Graikijoje teko lankytis ir žemyne, ir Kretos, Santorino salose, todėl labai norėjome dar pamatyti Rodo salą. Noras buvo dar dėl to, kad tai buvo nežinoma ir tada dar nelabai lankoma lietuvių vieta.Sugalvojome važiuoti rudenį, nes tai geriausias laikas ir dėl oro ,ir dėl pigumo.
Pasirinkome viešbutį , kuris dar buvo nežinomas ir neišbandytas lietuvaičių ir iš tikro įskaičiuojant mus sutikome tik dvi lietuvaites šiame nuostabiame viešbutyje“Sunchine Vacation Club“.(Po mūsų sužinojome į šį viešbutuką pradėjo važiuoti daugiau lietuvaičių). Iš tikro nuostabus viešbutukas ant jūros kranto su visu maitinimu.Kas mėgsta žuvį, tai gali
paragauti net 8 rūšių (suskaičiavome), dar niekur neteko paragauti tiek žuvies patiekalų.
Viešbutis randasi Jalysos miestelyje, kitaip vadinamu banglenčių sporto mėgėjų rojumi, tai kokį laisvą vakarą galima pasivaikščioti jame.Tiesa, kiekvieną vakarą čia vyksta animacijos ir visai įdomios, teko viename sudalyvauti-prisišokome ir net sudalyvavome teatre. O svarbiausia, kad gulint pliaže gražūs vaizdai, kokių tikrai neteko matyti niekur kitur – daug banglenčių, plaukiantys laivai , matosi Turkijos krantai. Šalia esanti banglenčių nuoma, galima pabandyti ir išmokti, jei turite noro ir drąsos, šio meno.Tiesa, pliažas ne lietuviškas, nes daug akmenų, iš karto gilus, bet kam reikalingos maudymosi tapkutės…Juokiamės iš vokiečių ir olandų , jų čia ilsėjosi ištisomis šeimomis , kaip jie kankindamasi „krypavo“ į jūrą. Bet ar viešbutis svarbiausia keliautojams, kurie nori pažinti geriau šalį.
Rodo sala (graikiškai Rhodhos) –viena iš didžiausių salų Graikijoje ir labiausiai į rytus nutolusi Graikijos sala. Pasak graikų mitologijos ši sala atsirado saulės dievui Helijui
susijungus su nimfa vardu Rodė. Kitaip ši sala dar vadinama Saulės sala, gal dėl to, kad čia 300 dienų per metus šviečia saulė, tai kas norite daug saulės,važiuokite į Rodo salą. Įdomu tai, kad Rodo salą skalauja dvi jūros.Vakarinę pakrantę –Egėjo jūra, o rytinę pakrantę –Viduržemio
jūra. Šios salos pakrantės driekiasi apie 220 km., o piečiausiame taške –Prassonissi -Egėjo ir Viduržemio jūrų susiliejimo taškas , kuris dar kitaip vadinamas dvieju jūrų bučiniu –tikras vėjų gaudytojų rojus. Čia būna tokios įspūdingos bangos ,tai tokia unikali vieta banglentininkams, jėgos aitvarų sporto megėjams.Čia veikia net buriavimo, banglentininkų mokyklos. Tai reikia pamatyti. Salos sostinė –Rodas , kuris garsus savo kolosu, kuris buvo laikomas vienu iš 7 pasaulio stebuklų. Mieste esanti Viduržemio miesto dalis yra pasaulinio paveldo paminklas. Šią dalį skiria didelė siena, už kurios patenki į Viduržemio miestą, vakarais jo kiemeliuose vyksta įvairūs koncertai, būtina nuvažiuoti vakare čia , sako , kad čia, ypač vakarais, nuostabu, tokio senamiesčio nepamatysi niekur kitur. Mes nepasinaudojome tokia galimybe atvažiuoti vakare pamatyti Rodo senamiestį.Gal Jūs tai padarysite.
Norint geriau pažinti salą ,reikia išsinuomoti automobilį arba motorolerį. Mes išsinuomavom automobilį 2 dienom, kad galėtume vieną dieną apvažiuoti rytinę Rodo salos pakrantę, o kitą dieną apvažiuoti vakarinę pakrantę. Kartu pasikvietėm važiuoti lietuvaites, kad būtų linksmiau ir aišku pigumo sumetimais.
