Fandžio įlanka

Įsivaizduokite vietovę, kurią kasdien murkdo bilijonai tonų vandens. Tai negailestingai plūsta ir viską užlieja, tai neįtikėtinu greičiu atsitraukia, pakeliui sukeldamas didžiausius sūkurius, vandens viesulus ir verpetus. Taip neįtikėtinai smarkiai kintantis vandens lygis yra Fandžio įlankos (angl.k. Bay of Fundy) vizitinė kortelė. Kanados pietryčiuose įsitaisiusi Fandžio įlanka garsėja pačiais didžiausiais potvyniais ir atoslūgiais Žemėje.

Per vieną potvynio-atoslūgio ciklą, Fandžio įlankoje vandens lygis pakinta net 16 metrų, o vis pakildamas ir nuslūgdamas vanduo sukuria neįtikėtiną garsą, vietinių vadinamą „mėnulio vaitojimu“. Labai taikliai pavadinta, kadangi visą šį reiškinį sukelia Saulės ir Mėnulio gravitacijos jėgos. Didžiausio potvynio banga susidaro, kai Žemė, Mėnulis ir Saulė būna maždaug vienoje linijoje t.y. Mėnulio jaunatyje arba pilnatyje. Tuomet Saulės ir Mėnulio potvyniai susideda ir įvyksta siziginai potvyniai, kurių metu du kartus per parą vanduo pakyla ir užlieja įlanką itin aukštai, o atoslūgių metu itin žemai. Dėl šio gamtos reiškinio Fandžio įlanka yra išties unikali ir lankytojams palieka neišdildomą įspūdį.

Įspūdingiausi Fandžio įlankoje būna pavasario potvyniai, kuomet 100 bilijonų tonų vandens, maždaug 280 km per valandą greičiu, plūsteli pirma į įlankos ištakas, o paskui į upes, sukeldami tikrą fenomeną – stiprią priešpriešinę potvynio bangą Trure, Naujojoje Škotijoje, bei taip vadinamą „Atvirkštinį krioklį“ (angl.k. Reverse Falls) Šv. Jono upėje. Jei susiklosto palankios sąlygos, netoli Naujojo Bransviko Pasamakvodžio įlankos pakrantės taip pat galima stebėti ypatingą reiškinį: besisukančio vandens plote susiformuoja vienas didžiulis verpetas, kurio plotas yra apie 76 metrus.

Toks didžiulis – tai užplūstančio tai atsitraukiančio vandens kiekis, Fandžio įlankoje suformavo įspūdingą uolų ir jūros olų peizažą. Tyro grožio Fandžio įlankos pakrantėje stūkso įvairiausių dramatiškų formų uolos ir vandens išgraužti gilūs urvai. Atoslūgio metu čia galima pasivaikščioti vandenyno dugnu ir pasigėrėti šiomis įspūdingomis geologinėmis įdomybėmis. Bet potvynio metu jos visos panyra po vandeniu – tampa tik mažomis salelėmis, virš kurių kyšo pavieniai medžiai. Tuo metu čia įdomu paplaukioti baidarėmis ar laiveliais.

Nuolat judančiame ir kintančiame Fandžio įlankos vandenyje knibžda daugybė jūros gėrybių, kurios privilioja į vietovę pulkus banginių. Sakoma, kad Fandžio įlanka yra puiki vieta juos stebėti. Įprastas Fandžio įlankos reginys – įvairiausius triukus atlikinėjantys banginiai. Ieškodami maisto ar šiaip žaisdami, jie čia sukinėjasi, šokinėja ir visaip kitaip… Neretai čia galima pamatyti ir ryklių, orkų, afalijų, ruonių, jūros kiaulų bei delfinų.

Fandžio įlankos pakrantėje yra didelės paukščių perėjimo vietos. Paukščių čia gyvena ne mažiau kaip 34 rūšys, tarp kurių dominuoja pufinai ir žuvėdros.

Kaip jau supratote Fandžio įlanka yra ypatinga ir ideali lankytina vieta gamtos mylėtojams. Todėl drąsiai leiskitės į kelionę ir pasinerkite į šį fenomenalų bei išskirtinį gamtos spektaklį. Tarpas tarp  atoslūgio ir potvynio yra vidutiniškai 6 valandos ir 13 minučių, todėl vienos dienos metu galite suplanuoti išvysti tiek vieną, tiek kitą.

Fandžio įlanka – tai tikras gamtos rojus. Ją rasite įsitaisiusią Atlanto vandenyno pakrantėje, Meino įlankos šiaurinėje dalyje, prie Kanados ir JAV krantų, kur nutįsta apie 290 kilometrus palei Naujojo Bransviko ir Naujosios Škotijos provincijų pasienį.  Fandžio įlankos žiotys yra 100 metrų pločio, o gylis jose siekia nuo 120 iki 215 metrų.

Fandžio įlankos pavadinimas kilęs nuo portugalų, kai XVIa. jie pavadino šią vietą „Rio Fundo“. Išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia „Gili upė“.

Daugiau informacijos: http://bayoffundy.com