Šakių krašto knygnešiai

Knygnešystės gadynė neturi analogo Europoje ir truko net keturiasdešimt metų (1864 – 1904 m.). Spaudos draudimo metais vyko susidorojimas su lietuvių tauta – caro valdžia uždraudė spausdinti knygas ir laikraščius lotyniškomis raidėmis, uždarinėjo lietuviškas mokyklas. Iškilo nutautinimo pavojus. Kad lietuviai neliktų be savų raštų, jie buvo pradėti spausdinti Mažojoje Lietuvoje. Knygų gabenimu rūpinosi knygnešiai, ir jų negąsdino nei kratos, nei kalėjimai, nei trėmimai į Sibirą. Vieni gabeno per sieną, kiti platino toliau.

Pasipriešinimas spaudos draudimui ypač gyvas buvo pasienyje, Šakių rajono teritorijoje. Čia veikė gerai organizuotas spaudos gabentojų ir platintojų tinklas. Iki šių dienų išliko žinių apie beveik tris šimtus šio krašto knygnešių.

„Šakių krašto knygnešiai” maršrutas: Kiduliai (10 km) – Sudargas (15 km) – Slavikai (42 km) – Kudirkos Naumiestis (16 km) – Sintautai (22 km) – Griškabūdis (15 km) – Šakiai (8 km) – Lukšiai (22 km) – Kriūkai (20 km) – Plokščiai (14 km) – Gelgaudiškis (14 km) – Kiduliai.

Iš viso -198 km asfalto ir žvyrkelio keliais.

KIDULIAI
Siena su tuometine Prūsija buvo vos už 12 km, tad pėsčiomis įpratusiam vaikščioti kaimiečiui toks atstumas atrodė nedidelis. Iš Šiaudinės k. kilęs knygnešys Jonas Stravinskas (1863-1934) kelionėje į Tilžę užtrukdavo apie savaitę, o grįžęs knygomis aprūpindavo vietos ir kitų apylinkių kunigus bei gyventojus. Jo anūkės Elenos Stravinskaitės iniciatyva 2003 m. Kiduliuose pastatytas koplytstulpis knygnešiams (aut. V.Eimanavičius).

Kaimelio bažnytkaimyje ant aukšto kalno, apsupta storakamienių medžių tebestovi buvusio knygnešio Juozo Stasiulaičio sodyba („Stasiulynė“). Kratų metu rusų žandarai pas jį nieko nerasdavo, nes draudžiamą spaudą slėpė tvarte, pertvaros sienojuje. Senosiose Kaimelio kapinėse palaidotas žymus to meto knygnešys Mykolas Čelkys (1866-1933), pravarde Čiulkis.

Pakeliui maršrute: Kidulių dvaro sodyba, Kaimelio bažnyčia, „Prisiminimų parkas“ ant Nemuno kranto prie Kidulių, Kukarskės piliakalnis.

SUDARGAS
Pačiame pasienyje įsikūręs Sudargo miestelis buvo labai patogi vieta gabenti knygas iš Tilžės spaustuvių į Lietuvą. Sudarge knygnešių veiklą koordinavo kunigas Martynas Sederevičius (1829-1907), vadinamas knygnešių tėvu. Jis gyveno asketiškai, visas asmenines santaupas skyrė lietuviškoms knygoms, kurias pats leido ir veltui dalijo. Parengė ir išleido apie 30 knygelių ir maldaknygių. M.Sederevičiaus pastangomis netoliese buvo įsteigtos dvi knygrišyklos (Rėžgalių k. ir Grinaičių k.). Literatūriniam darbui pasitelkė vertėjų, kalbos žinovų, perrašinėtojų. Vienas artimiausių kunigo bendradarbių ir talkininkų buvo bajoras Serafimas Kušeliauskas (1820-1889). Abu palaidoti Sudargo kapinėse bendrame kape. Antkapinis paminklas pastatytas 1932 m. (aut. D.Ruseckas).

