Kaip laikosi Margarita, ir kaip laikasi tu, kai lieki be pinigu :) (Kolumbija, Venesuela su video)

Kaip laikosi Margarita?

Sveiki, kokia pirma asociacija, kai išgirstate žodį Margarita? Ar tai pati pigiausia pica jūsų mėgstamoje picerijoje? Ar daina iš 80tūjų? Jūsų Mamos, močiutės vardas? O gal Žvagulis ir Valinskas, ir jų verslas kažkur tai ten…
Visu pirma, kai išgirdau apie Margaritos salą, kažkaip įsivaizdavau ją prie Ispanijos krantų, juk ir picos pavadinimui yra tikslas iš ten kilti, (mat ir Italija ne už kalnų), ir Ponams verslo nišą atidaryti arčiau Lietuvos atrodo lengviau. Mano nuostabai, Margarita pasirodė sala Karibuose, kaip nekeista į tą mažą lopinėlį žemės, iš Europos ankščiau kilo nemažai užsakomųjų reisų. Šiai dienai situacija yra šiek tiek kitokia, bet apie tai šiek tiek vėliau, dabar šiek tiek apie pačią kelionę.
Ši kelionė prasideda ankstų 28rūgsėjo rytą, prasideda Taškente, Kur pradėjęs pamaina kaip stiuartas ir nusipirkęs 8kg melioną laukiu įsodinimo ir skrydžio namo. – Beje 8 kg melionas čia kainuoja 2 USD, Maximoje 7lt už KG, matematika paprasta ☺, bet sis pasakojimas ne apie melionus, tad grįžkime prie kelionės į Margaritą.. Tad po 5 valandų bemiegės nakties ( būtent tiek trunka skrydis iš Taškento į Rygą). Ryga pasitinka niūriu lietumi, 3 valandos ant žemės (dušas, kava/ pusryčiai) ir 10-tą valandą aš ir mano draugė Kristina išskrendame į Barseloną. Barselonoje dar keletas valandų prieš skrydį į Bogotą, ir mes jau lėktuve į Kolumbijos sostinę. Po dešimties valandų skrydžio iš Barselonos, nusileidžiame apie 20 valanda vietos laiku Bogotos oro uoste, vis dar ta pati Rugsėjo 28-toji, o organizmas jau nebesupranta kas darosi. Todėl jaučiamės labai išvarginti, ir vienintelis tikslas nusigauti iki viešbučio. Bogota, pats miestas nors ir nėra turtingas ( apart to, kad turi aukso muziejų), tačiau kainos gan aukštos, todėl vietoje viešbučio surandame svečių namus, ir neapžiūrėję kambariu už 15usd už lova sutinkame miegoti dorm room ( kambaryje su daug lovų). Mat mes Bogotoje tik vieną dieną, kad susipažinti su šiuo miestu. Atidarius kambario duris, matau didžiulį kiemą ir prikabintų hamakų, virs jų mažas stogelis ir atviras vaizdas į dangų.
,,This is Your room” – pasako maloniai ten dirbanti mergina,

,,čia?” – Pagalvoju sau. Juk lauke vos 10 laipsniu, juk čia lotynu amerika, turėtų gi būti šilta. ☺ Na laimei 3 vilnoniu antklodžių ir jėgų nebeturėjimo kombinacija mane užmigdo iki 6-tos ryto. Taip, atsikeliu 6-tą, bet pilnai išsimiegojęs, mat Lietuvos laiku tai jau diena. Einu į dušą, atsimenu, kad sake, jog reikia palaukti kol atsiras karštas vanduo, tik kurį kraną sukti, ? o lauke vis dar šalta,, – stoviu drebėdamas atsukęs šalto krano čiaupą, ir viliuosi kad ten pradės tekėti šiltas vanduo. Dar yra toks keistas efektas, kad kai pakiši ranką po šaltu vandeniu, po kažkiek laiko atrodo, jog vanduo tampa šiltesnis, tad šitos iliuzijos apgautas laukiu dar pora minučių. Vėliau, visgi nusprendžiu išbandyti kitą čiaupą. – sėkmė!, karštas vanduo šaltą rytą. Šį kart po dušu stoviu mažiausia 10 min, tiesa – dušas irgi atviroje patalpoje, tokiame moliniame kokone ☺. Vėliau, miesto ekskursija, iš bendradarbio buvau gavęs vietines merginos – Milenos kontaktus, kuri ir aprodė miestą. Architektūra nėra įspūdinga, mat kaip minėjau Bogota nėra turtingas miestas. Centrinėje miesto aikštėje plevėsuoja didžiulė Kolumbijos vėliava, čia senamiestis, ir skaitosi saugi vieta, bet ir tai Milena pataria nesinešioti viešai fotoaparato. Gatvėse ant kiekvieno kampo, pardavinėja saldumynus, vaflius, ledus, tortus pyragus. Kur tik pažiūrėsi – akys raibsta. Taip pat visur pilna ir ,,gyvų telefono budelių”

