Lietuva: Kamanų gamtinis rezervatas ir Šaltiškių raudonojo molio karjeras.

Sveiki 2008 metų pirmą spalio šeštadienį kelionėlių mėgėja Reda suorganizavo kelionę – išskrendančių paukščių palydas, Kamanų rezervate. Trijų rezervato darbuotojų lydimi, mūsų ir dar keletas grupių, lankėme aplinkinius tvenkinius, bandėme atpažinti ir suskaičiuoti paukščius, grožėjomės besiganančiomis stirnomis, ėjome rezervato pažintiniu taku. Suskaičiavome apie 35 rūšių paukščių, viso apie 4000 vnt. Kol vyko pažintinė ekskursija, kita parko darbuotojų komanda. miško sodybėlėje virė didelį katilą žuvienės :)…na žinote, pasivaikščiojus ir dar vėsiam orui beesant, fantastika…mažosios keliautojos po kelias lėkšteles suskanavo, o namuose, kartais, nė šaukšto neiduosi…:-D Ačiu parko darbuotojams, dėmesio lankytojai tikrai netrūkome. Tokios patirties neturėjau. Labai patiko. Kiek žinau, kiekvienais metais organizuojamos paukščių palydos, kaip ir pavasarį, paukščių sugryžimas. Reikia susiskambinti su rezervato darbuotojais ir susitarti. Bent kartą būtina sudalyvauti.

Keletas sakinių apie Kamanų rezervatą:
Kamanos savo vardą gavo tiesiai iš bendrinio daiktavardžio – kamanai, kuris tenykščių žemaičių tarme reiškia šlapią, klampų ir sunkiai bepereinamą raistą.
Dabartiniu metu Kamanos yra Lietuvos pakrašty; pasieniu buvo ši vieta jos istoriniais laikais, ir negyvenama sritis – priešistorinėje gadynėje.
Kamanų pelkė savo geografine situacija buvo nuošaliai nuo didžiųjų komunikacijos kelių bei didžiųjų pasaulio įvykių. Čionykščiai gyventojai neįpina Kamanų vardo į savo pasakojimus apie karus, sukilimus. Todėl šis atšiaurios gamtos kampelis, menkai žmonių lankomas, ir išsaugojo savo primityvumą.
Pirmieji mokslininkai, aplankę šią pelkę ir atkreipę dėmesį į jos savitumą, tai P. Matulionis, 1895 m. sudarinėjęs Medemrodės dvaro miškų planus; Krokuvos universiteto asistentas J. Žmuda, prieš Pirmąjį pasaulinį karą čia suradęs plačialapę klumpaitę. Platesni Kamanų pelkės tyrimai pradėti daug vėliau.
Tarybų valdžios metais Kamanų pelkė taip pat nebuvo pamiršta. 1951 m. pelkė paskelbta medžioklės draustiniu. Buvo ribojama medžioklė, tačiau miško ruošos darbų, aplinkinių plotų melioravimo draustinio nuostatai nereguliavo. 1960 m. į botaninių draustinių sąrašą įrašoma ir Kamanų pelkė. Čia jau draudžiama keisti vandens režimą, statyti be leidimo, naikinti augalų bendrijas ar keisti jų augimviečių pobūdį. Aplink draustinius paprastai nėra apsauginės zonos, kurioje būtų reguliuojama ir varžoma žmogaus ūkinė veikla, todėl už draustinio ribų vyko intensyvūs ir žemėtvarkos, ir miškotvarkos darbai. Draustinio statusas pelkę apsaugojo nuo eksploatavimo bei tiesioginio mechaninio augalų bendrijų naikinimo.
1979 m. birželio 29 d. Kamanų botaninio draustinio pagrindu įsteigtas Kamanų valstybinis rezervatas.

Mūsų komanda (dvi mašinikės), norėdami racionaliai išnaudoti visą šeštadienio laiką, nutarėme dar aplankyti Šaltiškių raudonojo molio karjerą. Rezervato darbuotojai paaiškino, kaip rasti karjerą ir vėl maloniai nustebino…nuvažiavus į karjerą budėtoja jau mūsų laukė – šaunuoliai pelkiniai ;)Karjere pasijutome lyg kitoje planetoje, raudonas, prie batų kimbantis molis, didžiuliai kalnai, anksčiau iš arti nematytų gabaritų technika. Vertėjo užsukti.

Keletas sakinių apie Šaltiškių karjerą:
Uždarius Alkiškių karjerą, 1971 m. rugsėjo mėnesį buvo pradėtas eksploatuoti Šaltiškių molio karjeras. Kad cementininkai nepajustų molio stygiaus, vėliau buvo pradėtas eksploatuoti naujas telkinys, esantis greta senojo molio karjero. Geologai paskaičiavo, kad jame molio užteks 16- kai metų, tačiau išsamiau išžvalgius paaiškėjo, kad jo pakaks net 70 metų. Naujajame Šaltiškių karjere kasimo darbai pradėti 1983 m. rudenį. Šaltiškių molio karjeras buvo pasiūlytas į gamtos paminklų sąrašą ir 1998 m. priimtas.
Taigi Eugenijus Šiurkus
[email protected]