Šešta diena.
Maršrutas: Šilininkai-Paleičiai-Tatamiškiai-Rusnė-Šilutė-Šyšgiriai-Rūgaliai-Suvernai-Povilai-Kintai-Svencelė-Dreverna-Pjauliai-Klaipėda-Giruliai-Kukuliškiai-Karklė-Šaipiai-Nemirseta-Palanga-Vanagupė-Šventoji.
Startavome 7:30 val., finišavome 21:00 val. Pramynėme net 131 kilometrą.
Ryte kėlėmės anksti. Šilta, saulutė šypsosi, vėjelio jokio, bent pakolkas, todėl pusryčiaujame bistriai, tvarkomės ir ant žirgų . Kiek pavažiavus Vytautas iškilmingai praneša, kad spidometras rodo apvalų 500 km. skaičiuką. Nusifotkinam. Iki Rusnės 18 km. puikus, lygus vieškeliukas, tad tesugaištame pusantros valandos. Neprailgsta ir plentas iki Šilutės. Prekybos centre perkam šio bei to ir daugiabučio kieme ant suoliuko užkandam. Šilutė – Kintai 18 km. miname liežuvius iškišę, prieš atsiradusį l. stiprų vėją. Kintai – Klaipėda labai gražus ruožas. Pušynus keičia pamario smėlėtos pievos, kartas nuo karto akį džiugina Kuršių marios, nuostabiai atrodo kitoje marių pusėje kopos. Nuo Drevernos sukame į nuostabų, „minkštą“ miško keliuką, šalia Klaipėdos (Vilhelmo) kanalo. Vandens paukšteliai plaukioja, skraidalioja, žuvytės smagiai šokčioja, išdykauja vandens paviršiuje, ir taip iki Klaipėdos – tikras relaksas .
Klaipėda – Palanga minam labai gražiais pušynais, kopikėmis, kalniukais, posiukiukais dviračių taku. O oras uchhh, atrodo plaučiai sproks iš džiaugsmo – nepratę prie tokio 😉
Palangoje, valandėlę paviešim pas Vytuko draugą ir gavę raktą nuo „fazendos“, Šventosios kolektyviniuose soduose, jau plentu A13, spaudžiam pedalus, nes jau vėlu, temsta o ir išsiilgę komforto. Vakarinė juoko dozė netruko aplankyti mane kai atvažiavome į „fazendą“ – toliu apkaltą, kelių kvadratinių metrų, su knygos dydžio langeliu, „tvartelį“ . Viduje sugriuvusi sofkė, bekojė taburetkė, sukrypęs staliukas ir daug daug buitinio ššš…Vakarieniaujam kur ką pasidėję (tiesiog nėra vietos), kol uodai išgena lauk ant mažyčio suoliuko (čia jų kiek mažiau)…netrukus nauja juoko dozė: skambina šeimininkas ir klausia, kaip įsikūrėme…ir ką jūs manote, draugelis, žiūrėdamas į rudeninį dangų, suopia, kaip lakštingala – viskas liuks, kaip faina, labai ačiu ir t.t., visai, kaip mūsų politikai :-DDD Gulam. Vycka ant sofkės, aš ant grindų. „Faina“ ;). Uodai, net pro siauriausią miegmaišio tarpelį lenda į burną. Vycka knarkia. Aš, 12 val. nakties, gelbėjuosi nuo uodžių, keliuosi ir po obelaite statau palapinę )) Pagaliau užmiegu…Vycka knarkia . Labai faina diena.
Taigi Eugenijus Šiurkus [email protected]
pirmas 
79tieji 
ipvoisas