Paryžiaus Dievo Motinos katedra

Paryžiaus Dievo Motinos katedra iškilo vietoj senosios bazilikos, kuri, kaip ir daugelis kitų krikščionybės paminklų, buvo pastatyta galų-romėnų šventyklos vietoje. Įkūrus Paryžiaus vyskupiją, vyskupas Morisas de Siuli 1163 m. pradėjo statyti miesto katedrą. Statyba truko beveik 200 metų (katedra baigta 1345 m.).

Katedros ilgis – 130 m, plotis – 48 m, skliautų aukštis – 35 m, bokšto smailė – 90 m. Vienu metu joje gali tilpti 9 tūkst. maldininkų.

Penkianavės katedros viduje 29 koplyčios, kuriose nemažai XVII-XVIII a. meno kūrinių. Ties skersine nava – 13 m skersmens langų vitražai. Šiaurinės pusės rozetė išlikusi iš XIII a. Centre esančią Dievo Motinos figūrą supa Senojo Testamento personažai. Tai tikras vitražo šedevras. Pietinė rozetė, kurioje vaizduojamas angelų ir šventųjų apsuptas Kristus, restauruota XVIII a. Centrinio altoriaus Pietos autorius – prancūzų skulptorius N.Kustu (1658-1733). Mediniai drožinėti klauptai – Liudviko XIII dovana katedrai.

Katedros lobyne saugomi liturginiai indai, drabužiai, relikvijos (erškėčių vainikas, Šv.Kryžiaus dalelė, vinis).

Katedrą kasmet aplanko apie 15 milijonų žmonių. Skirtingomis savaitės dienomis galima dalyvauti nemokamoje ekskursijoje po bažnyčią, kuri vyksta įvairiomis kalbomis. Galima išsinuomoti ir audiogidą.