Kelionė vakarine pakrante (1 diena)
Atsikėlėme anksti , papusryčiavome ir išvažiavome pasižvalgyti po vakarinę pakrantę. Šią pakrantę skalauja Egėjo jūra, čia daugiau bangų , daug matosi banglentininkų.Važiuojam link Kremasti-Paradise . Pakeliui aplankome vyno daryklą, paragaujame įvairių vynų, nusiperkame lauktuvių, tiesa čia galima įsigyti ir kitų salos gėrybių–aliejaus, muilų .Prie Eleusso aplankome 15a.bažnytėlę ,uždegame žvakutę, dar pamatome rodyklę į Art Park, bet pasirodo šis parkas uždarytas, nes dar anksti, matosi tik per tvorą įvairūs paveikslai, meno dirbiniai. Įdomu tai, kad meno kūrinių galerija po atviru dangumi. Pagalvojom, kad gal ir nereikėjo nusukti nuo kelio.Toliau važiuojame į Embonos miestelį, garsėjantį kilimų gamyba. Iš tikro čia tiek daug pardavinėjama kilimų , ypač gražūs iš šilko, net susigundome nusipirkti mažą kilimėlį prisiminimui. Embonos miestelis išsidėstęs Ataviros kalno 700 m. papėdėje , garsėja vynuogių rūšių įvairove.Galima užsukti į vyno daryklą. Embonos vynas-tai ekskliuzyvinis vynas, garsus Rodo saloje. Emerys vyno darykla -viena didžiausių vyno gamintojų Embonoje. Apie Rodo vyną dar buvo kalbėta 330 a. prieš Kristų , kad jis geresnis negu Atėnų.
Prieš kelionę automobiliu aplink salą kalbėjome su vienu gidu, kuris mums patarė užkilti į Ataviro kalną (1215m.), į kurį jis nuveža savo atvykusius draugus ir pats labai mėgsta jį, ten jis net pasistatęs iš akmenų savo svajonių namelį, jis pasiūlė ir mums tai patirti, nors įspėjo, kad tai gali būti ekstremalus išbandymas. Įspėjo, kad keliukas bus be jokių rodyklių ir turistai čia retai užsuka. Pasukome Sianos kryptimi ir privažiavę didelę sankryžą , kur 4 keliukai ir nepažymėtu jokia rodykle keliuku pradėjome kilti į kalną. Kas bijo aukščio ir serpantinų, geriau nevažiuoti šiuo keliuku.Be to, jis labai nesaugus ir geras, bet lėtai, atsargiai važiuojant galima pasiekti šį aukščiausią tašką. Aišku reikia gero patyrusio vairuotojo ir patikimo automobilio.Teko daug matyti kalnų ir keliauti serpentinais, bet šis keliukas pasirodė labai nesaugus, net nutylome juo važiuojant. Tiesa, mūsų naujos keliauninkės lietuvaitės išsigando šio keliuko ir aukščio, tai mes buvome priversti palikti jas kalno papėdėje laukti mūsų. Kylant vis aukštyn truputi darėsi nejauku, nes sutikome tik vieną mašiną ir ji kažkaip sustojo ir praleido mus kilti vieniems. Pravažiavus pro mažytį jėgainių parką privažiavome teritoriją užtvertą vieline tvora ir ženklą, kad toliau važiuoti negalima. Pasistatę mašiną, pamatėme , kad už tvoros daug“ namelių“ pastatytų iš akmenų , ten buvo, kaip pasakojo gidas , Dzeuso griūvėsiai ir manoma, kad čia šventa vieta ir išsipildo visos svajonės , todėl užkylę visi keliautojai statosi savo svajonių namelius. Nuo kalno gražūs vaizdai, tyla tokia, kad net spengė ausyse, nusprendėme , kad nelysim pro tvorą , o dešinėje keliuko pusėje pasistatysim kiekvienas savo svajonių namelį, visgi užkylome į tokį kalną. Dar niekad neteko statyti svajonių namelio iš akmenų ir jis iš tikro gavosi įdomus. Įsiamžinome prie savo svajonių namelių ir pasukome atgal . Pagalvojome, kad jei kada dar sugrįšime į Rodą atvažiuosime pažiūrėti savo svajonių namelių, nors, jei reikėtų vėl kilti iš karto, gal suabejotume…Kalno papėdėje suradome savo drauges ir pasukome į miestelį Siano.Šiame miestelyje yra viena gražiausių Šv.Panteleono bažnyčia, viduramžių kryžiuočių pilis-Monolita. Tiesa, čia galima įsigyti vietinės raki , kurią pardavinėjo senukas.Tikrai gero skonio, kas mėgsta tokius gėrimus.Leidžamės link Prassonissi , kur susitinka dvi jūros.Vėjas pasitaikė šiandien iš tikro didelis , bet ne tiek, kad būtų įspūdingos bangos, bet vaizdas nerealus-jūroje tiek daug buriuotojų, aitvarų…taip ir norisi kartu buriuoti. Pasigrožėjome šiuo neįprastu reginiu ir patraukėme atgal į savo viešbutį keliu, kuris ėjo palei Egėjo jūrą. Taip ir praėjo mūsų pirma kelionės diena pilna nepakartojamų įspūdžių.
