Pietinėje Serbijoje, dešiniajame Geltonosios upės (Tuta reka) krante, Radano kalnų papėdėje stūkso keistas gamtos stebuklas Djavolja Varoš (Đavolja Varoš). Iš serbų kalbos išvertus tai reiškia „Velnio miestą“.
Šiame velniškame mieste yra 202 akmens dariniai, kuriuos žmonės vadina žemės piramidėmis arba bokštais. Tai unikalus stipraus vėjo ir vandens erozijos rezultatas. Piramidės yra 2-15 metrų aukščio ir 4-6 metrų pločio, viršūnes puošia keistos kepuraitės, kurios saugo piramides nuo greito sudūlėjimo. Jei kuri nors piramidė praranda savo kepuraitę, vargšelę nuo žemės paviršiaus akimirksniu nušluoja lietus. Laimei, naujos piramidės susiformuoja taip pat greitai, kaip ir išnyksta. Seniau vietiniai gyventojai tikėjo, kad tokie vietovės pokyčiai gali vykti tik įsikišus nežemiškoms jėgoms pvz. velniams grumiantis tarpusavyje. Todėl pavadino vietovę „Velnio miestu“.
Pasak vietinės legendos: seniai seniai, prieš daugelį amžių šioje vietoje gyveno nuolankūs, ramūs ir giliai tikintys žmonės. Velniui labai nepatiko žmonių draugija ir jis sumanė piktą planą – apjuosti miestą „Velnio šaltinėliu”. Gerdami užkeiktą jo vandenį žmonės greitai pamiršo savo prigimtį, ko pasekoje pradėjo organizuoti santuoką tarp brolio ir sesers. Šiam piktam planui sutrukdė fėja, kuri sakoma, kad vis dar saugo šią teritoriją. Ji bandė atvesti į protą vestuvių dalyvius, bet visos pastangos buvo bergždžios. Tuomet fėja puolė melstis Dievui, kad šis užkirstų kelią kraujomaišai ir jos maldos buvo išklausytos. Dievas nusileido iš dangaus ir pavertė visus vestuvių dalyvius ir svečius akmenimis. Jie ir dabar stovi ten, tarp Velnio ir Pragaro išgraužų (Djavolja jaruga, Paklena jaruga).
Prie tokio stebuklingo velnių ir fėjų pasaulio susikūrimo, nemažai prisidėjo ir keisti garsai, sklindantys Velnio mieste. Čia nuolat kažkas murma, šnabžda, kaukia ir cypia. Vėjuotomis naktimis tokie garsai daugybė metų gąsdino vietinius gyventojus ir jie tuos reiškinius apipynė gausiomis tradicijomis, papročiais ir legendomis.
Nuo 1959 Djavolja Varoš yra saugoma valstybės teritorija, nuo 1995 Serbų vyriausybė paskelbė vietovę didžiausiu gamtos paminklu, o 2002 – buvo įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir nominuota 7 naujų pasaulio stebuklų kategorijoje.
Šalia žemės piramidžių teka Velnio šaltinėlis (Đavolja voda) ir Raudonasis šulinys (Crveno vrelo). Tai nemažiau intriguojančios vietos nei kaimynystėje sustingę akmeniniai bokštai. Velnio šaltinėlio vanduo turi didžiulę mineralų ir rūgščių koncentraciją. Jį naudoja tradicinėje medicinoje. O štai „Raudonajame šulinyje“ tyvuliuoja raudonos spalvos vanduo. Keistas įspūdis apgaubia stebint ” Raudonąjį šulinį”, kurio krantus juosia visai kitokių spalvų uolienos.
Netoliese stovi seno miesto, dviejų bažnyčių, kapinių ir senų kasyklų griuvėsiai.
Kaip nuvykti iki „Velnio miesto“?
Djavolja Varoš galima nesudėtingai pasiekti vykstant plačia autostrada Nišas (Serbija) – Priština (Kosovas). 80 km nuo Nišo arba 8 km. nuo posūkio „Prolom Spa“, pasukite į kairę link Dobri Do kaimelio. Po 6 km. Zebice kaimelyje vėl pasukite į kairę ir tęskite kelionę nauju keliu dar 3 km iki pat įėjimo į saugomo gamtos paminklo Djavolja Varoš teritoriją.
Atstumai iki artimiausių miestų:
Djavolja Varoš – Beograd 288 km.
Djavolja Varoš – Niš 89 km.
Djavolja Varoš – Kruševac 74 km.
Djavolja Varoš – Kuršumlija 27 km.
Tokie pat yra ir Italijoje, netoli Gardos ežero – Piramidi di Segonzano.