Gigantiškos Hamos norijos

Norija – masyvus įrenginys, skirtas pakelti vandenį į viršutinį indą ar akveduką. Norija, išvertus iš arabų kalbos, reiškia ratą su dubenimis ar dar kitaip – tiesiog vandens ratais.

Daugybę metų Hamos norijos buvo naudojamos kelti vandenį iš Oronto upės į nedidelius dirbtinus kanalus viršuje, kuriais nukreiptas vanduo drėkino Sirijos miestą ir jį supančius laukus. Šiandien, Hamoje yra išlikę net 17 tokių nuostabių inžinerinių stebuklų, tačiau dauguma jų savo tikrosios funkcijos nebeatlieka.

Nors yra įrodymų, kad norijos aplink įvairius miestus dygo pagrinde Bizantiniais laikais, kurie baigėsi 1453 metais, bet Hamos norijų data siekia, kiek senesnius laikus. Manoma, kad Sirijoje jos pradėtos statyti Ajubidų dinastijos valdymo laikotarpiu, maždaug XII amžiuje. Vėliau šios konstrukcijos išplėtotos prie Mamluk‘o (XIV amžiuje) ir nuo to laiko norijų įtaka bei skaičius mieste sparčiai augo. Sakoma, kad viduramžiuose, vienu metu, Hamos mieste stovėjo daugiau kaip 30 tokių įrenginių. Miestas tuomet turėjo atrodyti, kaip metropolietiška oazė.

Kiekvienas norijos ratas gali būti iki 20 metrų skersmens. Upės vanduo pirmiausia nukreipiamas ant ratų šliuzo. Tekantis vandens srautas priverčia suktis ratą ir kelti medinius indus su vandeniu į viršų. Rato viršuje įprastai būna sukonstruotas dirbtinis kanalas – akvedukas – į kurį išpilamas vanduo.  Vanduo, veikiamas gravitacijos, teka kanalais į gyvenamuosius namus ar kaimynystėje esančius ūkius.

Norijos veikimo principe nėra įsipynusių jokių kitų mechaninių procesų, t.y. jų pagaminta energija nenaudojama malūno sukimui ar kam kitam. Atsikišusį norijos rato ratlankį sudaro eilė indų, kurių vienintelė funkcija – kelti vandenį į viršų.

Didžiausia Hamos norija vadinasi „al-Mohamadiyya“. Ji aprūpindavo vandeniu Didžiąją miesto mečetę. Tiek „al-Mohamadiyya“ noriją, tiek išlikusią trumpą jos akveduko dalį vis dar galima pamatyti apsilankius Sirijoje. Šis didysis vandens ratas buvo pastatytas XIV amžiuje. Tai didžiausia norija pasaulyje.

Tiksli norijų kilmė nėra aiški, bet manoma, kad jos buvo išrastos Indijoje ar Artimuosiuose Rytuose, keli šimtmečiai prieš Kristaus gimimą. Manoma, kad jos suvaidino lemiamą vaidmenį musulmonų žemės ūkio revoliucijoje, kuri prasidėjo VIII amžiuje ir tęsėsi dar kelis šimtus metų.

Norijas žmonės taip pat statė ir naudojo islamiškoje Ispanijoje. Iki mūsų dienų šioje šalyje yra išlikusios net kelios norijos. Yra žinių, kad vandens ratai taip pat buvo naudojami senovės Egipte, Kinijoje, o vandens malūnai statomi antikinėje Graikijoje ir Romoje.

Galima teigti, kad savo gebėjimais Hamos norijos buvo pramoninės. Didžiausia norija turi net 120 vandens kolektorių ir sugebėdavo per minutę iš upės į akveduką patiekti beveik šimtą litrų vandens.

Nors nė viena iš didesnių norijų dabar nėra naudojama, bet jas prižiūri Sirijos vyriausybė, kad ir būsimos kartos galėtų išvysti amžių senumo išradingumą.