Sudarge gyvas ir gerbiamas knygnešių atminimas. Miestelyje yra Martyno Sederevičiaus vardu pavadinta mokykla ir gatvė. Mokykloje veikia Martyno Sederevičiaus šviesos klubas – jaunieji sederevičiukai tyrinėja krašto istoriją, organizuoja renginius ir temines ekskursijas. Knygnešių gatvėje vis dar gyvena knygnešių ainiai. 2004 m., minint spaudos atgavimo šimtmetį, Sudarge buvo pastatytas paminklas „Visiems gimtojo rašto ir žodžio sergėtojams“ (aut. V.Cikana).

Pakeliui maršrute: Sudargo 5 piliakalnių kompleksas, evangelikų liuteronų bažnyčia, katalikų bažnyčios griuvėsiai ir šventorius.

SLAVIKAI
Ypač sunku knygnešiams būdavo, kur siena ėjo Šešupe. Tekdavo bristi per upę net tuomet, kai vanduo būdavo ledinis. Slavikų knygnešys Pranas Pučiliauskas (1857-1909) naudojosi savo metodu: su mažu sūnumi eidavo prie Šešupės „meškerioti“, persinešdavo iš anapus kranto ryšulius, o žmona, atvažiavusi su karučiais „skalbti“, parveždavo knygas po šlapiais skalbiniais namo. Tarpiniame punkte spaudos ilgai nelaikydavo, nes buvo nesaugu.

Jonas Dobrovolskis (1866-1907) ir jo sesuo Agota Dobrovolskytė-Palšinskienė (1870-1953) per upę persinešdavo nesulankstytų knygų lankų. Juos sulankstydavo savo namų „fabrikėlyje“ ir siųsdavo į Rėžgalių k. (prie Sudargo) knygų įrišimo „fabriką“.

Slavikų bažnyčios šventoriuje stovi aukšta, smailėjanti medinė varpinė su kupoliniu stogu. Joje pakabinti du varpai (vienas išlietas 1874 m., kitas – 2003 m.) Knygnešių laikais šios varpinės rūsys buvo naudojamas kaip uždraustos literatūros slėptuvė. Knygas platino ir klebonas Pranciškus Andriukaitis. Slavikų kapinėse palaidoti 9 garsūs knygnešiai (P.Pučiliauskas, J.Dobrovolskis, J.Povilaitis ir kt.). Slavikų bažnyčios šventoriuje pastatytas stogastulpis jiems atminti.

Pakeliui maršrute: medinė Slavikų Šv.Onos bažnyčia, Kurynės dendrologinis parkas Juškakaimių k., Šilgalių dvaro fragmentai, paminklinė skulptūra vyskupo Pr.P.Būčio gimtinėje Šilgalių k., Panoviuose – skulptūra baletmeisteriui Juozui Lingiui, paminklas žuvusiems Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanams, privatus T.Durstinienės Panovių buities muziejėlis (Panovių k., tel.: 8-612 85132); Turčinų (Ročkų) piliakalnis, Gluobių akmens amžiaus gyvenvietė, paminklinis akmuo J.Jablonskio gimtinėje Kubilėlių k.

KUDIRKOS NAUMIESTIS
Vietovė ilgą laiką vadinta Naumiesčiu, iki Pirmojo pasaulinio karo – Vladislavovu, o 1934 m. miestelio aikštėje atidengus dr.V.Kudirkos paminklą (aut. V.Grybas), miestas pavadintas Kudirkos Naumiesčiu. Nuo 1895 m. toje vietoje, kur dabar yra dr. V.Kudirkos mu¬ziejus, gyveno ir kūrė tautinio atgimimo šauklys dr.Vincas Kudirka (1858-1899). Nuolat žandarų persekiojamas, užsiėmė tautine-patriotine veikla, redagavo „Varpą“. Jam talkino globėja Marcelė Barzdaitytė (1842-1925), kuri rankraščius slapta pernešdavo į Prūsiją. Dr.V.Kudirka mirė čia 1899 m., palaidotas miesto kapinėse (Meištų kalnelyje). Respublikinio dr.V.Kudirkos muziejaus (V.Kudirkos g. 29, tel.: 8-345 57492) ekspozicija pasakoja krašto istoriją, dr.V.Kudirkos gyvenimą ir veiklą, žymius varpininkus, knygnešius ir kitus šio krašto šviesuolius.

