Vyras, kuris galėjo vaikščioti kiaurai sienas

Mažoje ir paslaptingoje Paryžiaus aikštėje, Monmartro rajone, galima išvysti natūralaus dydžio statulą, – gerai pažįstamą daugeliui vietinių paryžiečių ir prancūzų, bet labai mažai žinomą svetur. Tai neįprasta skulptūra. Ji visai nepanaši į visas tas, įprastai puošiančias tokius senus miestus, kaip Paryžius. Tai paprasto žmogaus statula, kuris atrodo, lyg eitų kiaurai sieną. Tai taip vadinamas Dutilleul – baikštaus, nenusakomo žmogaus tipas – asmuo, kurį dauguma žmonių palaikytų nesvarbiu. Jis plinkantis ir negražus, toks žmogus, kuris neišsišoka nei darbe, nei gyvenime. Ir vis dėl to, jis – ne paprastas. Jis moka vaikščioti kiaurai sienų.

Šią statulą sukūrė žymus prancūzų aktorius Jean Marais. Jį įkvėpė garsiausia autoriaus Marcel Aymé (1902-1967) istorija – „Le Paisse-Muraille” (liet.k. „žmogus, kuris galėjo vaikščioti kiaurai sienas“). Istorija buvo parašyta 1943 metais. Remiantis ja buvo pastatyti du filmai, sukurtas brodvėjaus spektaklis…

Istorijoje pasakojama apie vieną Dutilleul – kuklų civilį tarnautoją. Vieną dieną, kai jis beveik neteko savo namų, Dutilleul atsitiktinai atranda unikalų gebėjimą vaikščioti kiaurai sienų. Bet šis keistas gebėjimas jam visai neatrodė kažkuo ypatingas, o labiau kėlė susierzinimą. Taigi, Leonas nukeliauja pas gydytoją, kad šis išgydytų šią „ligą”. Gydytojas išrašo nelaimingam Dutilleul dvi tabletes: vieną jis turi išgerti tuoj pat, o kitą – iki metų galo. Rūpestingai išgėręs pirmąją piliulę, antrą paslepia stalo stalčiuje ir tęsia gyvenimą, mėgaudamasis paprastais malonumais, kuriuos jam teikia pašto ženklų kolekcija, laikraščių skaitymas ir t.t. Jis niekada nesinaudoja savo keistu gebėjimu.

Ir tada, nutinka kai kas, kas priverčia Dutilleul pasinaudoti savo galia. Darbe jis gauna naują bosą – žmogų, kuris pageidauja pertvarkyti įstaigą iki smulkiausių detalių. Pavyzdžiui, jam rūpi netgi tokios smulkmenos, kaip laiškai turi būti adresuojami. To jau per daug Dutilleul, kuris 20 metų darė viską savaip. Tuomet nusprendžia pasinaudoti savo gebėjimu ir krečia bosui vis naujas šunybes, lėtai varydamas jį iš proto. Dutilleul vis labiau žavisi savo nepaprastomis galiomis ir nepajunta, kaip jo gyvenimas pasuka ištisų nusikaltimų virtinėmis. Pasivadinęs „Vienišu vilku“ ir, galėdamas vaikščioti kiaurai sienų, jis įvykdo aibę įsilaužimų ir vagysčių.

Bet netrukus jam tai pabosta, ir kartą, nuobodžiai vaikštinėdamas Lepic gatve (netoli tos vietos, kur dabar yra statula), jis sutinka gražią moterį, kurią kaip mat įsimyli. Bet ji – ištekėjusi.  Žmogui, galinčiam vaikščioti kiaurai sienų, tai nesukelia jokių problemų.  Moteris su Dutilleul vis dėl to sugeba susitikti.

Tačiau kitą dieną Dutilleul pradeda kankinti galvos skausmai. Jis, išsitraukęs iš stalčiaus tabletę ir ją išgėręs, keliauja į pasimatymą su mylimąja. Kai Dutilleul atsisveikino su meiluže ir ruošėsi pereiti sieną, jis viduryje sienos užstrigo ir nebegalėjo toliau pralįsti. Matomai jis sumaišė tabletes ir vietoj aspirino paėmė piliulę, kuri turėjo išgydyti jį nuo neįprastos „ligos“. Iki šių dienų jis taip ir liko toje vietoje, įspraustas miesto sodo sienoje.

Daugumai turistų susidūrimas su šia skulptūra yra labai netikėtas, bet teikiantis daug malonių įspūdžių. Tai mažas, bet labai nuostabus fantastinės literatūros gabalėlis. Jei viešėsite Paryžiuje, būtinai nueikite ir aplankykite ją. Statulą rasite prie Marcel Aymé aikštės, Norvins gatvėje, Montmartro rajone. Tiklslios koordinatės mūsų žemėlapyje.