Perskaites daugybe puikiu pasakojimu apie ivairias salis nusprendziau ir as papasakoti apie viena nuostabia sala Karibu juroje. Pati ideja aplankyti sala uzgime domintis lektuvais. Internete rades daugybe vaizdu kaip didziuliai keleiviniai lektuvai leidziasi virs besimaudanciuju galvu is pradziu maniau kad tai fotomontazas ir per daug nekreipiau demesio i sias nuotraukas. Taciau internete pamates filmuka kaip KLM Boeing 747 leidziasi virs pliazo visai nedideliame aukstyje susidomejau ar is tiesu taip gali buti ir po nelabai ilgo laiko atradau sala Karibu juroje kurioje pasirodo is tiesu tai vyksta. Labai megstu lektuvus, megstu jais keliauti, bet vistiek netikiu kad jie gali skristi (nors issilavinimas ir turejo duoti supratima apie aerodinamika). Vienintelis mano paaiskinimas kodel lektuvai skrenda yra tai kad jie labai greitai vaziuoja zeme. O net Lietuvoje yra zinoma atveju kaip net su automobiliais zmonems pavyksta pakilti i ora, tai palikim tai tiesiog aksioma kad lektuvai irgi gali skristi. Taigi yra toks internetinis lektuvu megeju puslapis www.airliners.net ir ten surinkus paieskoje tris raides SXM atidaro paieskos rezultatus kur yra >3500 nuotrauku su lektuvais kylanciais ar leidzianciais virs besimaudanciu puikiame smelio pliaze galvu.
Kadangi didesne dalis ten nufotografuotu lektuvu buvo kompanijos KLM Boeing-747, tai nereikejo ideti daug pastangu ieskant kas nuves i ta sala. Tada nusprendziau siek tiek pasidometi ar verta ten vaziuoti tik del neitiketino oro uosto ir besileidzianciu lektuvu kuriuos vos ne galima paciupineti.
Noriu painformuoti visus skaitancius (jei tokiu yra :)) kad informacija siame internetiniame puslapyje mytrips.lt yra ne visai tiksli sios salies aprasyme. Tiksliau tokios salies Karibuose aplamai nera. 87 kvadratiniu kilometru sala priklauso beveik per puse priklauso Olandu Antilams ir Prancuzijai.
Prancuzijos puses sostine yra Marigot, o Olandijos Philipsburgas. Valiuta Prancuzijos puseje Euras, o Olandijos Antilu puseje yra Olandu Antilu Guildenas. Kadangi is amerikos turistu per metus atvaziuoja gerokai daugiau nei is Prancuzijos ar kitos likusios Europos tai USD priimamas visur ir su malonumu, todel neverta vargintis ieskant kitokios valiutos nei doleris. Beje, idomus yra keitimo kursas pacioje saloje, kalbu ne apie bankus bet apie parduotuves, degalines, restoranus. Kainos olandu puseje daznai parasytos guildenais o jis yra gal dvigubai mazesnis uz doleri, o euras siek tiek didesnis uz doleri, bet jei moki doleriais tai daznai pardavejas ar padaveja paima dolerius santykiu 1:1 🙂 Olandiskai sala vadinasi Sint Maarten, prancuziskai Saint Martin. Turbut tiek visiskai uzteks info apie sala, nes jei kam idomu manau informacijos internete galima rasti daug ir net suzinoti kad si sala buvo atrasta pacio K.Kolumbo, antrosios jo keliones i Amerika metu.
Isisaiskinus internete kad sala Karibuose, kazkaip ilgai nesvarstes emiausi organizuoti sau kelione. Kelione tolima, be to, pirma karta nusprendziau skristi uz Atlanto, tai ir pradejau ieskoti anksciau. Pasirodo sprendimas buvo teisingas, nes KLM pries 4 menesius padare bilietu ispardavima ir bilietas AMS-SXM-AMS kainavo 400 euru. Teko susiorganizuoti kelione is VNO i AMS. Buvau gerokai nustebes kad kelione is VNO i AMS kainavo apie 1100 Lt, o tai beveik tiek pat kaip ir skrydis per Atlanta. Be to, tais laikais, kol nebuvo isvogta, dar skraide nacionalinis lietuviu vezejas Lithuanian Airlines tiesioginiu skrydziu is VNO i AMS ir pasirodo puikiai sutapo skrydziu laikai, kad praktiskai kelione gavosi patogi be dideliu tarpu tarp skrydziu.
