Pizos bokštas

Pizos bokštas (it.k. Le Torre Pisa) yra kone žymiausias pakrypęs pastatas pasaulyje.

Tai tikra viduramžių Eropos architektūros brangenybė, nepaklūstanti sunkio dėsniams ir traukianti lankytojų dėmesį nuo pastatymo laikų. Tarp jų buvo ir garsus mokslininkas Galilėjas Galilėjus, kasdien kopdavęs į pasvirusio Pizos bokšto viršų, atlikti  eksperimentus su krintančiais kūnais. Kaip žinia, mėtydamas žemyn iš Pizos bokšto įvairiausius daiktus, Galilėjus atrado laisvo kritimo pagreičio dėsnį.

Pasviręs Pizos bokštas dabar yra vienas žinomiausių architektūros stebuklų pasaulyje. 58,4 metrų aukščio ir 14453 tonas sveriantis bokštas, nepaisant visų konstrukcijos klaidų iš ties yra labai savitas, grakštus, todėl be galo gražus ir patrauklus. Tai aštuonių aukštų pastatas, sukonstruotas kaip tuščiaviduris cilindras. Jo paviršių dengia marmuro plytelės, šešis viduriniuosius aukštus juosia kolonados. Bokšto viduje įrengti susiviję laiptai, vedantys į jo viršūnę. Viršuje yra varpinė su septyniais varpais.

Pizos bokšto statyba prasidėjo dar 1173 metais. Kas nubraižė pradinius bokšto brėžinius – lieka neaišku, tačiau statybos darbams tuomet vadovavo architektas Bonanas Pizietis (it.k.Bonnano Pisano). Tačiau baigus mūryti 4 pirmus statinio aukštus, 1178 metais statybos buvo nutrauktos, dėl neaiškių priežąsčių. O atnaujintos buvo tik beveik po 100 metų pertraukos, t.y. 1272 metais, vadovaujant Giovanni di Simone. Tačiau ir šiuos darbus lėtino vykę politiniai pokyčiai šalyje, todėl Pizos bokštas buvo baigtas tik 1370 metais – prabėgus beveik 200 metų nuo statybos pradžios.

Yra žinoma, kad pradedant varpų patalpos įrengimo darbus, bokštas jau buvo pasviręs. Tai nebuvo numatyta. Manoma, kad tai įvyko dėl grunto ypatybių, bokšto statybos vietoje. Ankstyvuoju bošto istorijos laikotarpiu prasidėjusį svyrimą buvo stengtasi atitaisyti kiekvieno aukšto lygyje naudojant kūgiško mūro plytas, turėjusias ištiesinti bokšto ašį. Deja, teigiamo rezultato pasiekti nepavyko ir bokštas ir toliau krypo. Net aštuonis šimtmečius vyko nuolatinė kova, visaip bandant bokštą stabilizuoti. O bokštas vis labiau krypo. Vienu metu pamatai buvo pasvirę net 5,5^o horizonto atvžvilgiu ir pagal mokslininkų apskaičiavimus bokštas tuomet jau turėjo sutrupėti. Laimei tas neįvyko ir šis paslaptingas statinys išsilaikė.

Kritinę pasvirusio Pizos bokšto padėtį galutinai pavyko stabilizuoti 1999 metais, pritaikant seną grunto ištraukimo metodą. Prie bokšto buvo įrengti keletas grunto siurbimo vamzdžių ir labai atsargiai bei rūpestingai kontroliuojant procesą, specialiu grąžtu per porą metų buvo šalinami nedideli kiekiai grunto iš priešingos pasvyrimui pusės. Taip sėkmingai pavyko sumažinant bendrą bokšto posvyrį. Slūgdamas gruntas kėlė pastatą, ir jis atsitiesė daugiau nei 40 cm. Dabar pranešama, kad bokštas yra saugiai stabilizuotas.

Pizos bokštą rasite stovintį šalia Pizos miesto katedros. Iš tiesų jis priklauso keturių baltų pastatų kompleksui, kurį sudaryto Katedra (Duomo), varpinė (campanile – pasviręs bokštas), baptisterija ir kapinės (Camposanto). Pizos bokštas iki šiol atspindi turtingo Pizos miesto užmojus ir simbolizuoja buvusią jo šlovę.

Pizos bokštą gali aplankyti visi norintys turistai. Tiesa, saugumo sumetimais į jį įleidžiamos tik nedidelės 30-40 žmonių grupės, todėl gali tekti palaukti eilėje. Vaikai iki 8 metų amžiaus iš vis neįleidžiami. Kaina – 15 eurų. Bilietus galima įsigyti internetu: boxoffice.opapisa.it