Rotoruja

Naujosios Zelandijos gyventojai savo žemę yra linkę apibūdinti „Dievo namais”. Čia ištisus metus vyrauja švelnus klimatas; kur bepažvelgtumei, apylinkes puošia įvairiausias bei turtingiausias kraštovaizdis.

Tačiau, maždaug 230 km į pietus nuo Oklando yra miestas, apibūdinamas „prarastu rojumi”, kur iš žemių besiveržianti ugnis ir garai primena amžiną ugninį tvaną, pritvinkusį sieros garų.

Šalia Rotorujos ežero yra įsitaisęs tokio paties pavadinimo miestas – garsėjantis visame pasaulyje savo geotermine veikla ir geizeriais. Rotorujos turizmo pramonė – didžiausia visoje srityje, todėl į šį pragaro miestą plūste plūsta tiek užsienio turistai, tiek vietiniai keliauninkai.

Rotoruja, dar kitaip vadinama „Sieros miestu”, pirmą kartą buvo apgyvendinta 1325 metais. Vietovėje įsikūrę maoriai naudojo kunkuliuojančius Vakaraveros baseinus (Whakarewarewa) šildymui ir maisto gaminimui.

Pragarišką Rotorujos kraštovaizdį dabar sudaro apie 500 baseinų ir septyni aktyvūs geizeriai. Aktyviausias iš jų – Pohutu („Didysis aptaškymas“), kuris į dangų sugeba iššauti net 30 metrų aukščio karšto vandens stulpą. Visai šalia, iš to pačio požeminio vandens telkinio sinchroniškai trykšta Velso Princo Plunksnos geizeris. Šis geizeris pakyla tik į 12 m aukštį, jį sudaro trys čiurkšlės, primenančios scenos uždangą. O aplink pliumpsi verdančio purvo baseinai.

Pirmą kartą Rotoruja išpopuliarėjo tarp turistų XIX a. pabaigoje, kai žmonės pradėjo plūsti pasimėgauti purvo voniomis ir miesto pirtyje įkurtomis karštosiosmis versmėmis. Dabar šiame pastate įsikūręs Meno ir istorijos muziejus. Rotorujos karštosios versmės tikriausiai yra neįtikėtinai patrauklios, kadangi lankytojai iki šiol veržiasi į kurortą, nepaisydami supuvusių kiaušinių dvoko, tvyrančio visoje Rotorujoje.

Aplink Rotorują dar galima aplankyti taip vadinamą „Palaidotą kaimą“ – teritoriją, kuri 1886 metais paskendo po išsiveržusio Taraveros (Tarawera) ugnikalnio lava. Iki mūsų dienų išliko daugybė šios nelaimės pėdsakų: kraterio duobės driekiasi skersai Taraveros kalno bemaž 20 km, o virš patvinusio Rotomahanos ežero stūksančios uolos garuoja iki šiol. Te Vairojos kaimo griuvėsiai buvo atkasti ir dabar traukia lankytojus tarsi maža Pompėjos kopija.

Netoliese taip pat verta aplankyti Botanikos sodus.

Daugiau informacijos apie Rotorują ir jos lankytinus objektus rasite: http://www.rotoruanz.com/