Pirmąjį gegužės mėnesio ketvirtadienį mažame itališkame Kokulo (Cocullo) miestelyje vyksta šventojo Dominyko šventė. Jos metu Kokulo gatvėmis keliauja procesija, nešanti šv. Dominyko statulą, apkabinėtą papuošalais, pinigais ir žinoma – gyvomis gyvatėmis.
Statula atnešama į bažnyčią, kurioje girdimi varpų garsai, išgaunami vietinių gyventojų, savo dantimis virpinančių varpų gijas. Šiuo ritualu norima pademonstruoti gerą dantų būklę. Kai dantis iškrenta, gyventojai išsirikiuoja pabučiuoti jį, manydami, kad dantis yra šventas.
Labai keistos ir senos šio festivalio tradicijos. Iš kur jos?
Dominykas yra šventasis žmonių globėjas, saugojantis juos nuo dantų skausmo ir gyvačių įkandimų. Pasak legendos šv. Dominykas nukenksmino visas nuodingas apylinkių gyvates vietinių žmonių labui. Štai iš kur šios keistos tradicijos kilmė.
Šis festivalis be galo įdomus ir unikalus, bet skirtas ne silnų nervų žmonėms ir tikrai ne tiems, kurie kenčia nuo gyvačių ar dantistų fobijos.
Festivalio dalyviai stebi gyvačių elgesį. Manoma, kad jei gyvatės apsivija statulos galvą – metai bus derlingi, jei rankas – nutiks kažkas negero.
Seniau, pasibaigus festivaliui, visos gyvatės būdavo užmušamos. Nuo 1940 metų jos yra paleidžiamos į laisvę.
pirmas 
Loreta 
Aruna