Sveikučiai. Keletas žodžių ir foto iš kelionėlės dviračiais po Varnių apylinkes. Dešimtą ryto 2010 04 08 Vytauto mikrobusiką palikę Varnių miestelio centre, leidomės į kelionėlę Maršrutas: Varniai-Kujainiai-Karkliškiai-Šūkainiai-Barzdžiai-Lingėnai-Stabinė-Janapolė-Sėbai-Janapolė-Giraitė-Kūlio Dauba-Kuršai-Šloviai-Paguostis-Negirbiai-Pavandenė-Žvirgždžiai-Lapiškiai-Žiogė-Dvarviečiai-Daukantai-Didkiškė-Ožtakiai-Varniai. Iki 18 val. pramynėme 67,5 km. Gražu. Žamaitijoje gražu. Daug koplytėlių ir koplytstulpių, įkalnės, nuokalnės, miškeliai, ežerėliai, bažnytėlės, žmogeliukai… Labai daug gandrų, bet mažėja vaikų… deja 🙁 Nuo Janapolės planavome per Sebus išlysti Žąsūgaloje, bet pastojo kelią plačiai į pievas išsiliejusi Virvytė, o medinio tiltuko fragmentėlis vos matėsi kitoje upės/pievos pusėje. „Briedžio” leidyklos žemėlapyje „Šiaurės žemaitija”, mastelis 1:130000, pažymėtas normalus vieškelis ir tiltas. Deja. Gal vasarą, dviračiais ir galima pravažiuoti. Teko koreguoti maršrutą. Negirbių kaimą pasiėkėme per nepravažiuojamą laukų keliuką, apie pusantro km. bet čia maršruto koreguoti negalėjome, nes būtų tekę daryti dideles apylankas. Teko pasikankinti. Kitur – puikūs vieškeliukai.
Varniuose apžiūrim Šv. Aleksandro, Šv. Petro ir Povilo bažnyčias, Vyskupijos muziejų, Motiejaus Valančiaus monumentą. Janapolėje graži Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia su gražiais bažnyčios ir kapinių vartais. Prie Pavandenės, Gludo ežero pakrantėje esančioje kalvoje, aplankome Sklepkalnį. Tai dvarininkų Sakelių šeimos mauzoliejus. 1904 m. mirus dvarininkui Leonardui Sakeliui, Pavandenės dvaro valdytojui, šioje stačiašlaitėje Gludo ežero pakrantės kalvoje jo sūnus Zigmantas Sakelis įrengė šeimos mauzoliejų. Sovietmečiu vandalams suniokojus Pavandenės dvarą ir mauzoliejų visi jame buvę palaikai perlaidoti Sklepkalnio viršūnėje. Pačioje dvarvietėje dar yra likę ūkinių pastatų likučių fragmentai, bet pagrindinio dvaro pastato vietoje, dabar jau stovi moderni, šiuolaikiška sodyba. Labai graži ir tvarkinga Pavandenės Šv. Onos bažnyčia. Iš Pavandenės, plentu grįžome į Varnius. Taigi.
Eugenijus Šiurkus
[email protected]
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Labai patiko. Išsami, naudinga informacija. Per ilgąjį savaitgalį žmonės pamatė maximumą ir nuosekliai aprašė. Aš pernai buvau Ostrudoje, jos pilyje, apžiūrėjau ten vandens sporto bazes ir infrastruktūrą. Pernai ten vyko baidarių ir kanojų čmpionatas, tad įrengta idealiai. Mane irgi nustebino Ostrudos ir Mragovo tvarka, geros gatvės, daug informacijos, ji pateikiama suprantamai. Beje ir vietiniai žmonės geranoriški. Mes buvome dviese, pakalbinome prie ežero Ostrudoje žmogų, kuris pasirodo yra žymiausias ten irklavimo treneris. Gavome po maišelį informacijos, savo mašina mus pavežiojo po miestą. Visur pristatė išdidžiai „svečius iš Lietuvos”, nors mes jį matėme pirmą kartą. Ten Lietuva yra mylima. Trenerio tėvas žmoną radęs prie Vilniaus. Valgėme miesto centre ant ežero centre gryname ore labai skanų maistą. Mane irgi nustebino Vivatture Ostrudos-Elblongo kanalo maketas. kas važiuos į Ostrudą, siūlyčiau važiuoti, aplenkiant Olštyna, jei neplanuojate į jį užsukti. Man patinka „pietinis” Mozūrijos kelias per Pišą, Rucine-Nidą, Ščitną, Olštyneką. Ten labai gražūs vaizdai, vasarą yra kur sustoti prie kelio ežer išsimaudyti. Mėgstu Ščitne miesto centre pilies griuvėsius prie ežero, Olštyneko pilį. Labai įdomūs, tikri įspūdžiai iš Slovinsko nacionalinio parko.