Ir taip viena birzelio menesio diena, po astuoniu su puse valandos komfortisko skrydzio su KLM kompanijos Boeing 747-400 (KLM man aplamai viena geriausiu kompaniju serviso prasme) lektuvas sekmingai nusileido 2 km ilgio take princeses Julianos oro uoste. Sedint lektuve pats nusileidimas nebuvo nei ispudingas nei kazkoks ypatingas. Ir tik žinojimas, kad leidiesi virs besimaudanciu galvu ir kad nusileidimo takas labai trumpas tai dare ispudi. Lektuvas buvo pastatytas i stovejimo vieta, priveztas trapas ir stiuardesems atidarius duris pirmas ispudis – karsta, netgi labai.
Karibuose teko buti ir kitose vietose, bet susidare ispudis (gal tai todel kad buvo pirma karta) kad si sala turbut pati karibiskiausia savo dvasia. Lektuva aptarnaujantys darbininkai ramiai sau stebejo atskridusi lektuva ir visiskai nesijaudino ir neskubejo del naujai atvykusios porcijos turistu is Europos. Tiesiog jie, pasislepe po stogeliais nuo saules, smalsiai stebejo atvykusius. Taciau pasu kontrole (gavus antspauda Welcome to Friendly Island) ir bagaza atgavus po panasei pusantros – dvieju valandu galima buvo iseiti is orouosto ir ieskoti transporto iki viesbucio. Jau pries vaziuojant zinojau kad teks vaziuoti taxi, nes kitokiu transporto priemoniu gali ir nebuti. Bet kadangi sala yra panasei 12X14 km, tai aisku buvo kad brangiai nekainuos bet koks nuvaziuotas atstumas. Is tiesu uz 10 km taxi kaina buvo 12 USD, tai visai normaliai. Viesbuti saloje galima rasti nuo 50 iki gal 500 USD/para, taip kad sunkumu surasti viešbuti neturetu būti, nes kiekvienas gali rinktis pagal kišene. Viesbuciai visi atitinkantys europinius ar amerikoniskus standartus, todel reiketu tik atkreipti demesi apie oro kondicionavima. Be oro kondicionieriaus turbut butu sunku miegoti ir nelabai pailsetum.
Saloje praktiškai visus metus ir diena ir nakti temperatūra kinta tik nuo kokiu 26 iki 32 laipsniu silumos. Sezonas kaip ir visuose amerikiečiu itakos Karibu juros salose prasideda lapkričio gale iki balandžio menesio, paskui prasideda vadinamas mid season nuo geguzes iki liepos, o nuo liepos menesio iki lapkričio low season arba uraganu metas. Tiesa pasakius, ta sala uraganai pasiekia retai ir man atrodo buvo rimti uraganai gal pora kartu, atrodo 1960 ir 1995 metais. Bet vistik reiketu atkreipti demesi i tai planuojant kelione.
Siek tiek po skrydžio is Europos jautesi valandu skirtumas, todel išskridus is AMS apie 12 valanda SXM buni apie 15 valanda, o realiai biologinis laikrodis rodo apie 21-22 valanda. Todel nuvykus i viešbuti teko tik apsižvalgyti po aplinka, susipažinti su teikiamomis paslaugomis ir išsimaudyti 3-juose baseinuose.
Vietiniu laiku apie 18-19 valanda jau uzvaldzius sapnu karalijai teko pasiduoti ir paskesti sapnuose.
Is ryto pakilus vietiniu laiku apie 6 valanda, nes miegoti jau visai nebesinorėjo, o saule jau buvo bekylanti tai pirmiausia ka norėjosi padaryti tai išsimaudyti pagaliau Karibu juroje. Mokyklos laikais skaitytos knygos apie kapitona Blada ir piratus plaukiojančius po Karibu jura iskilo prisiminimuose, juolab kad viešbutis pastatytas taip kad pro langus matytusi Karibu jura. Isejus i balkona jautesi Karibu juros rytinis brizas ir bangu besiplakančiu i kranta musa taip ir rodesi kad tuoj išplaus kokio XVI-XVII amziaus ispanu galiono ar piratu brigo nuolaužas. Taciau pro sali plauke didziulis gal 7 aukstu kruizinis laivas ir kondicionuojamas kambaryje oras grazino i realu XXI amziu.