. Stovi žmogus, ir prie diržo prisirakinęs 5- 6 mobiliuosius telefonus, ateini, susimoki pinigėlius ir skambini vietos numeriu. Tikrai vykęs biznis, nes kiek teko tokia ,,budele” stebėti – klientų netrūksta. Vėliau aplankome Aukso muziejų, tiesa sakant kas labai domisi iškasenomis ir istorija, ši vieta turėtų būti įspūdinga, mat čia labai daug auksinių eksponatų iškastų iš kapaviečių, muziejus labai gražiai sutvarkytas, o ir kaina yra tik 1.5 USD už įėjimą. Todėl nors ir neesu didžiulis istorijos mėgėjas ( tegu atleidžia mano istorijos mokytoja man už tai), bet visgi leidžiame sau užeiti ir pasivaikščioti po aukso dirbinius

.
Pietų metas, valgome vietiniame restorane, kažką panašaus į balandėlius tik vietoje kopūsto – palmės lapas

, o vietoje mėsos ir ryžių – vištienos konservai sumaišyti su bulvių ar tai bananu koše. Na nuo vienos tokios porcijos – lieki sotus visai dienai.
Vėliau, nutariame pavažiuoti vietiniu ,,metro-būsu” iš senamiesčio į modernųjį miesto centrą. Bogotoje metro neegzistuoja, tačiau yra toks hibridas, raudoni autobusai, jie turi tik jiems skirta taką. Lekia nežmonišku greičiu, ir yra pavadinti ,,metropoliu”.
Kaip galima buvo tikėti, viešajame transporte mus ,,apšvarina” taip, netenkame visų kelionei skirtų pinigų ☹. Čia mūsų ekskursija po miestą baigiasi, grištame nusiminę į hostelį, o ten sužinome, kad ir su mumis pusryčiavęs amerikietis buvo apiplėštas, tik jam buvo grasinta peiliu, o mums šiek tiek labiau pasisekė ir tai įvyko sklandžiai ☺
Kelionė į oro uostą, trunka maždaug 1 valandą, kaina apie 20 USD. Pasiekus oro uostą sužinom dar viena kraupią istoriją, žmonės stovintys priekyje mūsų atvyko be bagažo. Mat jų taxį automobiliui sustojus ties raudona šviesa, kažkas atidarė bagažinę ir pavogė jų lagaminus… Va tokia ta Kolumbija. Bet kiekviena šalis turi savo kainą, ir ši kelionės diena man buvo brangiausia tiesiogine prasme per visą istoriją..
Na išskrisdami į Karakasą naktiniu skrydžiu verčiame nauja lapą, ir bandome suktis iš padėties, dar turime 100 USD bilietams į Margaritos salą, o ten jau turiu planą kaip gauti pinigu. Pradėsiu nuo to , kad nakvojame oro uoste, tiksliau tranzitinėje jo dalyje, prieš išvyką skaičiau, kad išeiti iš karakaso oro uosto nepatartina, mat busi plėšikų taikinys, o ir paskutiniųjų 100 žalių nesinori prarasti. Tad išsimiegojom ir 5 ryto patraukiame pirkti bilietų, lėktuvai pilni, bet po keleto valandų stovėjimo, gauname bilietą iš po prekystalio, mat mokame grynais, bilietas skirtas avialinijų darbuotojams, kitaip sakant, žmones daro biznį, pardavinėja savo bilietus su nuolaidomis už normalia kaina ☺ – Pasirodo ne tik Lietuvoje sukti žmones gyvena.. Kas liečia bilietų kainas, vienam žmogui į Margaritą ir atgal, kainuoja apie 50usd, rezervuoti nebūtina, mat kaina nesikeičia, čia kaip autobusas, gausi pirmą vietą lėktuve ar paskutinę, kaina panaši.. Siek tiek apie pinigu keitimą ir kodėl neapsimoka išsigryninti pinigus iš visa ar mastercard ar kitu korteliu… Bolivaras, gan dažnai sutinkamas vardas – tiksliau pavarde Venesueloje, taip ir jų piniginis vienetas, Bolivar de fuente. Ankščiau buvo su 3 nuliais, bet dabar jie nubraukti ir liko tik vienetai, taigi už 1 USD, oficialioje keitykloje, gauni 4.4 bolivaro, 1 USD išgryninta iš korteles, arba atsiskaitant kortele gauni 2.5 bolivaro. Keičiant 100usd kupiūrą gatvėje (degalinėje, parduotuvėje, ar restorane ), nelegaliai gauni 7.2 bolivaro už USD. Taip oficialus ir neoficialus kursas skiriasi 3 kartus. Todėl į kelione ir pasiėmėme daug grynųjų ( kurios kaip minėjau praradome Kolumbijoje).
