Lotoso žiedų jūra – svaiginanti Tailando Šiaurės staigmena. Tai šalies dalis (dažnai laikoma tik ryžių auginimo regionu) – pasislėpusi karalija, apsigobusi paslapties skraiste nuo landžių turistų akių. Tarp aukštų, beveik dramblio ūgio žolių, kur vandens platybes sudrumsčia nebent vietos gyventojai, žvejodami ir rinkdami sraiges ar lotoso stiebus, naudojamus kasdienėje maisto ruošoje, Lotoso žiedų jūra daugumai išlieka neregėta pasakų karalyste.
Įdomiausia šią vietovę yra aplankyti labai ankstyvą rytą ir vėsesniu sezonu, pvz. tarp gruodžio ir vasario mėnesių. Be to, šiuos seklius ir skaidrius vandenis galėsite pasiekti tik medinėmis valtelėmis, priklausančiomis vietinio kaimo žvejams.
Jomis skverbsitės į pelkes vis gilyn, kol galiausiai dramblinė žolė pranyks ir prieš akis atsivers storas lotoso žiedų kilimas. Milijonai lotosų žiedų galvomis sulinguos, tarsi sveikindami atvykusius.
Šiose lotoso žiedais liepsnojančiose pelkėse gyvena apie 80 rūšių paukščių, įskaitant ir kai kurias nykstančias rūšis. Pvz. pilkųjų ir purpurinių garnių ar juodųjų peslių…
Tiek lotoso sėklos, tiek daigai gali būti valgomi, o jų žiedai yra svarbus budistų simbolis. Verčiant pažodžiui, – tai lotoso valgytojų žemė!
Jei lotoso augalai nevilioja jūsų kulinarijos atžvilgiu, tuomet neatsisakykite išbandyti vietinės tajų virtuvės su pikantiškomis salotomis, laimo sultyse marinuota žuvimi ir šviežiais mėsos patiekalais. Jokiais būdais neatmeskite galimybės nuvykti prie Lotoso ežero.
Vietiniai šią vietą vadina „Talay Bua Daeng”. Išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia „Raudonų lotoso žiedų jūra”.
Vietovė: Um Chan, A Prachak, Udon Thani, Tailandas
pirmas 
Loreta 
Aruna