Karališkasis paviljonas

Turbūt didžiausia Braitono puošmena – išskirtinis miesto traukos objektas –  “Karališkasis paviljonas” (angl. Royal Pavilion), pradėtas statyti XVIII amžiaus pabaigoje kunigaikščio regento, vėliau tapusiu karaliumi Jurgiu IV (angl. George IV).

Šiame pastate, dažniau dar vadinamame“malonumų rūmais”, vaizdžiai atsispindi vadinamosios regentystės nesaikingumas ir ekstravagancija. Tuo periodu Braitonas buvo madingiausių Anglijoje ir vienu žymiausių Europoje pajūrio kurortų, tad nekeista, kad neprilygstamuose kurorto malonumų rūmuose dominuoja visa to periodo pompastika.

Karališkasis paviljonas – netradicinis pastatas, dažnai tapatinamas su indų šventyklomis ar maurų statiniais, o kartais net ir Vasilijaus Palaiminto soboru, stovinčiu greta Kremliaus. Fantastiška minaretų ir „svogūnų“ skliautų struktūra slepia originalų interjerą, kuris gali būti laikomas netgi vienu keisčiausių Europoje.

Nuo XIX amžiaus šie rūmai buvo laikomi karaliaus rezidencija. Karalienė Viktorija ir Albertas lankėsi čia daugybę kartų. Bet įdomu tai, kad, įpusėjus II Pasauliniam karui, Hitleris pareiškė, jog Karališkasis paviljonas nebūtų bombarduojamas. Galima tik spėti, ar vokiečių diktatorius neketino šiuos egzotiškus rūmus paversti savo rezidencija.

Braitonas nutolęs į pietus nuo Londono apie 84 km. Kurorto šlovė išblėso dar XX amžiaus pradžioje; jis netgi įgijo apšiurusio bei pigaus miestelio reputaciją; tačiau, ne sezono metu, jį lanko žmonės, ieškantys melancholiškos romantikos nemadinguose kurortuose. Jis buvo ir liko populiarus dėl glostančio švelnaus vėjelio ir architektūros.