1876 m. Kudirkos Naumiestyje buvo pastatytas medinis tiltas per Šešupę, aprašytas dr.V.Kudirkos „Lietuvos tilto atsiminimuose“ (1914 m. jis sudegintas ir netrukus vokiečių pastatytas kitas). 1939 m. senasis tiltas buvo nugriautas, o jo vietoje pastatytas naujas gelžbetoninis tiltas su bareljefais ir pavadintas dr.Vinco Kudirkos vardu.

Dešimtys vietinių knygnešių gabeno draudžiamą spaudą iš prūsiško Širvintos miesto, buvusio kitapus Širvintos upelio. Antrojo pasaulinio karo metu šis miestas buvo sugriautas ir nebeatstatytas. Privačiame Irenos ir Antano Spranaičių muziejuje „Širvintos kampelis“ (Dariaus ir Girėno g. 26) galima susipažinti su šio sunaikinto miesto istorija. Tiltą į Širvintą galima išvysti paėjus iki Vytauto gatvės galo. Čia pat stovi paminklas Vytautui Didžiajam (aut. V.Grybas).

Baroko stiliaus Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje (1781-1870 m.) buvo slepiamos knygnešio Juozo Andriukaičio (1869-1933) pargabentos knygos. Vienas aktyviausių spaudos platinimo organizatorių, prekiautojas urmu buvo Antanas Baltrušaitis-Antanėlis (1865-1949). Paminkline lenta pažymėtas jo gyvenamasis namas (Tilto g. 12). Netoliese esančiame name (Dariaus ir Girėno g. 33) seniau buvo kalėjimas, kurio rūsiuose pabuvojo daug šio krašto areštuotų knygnešių.

Miesto kapinėse (Meištų kalnelyje) galima aplankyti lietuviško žodžio puoselėtojų kapus. Čia palaidoti dr.V.Kudirka, M.Barzdaitytė, J.Bagdonas, J.Petravičius, J.Demikis.

Pakeliui maršrute: Kudirkos Naumiestyje – Pr.Sederavičiaus skulptūros (P.Mašioto g. 42), rašytojos P.Orintaitės kapas, nacizmo aukų kapai; Suodžių koplyčia, Klepų piliakalnis.

SINTAUTAI
XIX a. antroje pusėje Sintautai buvo nelegalios lietuviškos spaudos, gabenamos iš Prūsijos, paskirstymo punktas. Šiose apylinkėse buvo daug knygnešių ir juos remiančių ūkininkų. Garsiausi knygnešiai – A.Kamaitis, P.Dielininkaitytė, P.Jurgilas, A.Kutas, J.Sriuoginis, S.Rakickas – palaidoti Sintautų kapinėse.

1855–1863 metais Sintautų bažnyčioje klebonavo švietėjas, rašytojas, vertėjas Antanas Tatarė (1805-1889). Jis suremontavo bažnyčią, įveisė didelį sodą su keliais šimtais šilkmedžių, ketino apylinkėje išplėsti šilko gamybą. 1863 m. už paramą sukilėliams A.Tatarė buvo ištremtas į Penzos guberniją ir daugiau į Sintautus negrįžo. Rašytoją mena kuklus muziejus senojoje bažnyčioje (buvusioje klebonijoje) ir koplytstulpis jos šventoriuje.

Ne mažesnį pėdsaką Sintautuose paliko ir A.Tatarę pakeitęs klebonas Juozas Vasiukevičius (1830-1898), čia išbuvęs 33 metus. Jis parapijoje propagavo blaivybę, aktyviai talkino knygnešiams, priešinosi rusų valdininkams, V.Kudirkos satyriniuose kūriniuose aprašytas kaip Tauzintų klebonas.

Šalia Sintautų esančiame Santakų kaime – poeto Prano Vaičaičio gimtoji sodyba. P.Vaičaitis (1876-1901) aktyviai dalyvavo lietuvių draugijų veikloje, rašė ir vertė, bendradarbiavo leidžiant lietuvišką spaudą ir ją platino. Poetas palaidotas Sintautų kapinėse. Sodybos kieme pastatytas paminklas (aut. K.Krasauskas), name įrengtas memorialinis kambarys.

