Vardzia – požeminis miestas

Požeminės „kalnų karalienės” salės, išskaptuotos aukšto kalno kietoje uoloje, atrodo lyg būtų perkeltos į mūsų Pasaulį, tiesiai iš pasakiškų „Žiedų valdovo“ puslapių. Vardzia – tai ir urvas, ir rūmai, ir vienuolynas, ir ištisas požeminis miestas vienoje vietoje, pastatytas ne knygose išgalvotų neregėtų būtybių, o Gruzijos gyventojų. Ši neįtikėtina konstrukcija skirta legendinės karalienės Tamaros garbei.

Beviltiškais atvejais žmonės dažnai atlieka mitinių proporcijų žygdarbius. Vėlyvais 1100 metais, viduramžių Gruzijos karalystei teko priešintis iki šiol Europai neregėtai, visa niokojančiai mongolų ordo jėgai. Siekdama apginti karalystės gyventojus karalienė Tamara 1185 metais įsakė pastatyti požeminį miestą. Netrukus Erusheli kalno papėdėje, pietinėje šalies dalyje, netoli Aspindza miesto, prasidėjo didelės statybos.

Užbaigtą Vardzia požeminę tvirtovę sudarė net 6000 kambarių, išsidėsčiusių 13 aukštų komplekse. Joje buvo įrengtas prabangus sosto kambarys ir didelė puošni bažnyčia su varpine išorėje. Manoma, kad vienintelis būdas patekti į šią tvirtovę buvo per slaptą tunelį, kurio įėjimas buvo Kuros upės (Mtkvari) pakrantėje. Išorinis kalno šlaitas buvo padengtas derlingomis, dirbamomis terasomis, o joms drėkinti buvo suprojektuota sudėtinga drėkinimo sistema.

Su tokia gamtos ir žmogaus sukurta bendra gynyba Vardzia buvo neįveikiama žmogiškosioms jėgoms. Tik deja, neilgai gyvavo šlovinga tvirtovės istorija. Būdama saugi mongolų antpuoliams, negalėjo išsigelbėti nuo gamtos stichijų. Motinėlė gamta jai užrašė kitą istoriją. 1283 m., prabėgus vos vienam amžiui nuo Vardzia statybų pabaigos, viską niokojantis žemės drebėjimas sudraskė šią vietovę į gabalus: suardė kalno šlaitą, sunaikindamas daugiau nei du trečdalius požeminio miesto ir atskleidė pasislėpusius likučius.

Nepaisant to, vienuolyno bendruomenė čia egzistavo iki 1551 metų. Minėtais metais užpuolus persams – sunaikinta.

Šiandien Vardzia prižiūri nedidelė uolių vienuolių grupelė. Lankytojai gali pamatyti apie tris šimtus išlikusių kambarių ir salių, apžiūrėti senovinę drėkinimo sistemą. Kai kurių tunelių drėkinimo vamzdžiais vis dar tiekiamas į tvirtovę geriamasis vanduo.