Egiptomanija apėmė Romą vos užkariavus Egiptą 30 a.pr.Kr. Romos mieste kaip mat vienas po kito pradėjo dygti tiek masyvūs, originalūs egiptietiški artifaktai, tiek jų kopijos. Žinoma, kad tais laikais buvo pastatytos dvi piramidės. Viena iš jų – Cesijaus piramidė – išliko iki dabar.


Manoma, kad ši 36 metrų aukščio piramidė buvo pastatyti tarp 18 ir 12 a.pr.Kr. kaip vieno turtingo romėno kapas. Nedaug žinoma apie žmogų, kuris kadaise čia buvo palaidotas, nes kapas seniausiai apiplėštas, o žemė aplink jį amžiams bėgant smarkiai pasikeitė. Dabar piramidė stovi prie judrios miesto gatvių sankryžos, prie pagrindinės traukinių stoties. Kadaise miesto ribos buvo toli nuo šios vietos, o piramidę supo didingos kolonos bei dvi bronzinės statulos, šiuo metu eksponuojamos Kapitolijaus muziejuje.

Cesijaus piramidė į dangų stiebiasi daug statesniu kampu nei garsiosios Egipto piramidės. Tai galėjo būti dėl neteisingos turimos informacijos apie Egipto piramides arba dėl to, kad romėnų statybininkai naudodami betoną kaip statybinę sutvirtinimo medžiagą tiesiog galėjo statyti stačiau ir todėl įnešė savų inovacijų. Neatmestina tikimybė, kad šios piramidės statybą galėjo įkvėpti statesnės Nubių piramidės, sutinkamos greta Jebel Barkal (dabartinio Sudano). Bet kokiu atveju, kol kas manoma, kad ši neįprastų proporcijų piramidė neva vaizduoja Egipto originalus.


Tuo pačiu, beprotišku egiptietiško vajaus metu, Romos mieste pradėjo dygti garsieji obeliskai. Du iš jų iki šiol galite sutikti Romoje, bet nė vieno savo pradinėje vietoje. Vieną pamatysite lankydamiesi „Piazza del Popolo“, o kitą – „Piazza di Montecitorio“.

Be obeliskų ir kito egiptietiško importo yra žinoma, kad Romoje, netoli Castel Sant’Angelo, stovėjo dar viena didesnė egiptietiška piramidė, pavadinta „Romulo piramide”. Bet šiai piramidei nepavyko išvengti vėlesniais laikais Romoje siautusios statybų beprotystės. Jos marmuras be menkiausių skrupulų buvo panaudotas Šv. Petro bazilikos laiptų statybai.

O Cestijaus piramidė  271m. – 275 m. laikotarpyje buvo įtvirtinta tarp Aureliano sienos, kuri matyt, padėjo šiai piramidei nepatirti tokios liūdnos dalies ir išgyventi iki dabar.

Cesijaus piramidė pastatyta iš plytų bei cemento ir  padengta baltu marmuru. Kapavietės vidus buvo išpuoštas įmantriomis freskomis, kurias išsamiai aprašė ankstyvieji keliautojai. Deja, šių laikų keliautojai jomis pasidžiaugti nebegali, nes jos jau išnyko.

Į kapavietę įleidžiami turistai tik gavę specialius leidimus. O pageidaujantys pasigrožėti piramide tik iš išorės ir ne mašinų apsuptyje, šiaurės vakarų pusėje ieškokite įėjimo į protestantų kapines, apjuostas Aureliano siena. Iš čia piramidė atrodo puikiausiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *