Penkta diena.
Baltupėnai – Šilinninkai. Startas 8:30 val. Finišas 19:45 val. Praminta 88 kilometrai.
Maršrutas : Baltupėnai-Sokaičiai-Vėžininkai-Stygliškiai-Mociškiai-Vilkyškiai-Raudondvaris-Keleriškiai-Šereitlaukis-Bitėnai-Rambynas-Bardinai-Mikytai-Būbliškė-Pagėgiai-Plaušvariai-Nausėda-Plaškiai-Šuneliai-Karceviškiai-Galzdonai-Šilininkai.
Naktį sušalom, matyt, dėl gausios drėgmės, panemunės pievose. Iki Vėžininkų kaimo kliuvo purvinos bekelės, kuri vertė suabejoti, ar nepasukti atgal. Nepasukom ;)…išplaukėm, išmaurojom . Ties Vėžininkų kaimu Jūros upės ir Nemuno santaką apvažiuojame per Vilkyškius. Nuo miestelio vėl sukame į panemunę, į Rambyno Regioninį Parką. Parke gražu – Nemunas, senvagės, kvepiančios pievos, miškai, piliakalniai, vaizdelis nuo Rambyno kalnelio ir t.t.Čia reikėtų skirti porą dienų dviratuku, ir neskubant…ne taip, kaip mes ;). Stojame prie vienos senvagės poilsiui. Aš maudausi, skalbiuosi tam tikrą trikotažą, Vytautas ant žolytės, gula pokaičio. Mikytuose, kavinukėje, pietaujame. Liūdnai „pagarsėjusius“ Pagėgius privažiuojame trečią valandą dienos ir vėl sukame į panemunę. Iki nakvynės vietos, prie Šilininkų kaimo, Beržtų miške, važiavome lygiais, nuobodokais užliejamų Nemuno pievų, vieškeliukais. Palapines statėme ant gražių miško samanų apsupti voveruškų draugijos. Labanakt. Ryt sekmadienis, bet mums „darbadienis“ 😉 :-D. Taigi.
Eugenijus Šiurkus [email protected]
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Pasakojimas man patiko – gyvai aprašyta ta marga šalis. Tik gal jis galėjo būti padalintas į dvi dalis. Dabar gavosi taip, kad skaičiau skubėdama, kuo greičiau norėdama pasiekti pabaigą ir pamatyti nuotraukas :-). Juk visas pasakojimas buvo apie fotografavimą. O jos, jei jau sąžiningai, neparodė to, kas buvo papasakota pasakojime. Kažkodėl atrodo, kad gražiausios liko ‘už borto’…
Smagu, kad sugrįžai su savo vaizdingu pasakojimu. Skaičiau ir mėgavausi 🙂
Labai patiko pirmų 2 savaičių keliavimo būdas su samdytu vairuotoju, kaip ir laisvi visiškai, o dalimi „buitinių” rūpesčių nusikratyta.
Pats pasakojimas irgi labai labai geras, sakyčiau, apskritai vienas geriausių MyTrips’e, skaičiau, kaip gerą romaną, tiesa, nuotraukų tikrai norėjosi „pamėtytų” tekste.
Kitas dalykas, kad ir koks geras būtų pasakojimas, kokios geros, egzotiškos, įdomios, meniškos būtų nuotraukos (niekaip negaliu vadinti jų – gražiomis), Indija yra ta šalis į kurią aš NENORIU.
Grazus pasakojimas, malonu ten sugrizti per tavo pasakojima, kazkada dareme panau rata, tik mes – nebuvome pasiruose 🙂 nei vaizdams, nei apgaulems 🙂
Tai Indija dabar ratais apskrendu 🙂
O Indiskus restoranus irgi apeinu :))
dar kart, super pasakojimas 😉
Super nuotraukos. Pasirinkti rakursai, apšvietimai, šešėliai, atspindžiai- matyti, jog autoriaus akis patyrusi. Atrodo iš nuotraukų, kad kadrų ir kojų negailėta Ir per žymiai ilgesnį laiką.
Pamokanti kelionė, jog patogiau trumpais maršrutais Indijos masteliu nuomotis automobilį su vairuotoju. Ir pasirinkimas pradžioje Radžastano, atrandant ten tokių spalvotų ir ”fortuotų” miestų gana patrauklus. Man patiko visa informacija. Ypač žvaigždučių skaičius. jei spaudžia laikas, mažiau žvaigždužių galima praleisti, arba rumpam stabtelėti pervertinti.
Ačiū. Labai patiko. Noriu į Indiją. Sėkmės kitose kelionėse.
Superinis pasakojimas.
Iš pradžių atrodė bauginančiai ilgas, o paskui negalėjau sustoti :).
Tik tiek, kad po kiekvieno miesto aprašymo reikėjo lįsti į google vaizdus ir kažkaip tą miestą „pamatyti”.