Kadangi vietiniai gyventojai paprastai tikriausiai taip anksti nesikelia ir iprastai diena jiems prasideda 7-8 valanda tai visa valanda dar buvo galima niekam netrukdomai maudytis siltuose rytiniuose Karibu juros vandenyse. Apie 8 valanda ryto viesbucio personalui bundant ir as nusprendžiau surasti automobili savo busimoms kelioniems po sala. Viesbutyje suradau veikėja kuris nuomos punkte dalino automobilius. Vaikinas (gal metisas, bet ne visiskai juodas ir ne baltas) buvo labai malonus ir žingeidus, taciau kai susidure su lietuvišku vardu bei pavarde, tai turėjo daug keblumu ir is pradziu dar bandes bent perskaityti angliškomis raidėmis greitai suprato kad tai yra gerokai daugiau uz jo sugebejimus ir jegas, paprase kad as perskaityčiau savo varda ir toliau i mane kreipesi tiesiog „ser“. Lietuvos vardas jam nieko nesake, o ir tokios teises (seno pavyzdzio) vairuoti automobili matytos pirma karta. Todel kad lengviau atlikti formalumus, man pačiam teko užpildyti ta sutarties lapa, nes jis paprase assistance 🙂 Man teko ekonomines klases KIA automobilis su 1,6 litro varikliu, kuris kaip pasirode visa galia atiduoda kondicionieriui, uz niekingu 20 USD/parai. Gerai kad saloje auksceusia kalva tik nedaug aukštesne uz Juozapines kalna LTU (424 metrai) tai judėjimui horizontalia linija galios užteko. Patiko tik kad prancuzu puse nuo olandu puses skiriasi labai gerais, naujai isasfaltuotais keliais, kai olandu pusėje keliai geri asfaltuoti, tik tas buvo padaryta jau ganėtinai senei (tikriausiai po II-jo pasaulinio karo). Ir isvazevus is olandu puses jautiesi kaip atvaziaves i tikra Prancuzija. Keliai i kalnus labai įdomiai nutiesti, nes vaziuojant i aukštesnes vietas Europoje vingiuoja serpantinai. Taciau San Martene buvo matyt ant zemelapio piestuku nubrezta tiesi linija kad ten bus kelias ir tas kelias buvo nutiestas. Todel su automobiliu KIA ir ijungtu kondicionieriumi viena karta salos gilumoje nepavyko ivaziuoti i viena aukštesne vietove, nes kelias eina tiesiog staciai, ne maziau kaip kokia 50-60 laipsniu kampu.
Pirmai dienai buvau sumanes apvaziuoti pajuriu visa sala ir gryzti i viešbuti vakarop. Tai atsisedus uz vairo patraukiau i kelione apie sala. Vaziuojant pakankamai letai ir per pora valandu su daugybe sustojimu pajuryje paaiskciojimui kaip grazu, nuvaziavus apie 25 km itartinai atsirado ženklas i orouosta. Ups… pasirodo salos apvažiavimas beveik ir baigesi. Nes nuo oro uosto dar 10 km ir jau viešbutis. Kazkaip net nepatogu pasidare del salos menkumo. Taciau grožio poziuriu tas mazumas buvo kompensuotas sukaupu. Visoje saloje yra pliažu visokiems skoniams ir poreikiams, pradedant smeletomis pakrantėmis baigiant uolomis besileidzianciomis tiesiai i vandeni is keliasdešimt metru. Puikios vietos nardymui, nardymui su deguonies iranga, seip tiesiog gulėjimui ant smelio.
Pakrantese tiesiai is smelio auga kokosines palmes, taip pat yra taip vadinami mangrovai (nezinau tikslaus lietuviško kito zodzio apibudinimui kaip pakrantes brūzgynai), kaktusai. Vienu zodziu, tipiniai Karibai visiškai pateisine lukescius. Salos viduje daugybe mango medžiu su prinokusiais mangais, kurie sušluojami ir išmetami. Bet ju skonio ne is tolo negalima lyginti su mangais pardavinėjamais Maximoje. Sultingi, sviezus, minksti ka tik nuskinti mangai visiškai nepanasus i pas mus pardavinėjamus mangus kurie daugiau primena morkas. Beje kaip ir kokosai. Siaip tai galima maitintis vien vaisiais nes jei nerandi besimetančiu ant kelio tai uz keleta doleriu galima nusipirkti pakelyje ar kokiam turgelyje visokiu tropiniu vaisiu. Nors siaip maisto kainos tai turbūt nenustebintu atvykusio is LTU. Vieni produktai pigesni, kiti brangesni, bet sumoje vistiek gaunasi maždaug tas pats. Yra prabangiu restoranu, yra tiesiog pakelėje kepančiu visokias mesas bei juros gerybes griliniu. Kaina prabangiame restorane apie 50 USD, kaina pakeles grilineje apie 4-5 USD uz mesos kepsni. Juros gerybes pigesnes nei Europoje bet pakankamai brangios del turistu is US ir ES gausos. Todel keptas ant grilio langustas ar omaras (trumpiau juros vezys) kainuoja apie 15-17 USD.
