„Meilės viešbučiai” Japonijoje yra pigūs, dažnai beprotiškai dekoruoti pakelės moteliai, pastatyti dėl vienos priežąsties, – kad palengvintų japonų porų gyvenančių tėvų namuose ir neturinčių prieigos prie miegamųjų kambarių atskirai nuo tėvų, „santykius“.
Meilės viešbučiuose tokias poras pasitinka ryškių spalvų kamariai su mirgančiomis šviesomis, karštomis voniomis ir automatų mašinomis, kuriuose tuoj pat galima įsigyti kontraceptinių priemonių ir kitų meilės žaisliukų. Japonai tokius kambarius mielai nuomoja tiek vienai valandai, tiek ilgesniam laikotarpiui.
Bet akivaizdu, kad Akasakos meilė viešbutis Tokijuje, įsikūręs tolimiausiame žiedinio kelio, vedančio palei Tamos ežerą, kampe, neištvėrė didelės konkurencijos ir iš jo liko tik namas-vaiduoklis.
Jo kiemas ir stovėjimo aikštelės apsuptos supuvusiais 80-ųjų stiliaus baldais, sudegusiais automobiliais ir išsiplaikščiusių pagalvių lavinomis, o viduje įmantrūs kambariai su ryškiomis sienomis vis dar pasakoja apie draudžiamų malonumų valandas.
pirmas 
Loreta 
Aruna