Ne kartą esu pagalvojusi, kad į Lenkiją nebenoriu, bet vis kartas nuo karto kažką sužinau ir atrandu.
Tie smėlio paplūdimiai atrodo tikrai įspūdingai.
Arūna, na bet ir surandi gi puikių lankytinų vietų Lietuvos pašonėj! Seilė varvėjo, kai skaičiau, ypač tą dalį apie kopas 🙂
Ačiū!
Cesius- man patiko, kad šitam krašte taip sėkmingai viskas sutvarkyta vandens sporto mėgėjams, nepamirštant nei kitus pomėgius turinčių žmonių, nei vaikų.
Loreta – Lenkija labai didelė šalis, kad taip greit galima būtų surasti visus gražius kampelius.
Ra- šįkart už kopų parką reikia dėkoti mano vyrui. Tai jis belandžiodamas internete visai netyčia surado šį, manau, dar lietuviams neatrastą kampelį. Įspūdis iki šiol toks stiprus, kad net nupaaakoti neįmanoma
Man šiemet irgi dar liko savaitėlė, tai bandau rinktis tarp Latvijos Neringos ar Lenkijos pajūrio. Dar nežinau, kas nusvers, bet kažkaip linkstu Lenkijos pusėn, nes ir atstumai panašūs.
Žaviuosi Arūnos gebėjimu viskuo džiaugtis, gėrėtis, mėgautis.
Visada mielai perskaitau,visi straipsniai labai mieli ir malonūs,nors kyla noras kada nors paskaityti ir supykusios Arūnos pasakojimą.
Hmmm, įdomus čia posūkis. Tai kad pačios kelionės jau yra džiaugmas.
Jau senokai pastebėjau, kad Arunos aprašyti maršrutai traukia. Eilinis to įrodymas, jau užsisakiau rugpjūčio pabaigai 5 dienoms viešbutį Leboje, reiks palyginti Latvišką ir Lenkišką pajūrį.
Taip, pačios kelionės yra džiaugsmas, bet ne visi moka jomis džiaugtis. O Arūnos pasakojimai (ir maršrutai) visada optimistiški bei įdomūs.
Apokai – lauksim ” ataskaitos” .
Man visada įdomu, kai žmonės kelionėse skaičiuoja padėto maisto kiekį, keistos patalynės kartus, šiukšles rastas ant kelio. Negi tai yra svarbiau už gamtos vaizdus, žmonių bendravimą, kvapus, potyrius, nuotykius, netikėtumus?
Nors- kaip sakoma – na vkus i cvet, druzei net .
Aš irgi Vivature ilgai prie to Elblongo kanalo maketo stovėjau 🙂
Na, bet ir daug įdomybių atradot- net skaitydama atlasą atsinešiau, nes kai kurie net negirdėti. Šauni kelionė.
O čia man vaidenasi, ar prie cepelinų kopūsto lapas padėtas? Kažkoks keistas derinys 🙂
Visiskai teisingai-kopusto lapas. Bet gal darzoviu sezonas- todel :):)
Visiskai teisingai-kopusto lapas. Bet gal darzoviu sezonas- todel :):)