Paryžiaus miestas taip dosniai apdovanotas visokiausiais istoriniais paminklais, kad tarp visų prabanga tviskančių rūmų ir įstabaus grožio gotikinių katedrų, matyt, kad visiškai nesunku mieste pamesti romėniškus pėdsakus, ir ypač tuomet, jei jie glūdi tingiame miesto rajone.


Nepaneigiamas faktas ir tas, – kad lankytinais objektais turtingas Paryžius, selektyviai atrenka savo praeitį, ir sąmoningai turistams pateikia tik vieną iš daugybės savo veidų. Visi atvykę į šį megapolį žinome, kad tai Gražiosios epochos, revoliucijos, Hugo ar net Liudviko XIV miestas; kad čia būtina aplankyti impozantišką Eifelio bokštą, nuostabiąją Notre-Damo katedrą ar Luvro rūmus bei Pompidų centrą ir t.t… Tačiau ar dažnas susimąstome apie Paryžių, kaip istorinį Romos imperijos miestą, ar turime žinių apie nuo tų laikų mieste išlikusius istorinius paminklus? Šio savo veido dabartinis Paryžius kažkodėl kratosi ir pasirinko turistams jo nepardavinėti. Nežinia kodėl. Ir  vienas iš tokių neįtikėtinų bei atstumtų objektų yra Lutecijos arena – didingo romėnų amfiteatro liekanos, su kuriomis akis į akį galite susidurti vaikštinėdami ramia Monžo gatve (Rue Monge). Arena įsitaisiusi Lotynų kvartale ir nutolusi į pietus nuo Notre-Damo katedros (Dievo Motinos katedros) mažiau nei per kilometrą.


Apie 53 m.pr.Kr., kai čia pasirodė užkariautojas Julijus Cezaris, vietovėje stovėjo tik menkas žvejų kaimelis. 55 metais jį užėmę romėnai, įsikūrė Cité saloje (Île de la Cité), kuri iki šiol laikoma vieta, nuo kurios prasidėjo visa megapolio istorija. Tuo metu link kairiojo Senos upės kranto besiplečiantį miestą romėnai vadino Lutecija ir tik gerokai vėliau jam prigijo Civitas Parisiorum arba Parisia pavadinimas.

Lutecijos arena (Arènes de Lutèce) buvo pastatyta I amžiuje ir tai yra nepaprastai įdomus istorinis paminklas. Kadaise tai buvo neįprastas ir nepaprastai įspūdingas pastatas net ir pagal aukščiausius romėnų standartus.


Į žemę įleista amfiteatro arena buvo apsupta 2,5 metrų aukščio podiumo siena. Devynių nišų eilė arenoje sukūrė puikią akustiką, o daugiau kaip 40 metrų ilgio scena – leido patenkinti visus žiūrovų poreikius. Šioje arenoje vykdavo įvairios sporto žaidynės, teatro vaidinimai ir žinoma, romėnų taip pamėgtos kruvinos gladiatorių ir laukinių žvėrių kovos.


Daugiau kaip pusę viso arenos perimetro supo pakopomis įrengti suolai. Po apatiniais suolais buvo įrengtos 5 didelės angos. Trijuose iš jų buvo žvėrių narvai su išėjimu, vedančiu tiesiai į areną.

Istorikai įsitikinę, kad arenoje vienu metu galėjo tilpti daugiau kaip 17.000 žiūrovų – dvigubai daugiau nei tuo metu Paryžiuje buvo gyventojų. Viršutinės sėdimos arenos vietos buvo skirtos vergams, vargšams, ir moterims. Apatinėse karaliavo romėnų garbingieji. Nuo karštos saulės spindulių juos slėpdavo lininės markizės, dar kitaip vadinamos velariumu.

Lutecijos arena pagal paskirtį buvo naudojama iki III amžiaus. Tik po 280 metai vykusių barbarų invazijų galiausiai ji buvo apleista, o kai kurios jos liekanų dalys vėliau panaudotos  Cité salos sienų statybai. Dar vėliau Lutecijos vietoje įsikūrė kapinės, o maždaug 1210 metais arena buvo visiškai palaidota tarp kylančios Pilypo Augusto sienos. Ir nors prabėgus keliems šimtmečiams, viduramžiais apie ją vis dar bylojo išlikęs „les Arènes“ rajono pavadinimas  , tačiau niekas tiksliai nebežinojo, kur pati arena stovėjo.

Areną iš naujo atrado Teodoras Vaquer 1869 metais, kuomet Monžo gatvėje vykdė naujos tramvajaus linijos statybas. Tik garsaus rašytojo Viktoro Hugo ir keleto kitų Paryžiaus intelektualų pastangomis, mieste pavyko šį lobį išsaugoti.

Nors arena ir buvo apsaugota nuo visiško sunaikinimo, tačiau Paryžius taip ir neatrado jai tinkamos vietos ir ji iki šiol laikoma didmiesčio atstumta vieta.


Aplink Lutecijos areną 1896 metais buvo įkurtas viešas parkas, į kurį galima patekti pro vieną iš trijų įėjimų. Vieną rasite Monžo gatvėje (rue Monge),  47 numeriu pažymėtame name. Kitą – Navarre gatvėje. O trečią – Kapitono aikštėje, įsikūrusioje Arènes gatvėje. Pastaroji buvo įkurta žymiam gydytojui ir antropologui Jeanas Louis Capitan atminti. Jis vykdė arenos kasinėjimo ir restauravimo darbus iki I Pasaulinio karo pabaigos.


Įdomiausia, kad Lutecijos areną Paryžiuje galite aplankyti visiškai nemokamai ir greičiausiai būsite vienintelis turistas, užklydęs į šią vietą. Deja, dalis originalios arenos konstrukcijos pranyko Monžo gatvės statybose. Tačiau sėdimos vietos yra restauruotas, o stovint jos viduryje vis dar nesunku įsivaizduoti, kaip ji atrodė Romos imperijos laikais ir kaip tuomet čia linksminosi miestelėnai. Pavasarį ir vasarą areną ypatingai pamėgę studentai, vietiniai gyventojai ir studentai. Smagu čia pasėdėti ir pastebėti kamuolį spardančius vaikus ar rutulius svaidančius senolius.


Lutecijos arenos adresas: 47, rue Monge, 75005 Paryžius.
Darbo valandos: nuo 8:00 iki 15:30 žiemą, ir iki 22:00 val. – vasarą

Lengviausia pasiekti su metro: 10 linija išlipti “Cardinal Lemoine” stotelėje, 7 arba 10 – “Jussieu” stotelė, arba 7 “Place Monge” stotelė.
Autobusu nr 47. Išlipti “Place Monge” arba nr 67, 89 – išlipti “Jussieu”.

Lutecijos arena tikriausiai yra seniausias statinys Paryžiaus teritorijoje, todėl jei turėsite laiko, būtinai ją aplankykite.

Ką galima pamatyti šalia?

Aplankę Lutecijos areną, kirskite Rue Monge ir užlipkite laiptais vedančiais į Rue Rollin. Tai siaura žavi pėsčiųjų gatvė, nuvesianti jus prie Place Contrescarpe. Contrescarpe – tai vaizdinga ir populiari aikštė, apsupta daugybe jaukių kavinių, su centre stovinčiu gražiu fontanu. Iš čia nesudėtingai pasieksite rue Mouffetard – garsiausią Paryžiaus turgaus gatvę.


Visai šalia arenos taip pat galima apžiūrėti „Musée de Cluny“ – terminių romėniškų pirčių liekanas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *