Sagatos miesto gyventojai tęsia keistas laidojimo tradicijas. Senuoliai,dar būdami gyvi, išsiskaptuoja karstus iš tuščiavidurių rąstų. Neturintiems jėgų ar pasiligojusiems, tokius karstus jiems padaro šeimos nariai. Mirusieji yra įdedami į karstus (kartais tenka laužyti kai kurias kūno dalis, kad įtalpinti) ir atnešami prie laidojimo uolos. Karstai su mirusiaisiais neužkasami, bet pakabinami uolų viduje arba išorėje, greta jau čia kabančių protėvių.
Sagatos žmonės praktikuoja tokį laidojimo būda jau daugiau nei 2000 metų, todėl kai kurių karstų amžius siekia tūkstantį metų.Per laiką seni karstai suyra ir nukrenta. Jų vietą užima nauji.
Daugelį kabančių karstų vietų yra sudėtinga pasiekti. Iš pagarbos mirusiesiems ten ir nereikėtų landžioti.Į šias neįprastas kapines galima pažvelgti iš toliau – jos gerai matomos.
pirmas 
Loreta 
Aruna