Sintautai garsėja ir kitais iš čia kilusiais visoje Lietuvoje žymiais žmonėmis: Vasario 16-osios akto signatarai Saliamonas Banaitis ir Jonas Vailokaitis, kalbininkas Juozas Pikčilingis, choreografas Juozas Lingis, spaudos platintojai, kunigai, menininkai, mokslininkai. Dalis jų atgulė amžino poilsio Sintautų kapinėse.

Pakeliui maršrute: Sintautų Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia.

GRIŠKABŪDIS
Miestelio centrinės aikštės pakraštyje stovi unikali vėlyvojo baroko stiliaus Kristaus Atsimainymo bažnyčia – vienintelė Lietuvoje aštuoniakampė medinė bažnyčia, garsėjanti šv. Onos atlaidais. Sienos puoštos spalvota tapyba, neobarokiniai meistro Gutti altoriai. Spaudos draudimo laikotarpiu vargonininkas, knygnešys Antanas Švedas (1858-1930) bažnyčios vargonuose ir varpinėje slėpė lietuvišką spaudą. Jis draugavo su Jonu Jablonskiu, iš jo gaudavo „Aušros“ laikraščių.

Knygnešys Motiejus Baltūsis (1876-1923) uoliai platino lietuvišką spaudą, atsišaukimus, naikino carinius kaimų užrašus (lenteles), ant jų užkabindamas lietuviškus pavadinimus, ne kartą įkliuvo žandarams. Vėliau persikėlė į Vilnių, kur dirbo P.Vileišio spaustuvėje. Už politinę veiklą 1911 m. ištremtas į Sibirą.

Rygiškių kaime, apie 3 km nuo Griškabūdžio, stovi „Jablonskynė“ – kalbininko Jono Jablonskio, dar vadinamo Kalbos Tėvu, sodyba. Iš Kubilėlių k. (netoli Kudirkos Naumiesčio) į Rygiškių k. šeima persikėlė, kai Jonui buvo 17 metų. Čia, būdamas ir gimnazistas, ir studentas, ir mokytojas, jis vis sugrįždavo atostogų: skaitydavo, rašydavo, grieždavo smuiku, padėdavo tėvams dirbti ūkio darbus. Yra išlikęs gyvenamasis namas, kuris pastatytas pagal XIX a. pab. – XX a. pr. zanavykų etniniam regionui būdingus ūkininko namo bruožus. Viename namo gale įkurtas J.Jablonskio memorialinis muziejus, kuriame eksponuojami kalbininko moksliniai darbai, šeimos, giminės nuotraukos, skirta vietos žymiems iš šio krašto kilusiems žmonėms. Taip pat išlikusi klėtelė. Sodyboje vyksta įvairūs kultūriniai renginiai.

Rygiškių kaime gimė ir žymus švietėjas, kunigas Antanas Tatarė (1805-1889), kuris klebonavo Sintautuose.

Pakeliui maršrute: istoriko J.Totoraičio gimtinė Bliuviškių k., Nepriklausomybės Akto signataro J.Vailokaičio tėviškės vieta Pikžirnių k.

ŠAKIAI
Pačiame miesto centre, ant Šakių ežero kranto stovi paminklas dr. Vincui Kudirkai (aut. S. Žirgulis, 1998 m.). Jis pastatytas toje vietoje, kur kadaise, menkai šildomoje klėtelėje, ligonius priiminėjo V.Kudirka. Šakiuose jis gyveno 1890-1895 m., o kadangi savo profesijos nemėgo, tai didžiąją laiko dalį ir energiją skyrė kūrybai, tautiniam sąjūdžiui ir kultūrinei veiklai. Kudirkos butas tapo spaudos platintojų susitikimo vieta, o sode prie namo buvo įrengta draudžiamų knygų slėptuvė, kurią papildydavo knygnešys J.Povilaitis (1855-1910). Savo korespondencijose V.Kudirka Šakius vadino „Žydpile“, „Žydmiesčiu“, nes iki Antrojo pasaulinio karo čia gausiai gyveno žydai.

Pablogėjus sveikatai V.Kudirka gydytojo praktiką draugui Jonui Staugaičiui (1868-1952), kuris irgi įsijungė į tautinį sąjūdį, rašė straipsnius „Varpui“ ir „Ūkininkui“, platino draudžiamą spaudą.