Margarita, – pirmas įspūdis, mhhh net nežinau – karšta ( diena apie 34, naktį 27), Nors degalų kainos čia juokingos, taksi iki mūsų vilos ( gal per daug prabangiai skamba, bet.) kainuoja apie 120 bolivaru, žiūrint kokiu kursu skaičiuosim, tai nuo 15 iki 50 USD, – už 28km. Apsistojame pas Danielį ir Kirą, kanadietis – čia gyvenantis berods jau 25 metus, susitariu su juo, kad aš persiųsiu jam USD per paypal sistemą, o jis man išgrynins juos į bolivarus, geruoju kursu. Prisijungęs prie sistemos, sužinau, kad tai yra 3io pasaulio šalis, ir iš čia pinigu negaliu išsiųsti, tad paprašau geriausio draugo, kad prisijungtu su mano slaptažodžiais ir išsiųstu pinigus iš Lietuvos. Jis taip ir padaro, ryte jau nusiteikęs puikiai praleisti dieną, ir vakarą užbaigti skaniu kokteiliu pajūrio bare, sužinau kad pinigai nebuvo pervesti.. O paypal užblokavo mano sąskaitą ir prašo pakeisti slaptažodžius, pakeičiu slaptažodžius ir taip išgyvenu, dar vieną ,,dietos dieną”
,,Dietos diena” tai kai pusryčiams yra dribsniai ir omletas, pietums bananai, vakarienei suris su duona ir bananai ☺
Kita diena sužinau, kad jiems reikia raštiško mano paaiškinimo, ir tada Paypal jau galės atblokuoti mano sąskaitą, tačiau pinigus turėsiu pervesti dar kart.
Taigi dar dvi ,, bananu dietos dienos”… Po šių atblokuojama ano sąskaita, ir vėl Mantas ( mano draugas Lietuvoje) daro pavedimą. Dar viena bananu dietos diena, ir vėl naujiena, kad ir vėl užblokuota sąskaita, tik šį kart, man jau reikia pristatyti nufotografuotą mokesčių sąskaitą su Utenos (namu adresu)!!! – O aš juk ne namie!, aš atostogauju Venesueloje, ir šį kart atstogauju be pinigų. Na po 4 bananų dietos dienų, supratome, kad pinigu per paypal neatsisiųsime, tad beliko paprašyti, draugų kurie turi tą patį paypal, kad jie paskolintu pora šimtų USD, taip praleidžiame dar 3 dienas Margaritoje, šį kart jau leisdami sau viską. Kas man patiko Venesueloje tai alaus kaina. Mažas buteliukas (0.265 ml) vietinio kainuoja nuo 80cetu iki 1.10ies. Pigu ir malonu, nes visur kur eini, gali pasiimti buteliuką alaus ☺. Dar vienas pigus dalykas, tai visuomeninis transportas, priklausomai kiek toli važiuoji, tiek ir kainuoja (nuo lito iki 3), tiesa čia reikia žinoti siek tiek ispanų kalbos, mat priešingu atveju gali nuvažiuoti, ne ten kur reikia, bei sumokėti daug daugiau.
Sala man patiko ir tuo, kad ten didžiulės bangos. Tad mūsų iš Latvijos atsivežtas pripučiamas čiužinys puikiai pakeitė banglentininko lentą, ir nors ir mėgėjiškai galėjome pačiuožinėti ant bangu.
Ką gi savaitėlė prabėgo labai greitai, pabaigai galėčiau pasakyti, kad įgavome gražų įdegį, bei numėtėme šiek tiek kg (dažniausia visad per atostogas priaugu, vienintelė išimtis buvo kai kopiau į Kilimandžaro kalną).
Tikriausia, lietuviai, galėtų daug daugiau papasakoti apie Venesuela, bei Kolumbija, tačiau aš kaip visada trumpai ir neperdėtai rašau savo pastebėjimus.
Visad laukiu komentarų, bei klausimų.
Andrius