Maskvos Kremlius

Rusiška patarlė teigia: „Aukščiau Maskvos – tik Kremlius, aukščiau Kremliaus – tik dangus“. Per ilgą savo istoriją Maskvos Kremlius buvo daugelio tragiškų ir istorinių įvykių liudininkas. Prie masyvių raudonų plytų Kremliaus sienų ne kartą žvangėjo priešų ginklai, vyko sukilimai, buvo švenčiamos įvairios šventės. Ištisus dešimtmečius vien terminas „Kremlius“ simbolizavo grėsmingo komunizmo jėgas. Tikrai nedaug statinių rasite mūsų Žemėje, kurie būtų sulaukę tokio didžiulio atgarsio ar sulaukę tokios blogos reputacijos kaip Maskvos Kremlius.

Dabar, Maskvos Kremlius (rus.k Mосковский Кремль) yra viena žinomiausių tvirtovių Pasaulyje. Tai seniausias architektūrinis ansamblis Maskvoje, dabartinės Rusijos Federacijos prezidento oficiali būstinė ir modernios Rusijos galios simbolis.

Dabartines Maskvos Kremliaus sienas ir 18 jos bokštų pastatė Italijos meistrai maždaug tarp 1485 ir 1516 metų. Tačiau Rusijos galybės simboliui didelę įtaką padarė ir rusų vaizduotė, kuri ypatingai atsispindi Kremliaus bokštų smailėse, vietinių architektų pristatytose XVII amžiuje. Pastarieji XVII amžiuje Kremliui taip pat pristatė dar 2 papildomus bokštus.

Dantytos Kremliaus sienos ilgis tęsiasi 2235 metrus, o jos aukštis kinta nuo 8 iki 19 metrų. Sienos storis siekia 3.5 – 6.5 metrus.

Iš 20 bokštų, įsiterpiančių į galingas sienas, įspūdingiausi stovi kampuose arba prie pagrindinių įėjimų. Gražiausiu ir harmoningiausiu Kremliaus bokštu iki šiol laikomas – Frolovo, vėliau pavadintas Spaso, arba Viešpaties Atsimainymo bokštas, pastatytas pagal architekto Pietro Antonio Solari projektą 1491 metais. Bokšte esantys Spaso vartai nuo neatmenamų laikų yra pagrindiniu įėjimu į Kremlių. Jie netgi buvo laikomi šventais ir draudžiama buvo pro šiuos vartus į Kremlių įjoti raitiems.

Aukščiausias Kremliaus bokštas – Ivano Didžiojo varpinė, pastatyta 1508 metais, žymi tikslų Maskvos centro vidurį ir savo išvaizda primena degančią žvakę. Sakoma, jog iki Rusijos Revoliucijos tai buvo aukščiausias miesto statinys, kadangi aukštesnių pastatų statymas tuo laiku buvo uždraustas.

Iš viso, netaisyklingas Kremliaus sienos trikampis apima 275tūkst. kv. metrų teritoriją. Joje įsispraudusi Soborų aikštė apsupta Uspenijės Soboru, kurioje buvo vainikuojami ir tuokiami kunigaikščiai bei carai, laidojami patriarchai; Valdovų rūmais ir kiti administraciniai bei religiniai pastatai. Reikšmingiausias XVII a. Kremliaus statinys – Dvylikos Apaštalų soboras.

Prie šiaurinės Kremliaus sienos, Raudonojoje aikštėje yra mauzoliejus, kuriame iki šiol ilsisi Vladimiro Iljičiaus Lenino palaikai. Raudonoji aikštėje laikoma visos Rusijos širdimi ir yra pagrindinė aikštė Maskvoje. Toks pavadinimas aikštei suteiktas pagal vyraujančią raudoną spalvą, kuri iki šiol laikoma komunizmo simboliu. Raudonoji aikštė kartu su Kremliaus tvirtove yra įtraukti į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Kremliaus rūmų salėse ir sobore įsikūrusiuose muziejuose saugomos svarbiausios Rusijos valstybės regalijos, neįkainojamos ikonos, Rusijos carų brangenybės ir t.t. Čia, jau daugiau nei 150 metų ant balto akmens pjedestalo stovi nuolatiniams MyTrips.lt skaitytojams pažįstamas Caro varpas – Rusijos meno liejinys, išlikęs nuo XVIII amžiaus, ir didžiausia bei seniausia pasaulyje Imperatoriaus patranka.

Prie vakarinės Kremliaus sienos driekiasi Aleksandro parkas, kuriame įsikūręs Nežinomojo kareivio kapas. O palei rytinę – teka Maskvos upė.

Maskvos Kremlius – verta dėmesio vieta, jei lankysitės Rusijos sostinėje.