Šakių kapinėse palaidotas knygnešys, knygrišys Pranas Kriaučiūnas (1866-1940). Jis draugavo si V.Kudirka, J.Antanavičiumi. Jis turėjo knygrišyklas Šakiuose ir Lukšiuose, prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsteigė Šakiuose knygyną.
Šakių pakraštyje įsikūręs Zanavykų krašto muziejus (Muziejaus g. 1, Girėnų k., 8-345 45635) supažindina su šio krašto istorija ir buitimi. Čia pristatoma atskira ekspozicija ir apie Zanavykų krašto knygnešius bei lietuviško žodžio puoselėtojus.

Pakeliui maršrute: Šakiuose – Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, evangelikų liuteronų bažnyčia, Šakių dekanato muziejus.

LUKŠIAI
Ryškų pėdsaką paliko 1839-1855 m. čia dirbęs kunigas Antanas Tatarė. Jis buvo pirmosios mokyklos Lukšiuose steigėjas ir mokytojas. Jo skatinamas, mokslo čia siekė ir vėliau kunigu tapo įžymusis knygnešys Martynas Sederevičius iš Plėgų kaimo. 2002 m. A. Tatarės 100-ųjų mirties metinių proga prie gimnazijos pastatytas koplytstulpis „Rūpintojėlis“ (aut. V.Cikana).

Miestelio istorijoje labai svarbus asmuo buvo dvarininkas Jonas Bartkovskis. Jis ne tik įkūrė Zyplių dvarą, skyrė pinigų Šv. Juozapo bažnyčiai pastatyti, bet ir pastatė mūrinę mokyklą. Čia dirbo tautiškai nusiteikęs kunigas Antanas Slivinskas, Motiejus Simonaitis, Juozapas Sruoginis, Juozas Skinkys, Leonas Seniūnas ir kiti.

Žymūs šių apylinkių knygnešiai: Juozas Adomaitis-Šernas (1859-1922), ūkininkas Petras Būčys (1854-1931, palaidotas Lukšiuose), literatas Juozas Pavalkis-Vijūnas (1872-1947). J.Pavalkis-Vijūnas palaidotas Lukšių kapinėse, šeimos kape su puošniu antkapiu. 2002 m. Lukšiuose “Atminties” skverelyje atidengtas paminklinis akmuo (aut. V.Cikana) jam atminti.

Pakeliui maršrute: „Siesarties vingio“ parkas, Zyplių dvaro ansamblis ir dvaro parkas, medinė Sutkų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, paminklas tremtiniams Gerdžiūnuose, Nykos kryžių ansamblis Mikniškių k., partizanų atminimo vietos Valkų kalvoje, poeto Pr.Lemberto tėviškė Eiciūnų k.

KRIŪKAI
Per 40 spaudos draudimo metų Kriūkų apylinkėse yra gimę, gyvenę ar dirbę net 25 draudžiamosios spaudos platintojai. Tai įvairių profesijų žmonės, daugiausia to krašto ūkininkai, ne kartą sėdėję po keletą savaičių ar mėnesių Kriūkų areštinėje ar ilgesnį laiką Kalva¬rijos, Kauno bei Peterburgo kalėjimuose. Tarp Kriūkų krašto knygnešių buvo ir dvi moterys. Žymesni knygnešiai: mokytojas Petras Dumčius (1858-1933, gimė ir gyveno Eiciūnų kaime, palaidotas Paežerėlių kapinėse), kunigas Motiejus Juozapavičius (1848-1931, palaidotas Ilguvos kapinėse), spaudos darbuotojas Jonas Kriaučiūnas (1864-1941, gimė ir augo Liepalotėlių kaime, palaidotas Ilguvoje), ūkininkas Motiejus Bundza (1848-1931, gimė ir gyveno Liepalotėlių kaime, knygas platino 28 metus). Visiems jiems 2006 m. pavasarį Liepalotėlių kaime buvo pasodinti 25 vardiniai ąžuolai.

