Tibro upės žiotyse IV a. pr. Kr. Ostiją ( Ostia) įkūrė romėnai ir ilgiau negu 600 metų ji buvo pagrindinis Romos uostas ir judrus prekybos centras, kuriame gyveno pirkliai bei jūreiviai.
Visus tuos metus miestas buvo strategiškai svarbi gynybos ir prekybos vieta, kol V a. jį sužlugdė dviguba nelaimė – maliarija ir komercinė konkurencija.
Sąnašos išsaugojo pastatus, dėl to Ostia Antica po Pompėjos ir Herkulėjaus yra geriausiai išlikęs senovės Romos miestas Italijoje. Jo į parką panašus išdėstymas yra tikra atgaiva po Romos chaoso.
Ostijos griuvėsiai leidžia įsivaizduoti kaip žmonės gyveno antikos laikais. Pagrindinė gatvė veda per forumą, kuriame stovi šventykla Kapitolijus, o restauruotame 2700 vietų amfiteatre vasarą rengiami koncertai po atviru dangumi.
Palei gatvę stovi pirtys, dekoratyvinėmis mozaikomis puoštos parduotuvės, nurodančios kokiu verslu užsiima ir daugiaaukščiai pastatai.
Dauguma Ostijos gyventojų gyveno daugiabučiuose. Čia yra netgi termopolijus, arba baras su marmuriniu prekystaliu ir freskomis, reklamuojančiomis valgius bei gėrimus. Vertingesni radiniai eksponuojami čia pat įrengtame muziejuje.
Pats Ostia kaimas, įsikūręs visai šalia archeologinės vietos taip pat gražus. Jame yra sustiprintos gynybos XV a. pilis, pastatyta būsimam popiežiui Juliui II, stovi keli charakteringi kotedžai, kuriuose gyveno šalia buvusių druskų kasyklų darbininkai.
Į Ostia Antica veža priemiestiniai traukinukai iš Piramide metro stoties Romoje.
pirmas 
Loreta 
Aruna