www.dolcevitabylaura.blogspot.com
Nesunku surinkti daug gerų žodžių aprašyti šiai mažai, bet įspūdingai salai. Ji itališka, bet kartu ir kitokia, savotiška, nepanaši… Tačiau dar geriau uz save kalba vaizdai. Taigi siūlau trumpą gražiausių vietų sąrašėlį pietinėje Sardinijos dalyje.
1. Chia paplūdimys
2. Kelias einantis palei vakarinę pakrantę
3. Masua paplūdimys, įsispraudęs tarp labai stačių uolų.
4. Kelias link Masua paplūdimio
5. Apleistos rūdos kasyklos
6. Bezza de Marina namukai, kainuojantys 50 eurų parai
7. Gamtovaizdis vaziuojant link Dorgali
8. Sardinijoje yra daugybė mažyčių pliažiukų prie vilų, kur susirenka tik aplinkiniai gyventojai. Norint į juos patekti reikia dairytis nuorodų į siauručius keliukus, vingiuojančius tarp pušynų.
9. Calla Cortoe paplūdimys prie Dorgali
10. Dorgali gamtovaizdis
11. Cala Gonone
12. Kalnų kelias rytineje Sardinijos dalyje, aštrių pojūčių mėgėjams ir nebijantiems aukščio
13. Tuštutėlis Cabo Ferato paplūdimys. Reikia visuomet klausti vietinių rekomendacijų. Jie tikrai patars, kur rasti turistų nenugultų vietelių.
14. Costa Rei pakrantė
Įspūdžiai apie šalį
P.S. Atsiprašau dėl šveplavimo, tuo metu neturejau galimybės rašyti lietuviškomis raidėmis, o pataisyti užtruktų be galo ilgai)
Sardinieciai silti ir draugiski, maloniai sypsosi bei padeda. Saule silta, ir nepasislepianti uz debesu (nes ju nera), vanduo zydras… Papludimiu ivairove nuo knibzdanciu dideliu miesto pliazu, iki pasislepusiu tarp uolu, kurie pasiekiami siaurais dulkinais vieskeliukais leidziantis zemyn… Tarp akmenu gali rasti juru zvaigze, ezi ar koki kita keista vandens gyvi… Ju galima paskanauti ir vietiniuose restoranuose. Virtuveje tikrai gausu juros gerybiu, bei zuvies. Taip pat netruksta ir tradiciniu italisku atributu: picos, pastos ir panasiai. Kaip ir dera karstam krastui, dienos metu restoranai parduoda tik sumustinius ir paninius bei lengvus uzkandzius, o rimtas maistas ant stalu atsiranda tik atejus vakarui, sutemus ir atvesus, kai zmones susirenka is pliaziu ir darbu… Mazi miestukai diena atrode miegantys, kaip ryskus kontrastas skiriasi nuo gyvo ir garsaus vakaro surmulio. Zmones sedi prie mazu staliuku miesto aikstese, valgo traskancia pica ir gaivinasi alumi. Vynas paduodamas mazuose asoteliose, net jei uzsisakai tik stikline. Suvenyru ir tradicinio maisto parduotuvese, pirmiausia siuloma Mirtos lapai, bei gerimas primenantis trejas devynerias (zoleliu uzpilas), taip pat ir surio bei vyno. Parduotuveje mums krite I aki dalykai: mazi dziovinti pipiriukai, trintu alyvuogiu pasta, mazi Mirtos buteliukai, pinti spalvingi dubeneliai duonai su dangteliu, is medzio kamsalo padaryti ivairus suvenyrai.
Su maza masinele ismaiseme Salos pietus. Apsukome rata nuo Cagliari, per Chia, San Antonico, PortoCuso, Iglesias, Torre de Flumetorgiu, Nuoro, Dorgali, Orosei ir Villasimus. Keliai ejo ir per kalnus, palei vandenyna, tarp alyvuogiu giraiciu, virto autostradomis ir vel maziais keliukais. O nuostabus vaizdai keitesi tarsi kokiame filme. Zinoma vairuojant kartais neisvengi netiketu situaciju. Pvz. Randi uzdaryta kelia nes uzkrito uolos ir tenka vaziuot aplinkeliais. Taciau tai keliones nuotaikos nesugadino. Labai gaila neradom tinkamo kelio i Piscinas, kuri turetu priminti Lietuviska Nida. Musu rastas zvyrkelis ejo per kalnus ir neatrode labai patikimai. Taciau nepaisant to, dziaugemes kitais atradimais. Masua pliaziuku, isipraudusiu tarp uolu, netoli apleistos rudos kasyklos. Vingiuoti keliukai palyla i kalna, o veliau nuvingiuoja zemyn. Vanduo seklus ir galima braidyti bei plaukti vis i kitus mazus pliaziukus, pasislepusius uz uolu. Zmoniu skaicius buvo proporcingas pliazo dydziui. Kadangi jis labai mazas, todel atrode prisigrudes, nors zmoniu galbut ir nebuvo labai daug.
Grazus laukiniai pliaziai Cabo Ferrato bei Cala Cortoe. Zinoma nenuvyle ir visu isgirtasis Chia. Prie Villasimus pliaziai labiau akmenuoti, taciau galima rasti ir smelio ruozeliu. Mes nebuvom labai isrankios.
Vaizdu, pojuciu ir grozio ivairove tikras dziaugsmas keliautojo akiai bei sirdziai, norisi vel ir vel suzinoti, kad gi laukia pasukus uz kampo ar isukus I maza kalnu keliuka. Ir kiekviena karta vel ir vel nustembi.
Jeigu neklystu, buvau užtikęs šį pasakojimą kažkur interneto platybėse jau pavasarį, labai patiko, be to pasinaudojau juo ir savo šiemetinės kelionės planavime, todėl, nors ir pavėluotai, labai ačiū autoriui.
Kiek atsimenu, čia tik pradžia.
Neklysti, Apokai, tikrai dar vienam saite yra 🙂 Bet savo egocentrizmo vedamas įdėjau jį ir čia, o po to, kai parašei, kad juo pasinaudojai planuodamas savo kelionę, išvis jaučiuosi smarkiai motyvuotas 🙂
Beje taip, čia pirmoji kelionės dalis, antroji bus apie Bretanę ir kelią atgal.