Josemičio nacionaliniame parke (Yosemite Nacional Park) žiemą ir ankstyvą pavasarį, nuo El Capitan kalno dvejomis aiškiomis srovėmis krenta sezoninis Horsetail krioklys. Nuo kalno viršaus iki stačios plokštės kalno papėdėje šio krioklio vanduo krenta beveik 487 metrus, o atsimušęs į ją susimaišo ir, ore paskleidęs dulksną, krenta dar 155 metrus, kol apačioje pasiekia žemę.
Horsetail krioklys ir pats savaime yra gražus, bet vos kelias dienas per metus, dažniausiai kelias dienas, paskutinėmis vasario mėnesio savaitėmis, krentantis krioklio vanduo nusidažo ryškia oranžine spalva, tapdamas išties ypatingu „ugniniu kriokliu“, suteikdamas neapsakomo džiaugsmo parko lankytojams.
Vakare, saulei iš lėto leidžiantis už horizonto, virš vietovės pakimba tamsa. Ir vieną akimirką, kai jau atrodo, kad ugninis krioklys šiandien vėl „neįsižiebs“, prieš išnykdamas, besislepiantis paskutinis saulės spindulys, atsispindi nuo krentančio krioklio vandens ypatingu kampu ir sukuria trumpą, bet nepaprastai įspūdingą reginį: tuo metu atrodo, kad kriokliu krenta ne vanduo, o gausiai liejasi ugnies kaskados.
Keisčiausia yra tai, kad Josemičio parko administracija tarp 1880 ir 1960-ųjų stengėsi dirbtinai sukurti „ugninį krioklį”, kasdien nustumdama didžiules krūvas žarijų nuo Horsetail krioklio krašto ir taip sukurdama neįtikėtinai populiarią turistinę atrakciją. Bet pagaliau supratusi, kad taip kelia gaisro pavojų, staiga liovėsi .
Laimei, šis natūralus gamtos reiškinys perėmė parko reidžerių darbus toje vietoje, kurioje jie baigė.
Jeigu vasario mėnesio pabaigoje Jums tektų lankytis prie šio krioklio, tai žinokite, kad krioklys puikiausiai matomas ir geriausiai jį yra fotografuoti nuo mažos atodangos, esančios šalia piknikų vietovės. Ji yra prie šiaurinio kelio, vedančio iš Josemičio slėnio į pietus, nuo El Capitan kalno.
pirmas 
Loreta 
Aruna