Kai pavakare (apie 15 val) gryzau i viešbuti pagalvojau o kam as nuomavausi masina, jei sala galima apvaziuoti normaliai per pusvalandi ir ka as dabar su ja veiksiu likusias tris dienas. Pries vykstant teko skaityti apie įdomesnes vietas tai nusprendžiau visas jas saziningai apvaziuoti. O vietu pasirodo ne tiek daug bet kaip tik likusiom trim dienom. Tai pasirodo drugeliu ferma, Old french house ir peak Paradis.
Drugeliu ferma tai pakankamai nemenkas plotas uždengtas tinkleliu nuo uodu ir skraido tukstanciai drugeliu. Drugelius ten ir veisia ir kas valanda veda gidas ir pasakoja apie drugelius, kaip jie auga, ka valgo, kaip dauginasi, kur gyvena. Pasakiskai grazu, verta aplankyti. Tada kai buvau tai ten bilietas kainavo apie 15 USD, bet su tuo bilietu gali eiti kiekviena diena visa menesi. Is neturėjimo ka veikti drugeliu fermoje buvau ir antra karta. Labai grazu, o tiems kas domisi turbūt butu netgi idomu. Idomiausia kad teko pabendrauti su tos drugeliu fermos savininku. Pasirodo tas vyrukas, anglas, atvykes is UK ir nusprendes pasilikti ten gyventi nes labai patiko. Kadangi pagrindinis klausimas bet kur nuejus yra is kur jus atvaziavot. O jei pasakai kad is LTU tai visi tik pakarpo ausimis kaip karves atrajodamos, tai teko labai nustebti kai tas fermos savininkas pasake kad puikiai zino Lietuva nes 1993 ar 1994 metais jis plauke Baltijos jura jachta ir lanke visas naujai susikurusias salis po TSRS subyrėjimo. Labai buvau nustebintas kad pasirodo ir tokioje saloje gyvena kazkas kuris zino Lietuva.
Sekancia diena buvo lankomas Old french house. Idomu kad reklamos yra nemenkai bet kuriame viešbutyje bet nama surasti buvo pakankamai sudėtinga, bet du kartus pravaziavus pro sali pagaliau pavyko ivaziuoti i kiema. Kai nuvazevau namas atrode kaip ismires, o ant kiemo visokiu 18 amziaus rakandu zemes apdirbimui ir Amerikos automobilizmo septintojo desimtmecio šedevras Linkolnas, tiesa, jau turbūt seniai nevaziuojantis. Taciau pasibeldus i duris pasirode labai malonus kokiu 50-55 metu vyriskis, kuris maloniai viska aprode ir papasakojo. Na, tiesa pasakius, senienu megejams turetu ten patikti, nes pas mus visokios lietuviško maisto seklyčios, kleciai ir kitu tokio tipo valgyklu interjierai yra madoje. Vienu zodziu daug visokiu senienu, pradedant senoviškais puodais ir lygintuvais su anglimis iki gausybes knygu ir netgi laikrasciu leistu XIX amziuje. Pats vyrukas papasakojo kad yra palikuonis pabegelio prancuzo kuris gyvenano saloje nuo prancūzu revoliucijos, kai kiaules prancūzai nukirto savo karaliui Liudvikui XVI galva. O jo pro pro-pro-pro-…-prosenelis buvo to Liudviko XVI asmeninis gydytojas. Internete nesiaiskinau ar tai tiesa ir genealoginio medžio to daktaro neieškojau, palikau visa ta pasakojima jam ant sazines, priimdamas viska uz gryna piniga. O atsakius i jo klausima kad mes is Lietuvos, supratau kad jo geografines zinios apsiriboja tik Amerika ir Prancuzija, dar girdejes yra kad kažkokia salis yra kuri vadinasi Rusija. Tai as jam paaiskinau kad is karto tarp Prancuzijos ir Rusijos dabar nauja salis susikure, kuri vadinasi Lietuva. Tada jis atsinese gaubli ir liepe parodyti kurioj vietoj, tai teko parodyti. Be to, žmogelis pasirode aistringas visokiu pinigu kolekcionierius tai pradėjo rodyti apsilankiusiu zmoniu paliktus ju saliu pinigus. Laimei turėjau 10 litu banknota ir uz nuostabius tikrus ir gal išgalvotus pasakojimus susimokėjau lietuviškais pinigais 🙂 Netgi pasirasiau sio žmogelio svečiu knygoje.
