Kiekvienų metų lapkričio 1 d., Santiago Sacatepequez miestas švenčia Mirusiųjų dieną. Tą dieną čia vyksta Visų Šventųjų dienos Aitvarų festivalis ir miesto dangus pasipuošia nepaprasto grožio spalvingais, gigantiškais aitvarais.
Ispaniškai dar vadinami „barilletas gigantes” yra tikri Santiago Sacatepequez šedevrai. Jų gamyba reikalauja daug įgūdžių ir kantrybės. Likus keliems mėnesiams iki Aitvarų festivalio, darbus prie aitvaro pradeda ištisos žmonių komandos. Kiekvienas aitvaras gaminamas iš audinio ir popieriaus, kurie pritvirtinami prie bambukinio rėmo. Tuomet aitvaras išmarginamas spalvingais piešiniais, kuriuose įprastai vyrauja tautinio meno ar religinė tematika.
Festivalio dieną žmonės atsineša savo pagamintus aitvarus šalia Sacatepequez kapinių, taip savotiškai pagerbdami mirusiuosius.
Iš tiesų, skraidinti spalvotus aitvarus Visų Šventųjų dieną yra 3000 metų senumo tradicija, populiari daugelyje religijų, įskaitant net ir krikščionybę. O vietiniai Santiago Sacarepequez gyventojai tiki, kad tai puikus būdas bendrauti su mirusiaisiais.
Tą dieną vietiniai gyventojai, dėvintys spalvingais drabužiais, atvyksta į kapines sutvarkyti savo mylimųjų kapus, padengia juos margais gėlių žiedlapiais ir tada pradeda iškylą. Gvatemaloje Mirusiųjų diena – ganėtinai linksma šventė, kurioje žmonės linksminasi, taip pagerbdami tuos, kurių nebėra tarp jų.
Milžiniški aitvarai sunešami į kapines ankstyvą rytą, tačiau jie nepakyla į dangų iki sutemų. Tik, kai žmonės baigia lankyti kapus ir pavakarieniauja, dangų nusėja nepakartojamas reginys. Pirma paleidžiami maži, dailūs aitvarai, o, saulei leidžiantis, pagaliau į dangų pakyla gražiausi ir didžiausi aitvarai, kurių skersmuo dažnai siekia 24 ir 30 metrų, o kai kurių netgi 36 metrus. Stebėti grupeles vietinių gyventojų, besistengiančių iškelti savo šedevrus į mėlyną dangų – tai jau šlovingas reginys. Bet, kai jiems tai pavyksta padaryti ir spalvingi skraidantys gigantai išpuošia didelį žaroje skendintį dangų, tuomet, tai būna sunkiai žodžiais apibūdinamas įspūdis. Žinoma, stiprūs rudeniniai vėjai greitai ir lengvai tuoj pat išdrasko popierinius aitvarus, bet tą trumpą akimirką, kol jie sklando ore – verta nors kartą gyvenime išgyventi.
Santiago Sacatepequez Aitvarų festivalis skirtas pagerbti mirusiuosius ir bendrauti su jais. Tačiau festivalio metu vietiniai gyventojai taip pat varžosi dėl gražiausio ir ilgiausiai danguje sklandžiusio aitvaro. Už gražiausiai išmargintus aitvarus skiriami prizai. Bet susižavėjusios minios šauksmai – štai kur tikras ir geriausias apdovanojimas. Gražiausiais pripažinti aitvarai atneša didelės garbės savo šeimininkams.
Daugiau informacijos apie Aitravrų festivalį rasite: www.festivalsumpango.com
pirmas 
Loreta 
Aruna