Gyvenimas kalnuose. Nepalas.

Nepalas garsėja kaip šalis, kurioje susitinka turistai iš įvairių pasaulio vietų vedini vieno tikslo – pamatyti savo akimis didingus Himalajų kalnus. Apsilankęs čia supranti, kodėl atsirado posakis: geriau vieną kartą pamatyti nei tūkstantį kartų išgirsti. Čia stūkso ir didysis Everestas (8848 m.), bei gražuole Anapurna (daugiau kaip 7200 m kalnų masyvas).

Šalis, įsikūrusi kalnuose, apsupta vienuolynų, alsuojati budistų dvasia – svetinga kiekvienam atvykusiam. Besišypsantys veidai, tamsios akys, vikrios kojos – šis apibūdinimas tiktų kone kiekvienam nepaliečiui. Gyvenimas gamtoje, tikėjimas savaja religija, gerbimas atvykelių – daro šią šalį be galo svetinga. Daugiau nei 82% nepaliečių išgvena mažiau nei už 2 USD per dieną, taigi kur gi slypi laimė kalnuose?

Nepalas tai ne didžiųjų miestų gyvenimo atpasakojimas, o mažų kaimelių, įsikūrusių kalnų šlaituose, kuriuos galima pasiekti tik keliaujant kalnais kelias dienas, istorija. Gyvenimas be elektros, kanallizaijos, mašinų. Valgai tai ką užsiaugini arba ant savo pečių užsineši kopdamas į kalnus per dvi dienas ir ilgiau. Šiaudiniai ir moliniai namų stogai, asla ir suolas saulei stebeti. Plika akimi gali matyti žalius miškų šlaitus įsikūrusius kalnuotose vietovėse, snieguotas kalnų viršukalnes, ežerus kalnų papėdėse ir krioklius, trykštančius per samanotus akmenis.

Rytas prasideda 4 – 5 val., tekant saulei, rytinė masalos arbata, saulėtekis nudažo kalnų viršukalnes, žydinčios įvairiaspalves gėlės – tai įprastas nepaliečio rytas. Kadangi elektros nėra, visi dienos darbai nudirbami iki sutemų, 18 val. – 19 val. gyvenimas kalnuose užmiega.

Skirtinga ne tik dienos rutina, bet ir šeimos kultūra. Moteris, keliasi kas rytą anksčiau už vyrą – rytinis namų tvarkymas kasdienės rutinos dalis. Moteriai nepridera tureti darbą, kitu aveju galvojama, kad jos gyvenimas pasisuko bloga linkme. Moteris gamina valgį, augina vaikus, vyras dirba. Santuoka is meilės negalima, sutuoktinį parenka tevai, ne retai jaunavedžiai vienas su kitu susipažįsta jų vestuvių dieną arba kelios dienos prieš šventę. Tokie papročiai būdingi ne tik Nepalui, tą patį teko matyti ir kelionės po Indiją metu.

Vaikams pamokos prasideda nuo 10 val. ir tęsiasi iki 17 val. Dažnai moksleiviams reikia eiti į kita kaimą, nes saviškiame mokyklos nėra. Vikrūs mažamečiai kasdien sukoria lipdami ir leisdamiesi kalnais keliasdešimt kilometrų. Per dvi valandas nueiti iki mokyklos ir per tiek pat grįžti atgalios – normalus atstumas.

Didžiausia kalnų gyventojų pramoga – laikraščiai. Dauguma gyventojų raštingi. Nepaliečiai mėgsta pusbalsiu skaityti laikraščius ar bent jau lūpomis gestikulioti žodžius. Vienas ar keli lakraščiai keliauja iš rankų i rankas per visą kaimą. Pagerbtas tas, kas atnešė laikraštį į kalnus.

Nepalo sostinė – Katmandu, turbūt viena įdomiausių ir charizmatiškiausių Azijos valstybių sostinių. Vieną minutę šis miestas gali atrodyti modernus, o kitą, dingus elektrai – priminti, kad atvykome į tikrąją Aziją (nuolatinis elektros dingimas mieste – jau keliasdešimt metų didžiausias sostinės gyventojų galvos skausmas). Katmandu taip pat yra pradinis taškas pradedant ekspedicijas į Himalajų kalnus ar Tibetą, tai vieta, kurią aplankius, norisi sugrįžti dar ir dar.

Niekas nesuklys jei pavadins gyvenimą kalnuose – tikra autentika. Sužavėti autentiško palikimo, kalnų didybės, žmonės traukia i Nepalą susipažinti su viskuo iš arti. Keliauja kalnais, pramintais vietinių gyventojų kalnų takais, bendrauja su nepaliečių šeimomis, kurios mielai priima atvykėlius mainais i malonią šypseną ir rankos paspaudimą.

Šaltinis: www.voyage-voyage.lt