Apie Peak Paradis praktiškai nera labai daug ka papasakoti, nes nei kalnas nei kalva. Bet is sios auksciausios salos vietos matosi absoliuciai visa sala ir aplinkines salos: Saba, St.Bartholomejus, Anguila. Tiesa, vienas atsitikimas vistik buvo idomus. Kol as fotografavau aplinkines salas ir grazius vaizdus mano automobili visa nuodugniai patikrino didžiulis juodaodis issokes is krumu. Deja, nieko vertingo neradęs kaip atsirado taip ir dingo tankiuose krūmynuose. Dar aisku vienas reikalas labai sugadines visa Peak Paradis tai France Telecom ant pacios virsunes pastatyta palydovine stotis ir daug GSM antenu.
Toliau kam nepatinka lėktuvai ir orouostai gali nebeskaityti, nes pradesiu rasyti apie SXM orouosta. Tai aisku didžiausia atrakcija saloje ir galybe turistu atvyksta paziureti besileidzianciu lėktuvu. Vaizdas tikrai nerealus ir ko gero nelabai yra daugiau tokiu vietu pasaulyje. Nepakartojamas vaizdas kai B747 leidziasi ar kyla is to oro uosto. Kiek zinau pora metu KLM nebeskraide sio tipo lėktuvais is AMS, bet kiek maciau KLM internetiniame puslapyje šiemet jau vel galima nuskristi B747 is AMS i SXM. Taip pat dar skraido kasdien A340 is Paryziaus. Taip pat is Pazryziaus skraido dar vienas B747, tai kompanija Corsair. Labai patogiai padaryta tame oro uoste yra tai kad visi lėktuvai leidžiasi panasiai vienos valandos begyje ir galima pamatyti visokiu tipu lėktuvus sau virs galvos 🙂 Labai buvo idomu stebėti kokia smelio audra sukelia kylantys lėktuvai ir dar labiau stebėtis sukvailėjusiais zmonemis kurie stovi tame reaktyviniu varikliu sraute ir kaip juos nesa i vandeni. Idomus tie žmones gyvunai. O nusileidimai irgi be galo ispudingi nes lėktuvas leidžiasi visai salia ir tokio galingo vaizdo neimanoma pamirsti. Salia to pliažo (pliažas vadinasi Maho beach) yra kabakelis, kuriame tiesiogiai transliuojamas oro uosto radijas ir pranesimai, taip pat transliuojami kai kurie pokalbiai tarp pilotu ir valdymo boksto. Kitaip sakant lėktuvu megeju rojus sioje nedidelėje Karibu saloje. Buvo birzelio menuo ir turistu nebuvo per daug bet tame kabakelyje gyvenimas vire pilnu tempu. Visi su fotoaparatais ir karibiskais kokteiliais rankose. Kai lėktuvas atskrenda kokteiliai pamirstami, begama link pliažo arba tiesiog sulipama ant stalu ir fotografuojama, filmuojama arba tiesiog ziurima. Lektuvas nusileido fotoaparatai, kameros pamirstamos, ramiai grystama prie kokteiliu. Ir taip iki kito lėktuvo.
Trumpiau tariant, sala verta demesio visais atžvilgiais. Kazko ypatingo gal ir nera, bet visko užtenka vienai savaitei 🙂 Idomiausia kad kiek teko sutikti baltuju ir bendrauti (tokiu buvo ne tiek daug, tik 3 :)), kurie ten atsikele gyventi (o ju nera daug nes atrodo apie 97% juodaodžiai) visi atvaziavo gyventi del vienos priezasties nes kai pirma karta apsilanke San Martene jiems labai patiko. Tikra Karibu juros dvasia.. Niekur kitur kol kas nemaciau dainuojanciu policininku, daugelyje turistiniu pliazu miesto tipo vietovese tiesiog ant smelio juodaodziu grupes dainuoja regi dainas ir visur skamba regi muzika..
Dar keletas keliones nuotrauku:
Plojimai ir pagyrimai uz drasa ir istverme!!!!! Saunu, kad yra tokiu paselusiu zmoniu:):)