1989 m. Kriūkuose, pagerbiant  kalbininko, filologijos mokslų daktaro, profesoriaus Juozo Pikčilingio atminimą, iškilo paminklas „Daraktoriams“ (aut. V.Cikana), skirtas visos Lietuvos daraktoriams pagerbti.

Pakeliui maršrute: Paežerėlių Šv.Angelų Sargų bažnyčia, Setošino dvaras, XIX a. grūdų sandėlis – „špykėrė“, Ilguvos dvaras, Ilguvos medinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnytėlė, piliakalniai.

PLOKŠČIAI
Labiausiai Plokščius išgarsino 1889-1899 m. čia gyvenęs Marijampolės gimnazijos mokytojas kalbininkas Petras Kriaučiūnas (1850-1916). Caro valdžia, neapsikentusi P. Kriaučiūno skleidžiamų lietuvybės idėjų, nusprendė išgrūsti jį į giliausią užkampį – Plokščius. Garsusis kalbininkas buvo paskirtas Taikos teismo teisėju. P. Kriaučiūno namai netrukus tapo traukos centru, čia jį lankė studentai, kunigai, šviesuomenė. Aptardavo su jais ir lietuviškos spaudos leidimo bei platinimo klausimus. Pas jį lankėsi A. Baranauskas, J. Jablonskis, P. Avižonis, J. Tumas-Vaižgantas, G. Petkevičaitė-Bitė, P. Višinskis.

Svetingasis P.Kriaučiūnas mokėjo aštuonias kalbas. Plokščiuose jį aplankė garsus rusų kalbininkas Aleksandras Aleksandrovas, danas etnografas Ojė Benediksenas, prancūzų mokslininkas Boduenas de Kurtenė, čekas Vaclavas Machekas, suomių kalbininkas Jooseppi Mikkola su jaunąja žmona, suomių rašytoja Maila Talvio.

Vincas Kudirka Kriaučiūnų namuose buvo savas žmogus. Jis čia atvažiuodavo ne tik pabendrauti, bet ir atgauti jėgų. Jis Plokščiuose lankėsi taip dažnai, kad žandarams prireikus areštuoti V.Kudirką, jie jo ieškodavo P.Kriaučiūno namuose. Meniškos sielos Vincą Kudirką ypač žavėjo Vaiguvos upės slėnių grožis. Ši vieta unikali dar ir tuo, kad gyventojams upelis iki šiol atstoja gatvę, savo kiemus jie pasiekia tik važiuodami upelio vaga. Garsusis lietuvis dažnai sėdėdavo, mąstydavo, kurdavo ant upelyje buvusio didžiulio akmens (dabar iš šio akmens pagaminta girnapusė puošia miestelio centrą).

Plokščių kapinėse palaidotas muzikas, visuomenininkas, knygnešys Antanas Gudaitis (1872-1937). Jis bendravo su P.Kriaučiūnu, V.Kudirka, nešė draudžiamą spaudą, bendradarbiavo „Varpe“, „Ūkininke“, „Vienybėje lietuvninkų“ ir kt.

Pakeliui maršrute: Plokščiuose – Šventaduobė, memorialas „Kančių keliai“, miestelio laikrodis, Plokščių prieplauka ir poilsiavietė prie Nemuno, Švč. Mergelės Marijos bažnyčia; Gelgaudiškyje – Gelgaudiškio dvaras, pažintinis takas po dvaro parką.

GELGAUDIŠKIS
Senojoje miestelio dalyje (pakalnėje) stovi Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, pastatyta 1868 metais. Joje esantys trys varpai – Lietuvos kultūros vertybės. Prie bažnyčios įkurtas bažnytinės istorijos muziejus, kuriame yra ir senosios raštijos pavyzdžių.

Bažnyčios šventoriuje palaidotas kunigas, knygnešių organizatorius ir lietuviškos spaudos platintojas Pranciškus Būčys (1849-1925). Gelgaudiškyje dirbdamas ganytojiškąjį darbą suorganizavo knygnešių būrį ir pradėjo platinti religinio turinio paveikslėlius su lietuviškom maldelėm. Kunigas P.Būčys savo tėviškės namus Šilgalių k. (prie Slavikų) padarė dideliu draudžiamos spaudos punktu.

Informacijos šaltinis: tic.sesupe.lt