Kelionė rytine pakrante (2 diena)
Šiandien susiruošėme keliauti rytine pakrante-palei Viduržemio jūrą. Mūsų naujos draugės lietuvaitės atsisakė keliauti, norėjo daugiau pabūti pliaže , pailsėti po vakarykščios kelionės, tai mes susiruošeme vieni išbandyti kitą kelionės maršrutą ,Rodos salos pakrante , palei Viduržemio jūra. Išvažiavome iš karto po pusryčių , nes iš tikro laukė mūsų didelė, pilna naujų maršrutų kelionė . Visai netoli Jalysos miestelio, kur mes ir įsikūrėme –Rodo miestas.Apžiūrėti šį miestą reikėtų skirti nors dieną . Rodo senamiestis toks išskirtinis, visai nepanašus į kitų miestų senamiesčius. Ne bereikalo jis dabar priklauso UNESCO pasaulio kultūros paveldui. Aplink šį senamiestį didelė siena, surandame vietą , pro kur galima įeiti į šį Viduramžių miestą. Ankstus rytas, todėl prekiautojai tik ruošiasi atidaryti savo mažas parduotuvėles, kurių čia tiek gausu. Siauros gatvelės, kiemeliai, daug kavinukių , rodosi, kad patekai iš tikro į kitą miestą. Kad pajustumėte tikrą Rodo gyventojų būdą, savo akimis įsitikintute, kaip moka linksmintis graikai, reikia atvažiuoti čia vakare. Toliau važiuojame link Faliraki miestelio.Šis miestelis pasižymi linksmybėmis,čia susirenka daug jaunimo.Gidas pasakojo,kad čia ilsisi anglų ir kitų užsieniečių,kurie daro čia dideles orgijas vakarais pliažuose,visai kitaip supranta poilsį, kas vietiniams nelabai priimtina. Rytinė pakrantė skiriasi nuo vakarinės, nes čia Viduržemio jūra, ramesnis pajūrys ,ne tokios didelės bangos, šilčiau.Nutariam aplankyti Septynių šaltinių slėnį ,kuris garsus savo gydomaisiais vandens šaltiniais ir stebuklingu tuneliu, kurį reikia praeiti visiškoje tamsoje. Kalbama, kad perėjęs tą tunelį žmogus atjaunėja ir galima nuplauti net 7 nuodėmes. Prisipažinsime, kad nejauku buvo įlisti į šį stebuklingą tunelį, nes eini basomis per šaltą vandenį ,tamsu, nieko nesimato ir kaip tyčia pasitaikė daug norinčių patirti šį stebuklą , o dar kažkas priekyje netyčia pargriuvo, girdėjosi visokie garsai vokiečių kalba. Net mes pradėjome šaukti vokiškai , greičiau..ir pagaliau pasirodė šviesa tunelio gale….Čia pat esančioje kavinukėje atsigaiviname šaltais gėrimais ir žiūrime vienas į kitą kiek pajaunėjome…
juk tunelis stebuklingas..Dar galima būtų užsukti į Drugelių slėnį, bet nusprendžiame važiuoti link Tsambika paplūdimio, kurį mėgsta labai turistai dėl gražaus smėlėto paplūdimio. Gerai, kad dar anksti, mažai turistų , pasimaudome ir traukiame link Lindos miestelio, kol dar nesusirinko daug turistų. Pakeliui bandome aplankyti Tsambikos vienuolyną, kuris garsėja Šv.Mergelės atvaizdu jau nuo seno garsėjančiu stebuklingom galiomis ir sutraukiantį minias lankytojų, bet nedrįstame užeiti, nes apsirengę šortais, apžiūrim iš išorės pastatą ir traukiam toliau.Vienas iš gražiausių ir pačių įdomiausių Rodo saloje kampelių –tai antikinio miesto vietoje įsikūręs Lindos miestelis, kuriame išliko Atėnės šventyklos –Liudijos griūvėsiai. Čia labai gražu, kerinti gamta, smėlio paplūdimiai pritraukia labai daug turistų , kas 2 savaitės vietinių gyventojų dėka rengiamos šventės su tautine muzika ,vynu, šokiais. Labai gražus miestukas, kažkuo primenantis Santorino salos baltus namelius su mėlynais stogais, labai siauros gatvelės ,daug mažyčių parduotuvėlių. Labai karšta vaikščioti šiomis siauromis gatvelėmis, daug turistų …bet tokį grožį pamatysi ne visur, todėl verta čia atvažiuoti. Taip ir baigėsi mūsų kelionė pajūriu.Grįžome laimingi ir pilni įspūdžių.
Tiesa, ilsėdamiesi Rodo saloje galima dar išvykti į vienos dienos kelionę į nedidelę, bet labai gražią Symi salą, taip pat Chalki salą ir dar daug atrasti gražaus ir nepakartojamo, juk čia –Rodo sala, Graikija.
pirmas 
79tieji 
ipvoisas