki pasimatymo.