Poilsio kelias

Žagarės „Poilsio kelio” maršrutas apima Žagarės ozo pažintinį taką, poilsiavietes bei atokvėpio vietas, kavines, nakvynės vietas bei informacinius stendus.

Keliaudami šiuo maršrutu, susipažinsite su Žagarės ozu, pabūvosite kavinėse ir nakvynės įstaigose, kurios pasiūlys Jums savo paslaugas. Taip pat sužinosite daug įdomios informacijos, pateiktos informaciniuose stenduose.

Maršrutas:

1. Ozo pažintinis takas – Žagarės ozas – ilgas, siauras kalvagūbris, praslinkusių ledynų suformuotas iš smėlio ir žvyro. Jis pats ilgiausias iš visų Lietuvoje esančių ozų, o taip pat įspūdingiausias, nes aplink kalvagūbrį plyti lygumos. Žagarės ozo pažintinio tako tikslas – supažindinti lankytojus su gamtinėmis vertybėmis, ozo apsaugos ekologinėmis problemomis. Žagarės ozas – tai viena Natura 2000 teritorijų, esančių Žagarės regioniniame parke, todėl keliaujant šiuo maršrutu galima pasigrožėti nuostabia gamta, stebėti paukščius, gyvūnus ar vabzdžius, pastovyklauti. Take įrengtos 5 pavėsinės, 2 apžvalgos bokštai, 3 informaciniai stendai, taip pat laužavietės, krepšinio aikštelė, 2 paplūdimio tinklinio aikštelės, 2 automobilių stovėjimo aikštelės, 2 paukščių stebėjimo bokšteliai.

Žagarės ozo pažintinio tako stotelės:

• Žagarės ozas – pylimo pavidalo kalva – ozas susidarė tirpstant paskutiniam ledynui. Jam sueižėjus vanduo plyšiuose susluoksniavo įvairias morenines nuosėdas, iš kurių vėliau ir susidarė šis ozas. Žagarės ozo ilgis apie 8 km.
• Žvelgaičių ežeras – šis vandens tvenkinys nuo seno žagariečių yra vadinamas ežeru. Jis yra įrengtas natūralioje dauboje, kuri plyti tarp dviejų Žagarės ozo gūbrių. Šio tvenkinio vanduo sukdavo Zigelio malūno girnas. Žvelgaičių tvenkinį ,,maitina“ senojo Švėtės tvenkinio vanduo, atitekantis perkasa, jungiančia abu tvenkinius. Senojo tvenkinio užtvanka būdavo naudojama vandens lygiui reguliuoti Žvelgaičių tvenkinyje. Malūno darbininkai virš užtvankos įtvirtindavo lentas ir taip pakeldavo abiejų tvenkinių vandens lygį. Apie 1990 m, išleidus iš tvenkinio vandenį, po keleto metų buvo iškasta ir išvalyta didesnė nei pusė tvenkinio dalis. Žvelgaičio tvenkinio pakrantės nuo seno pamėgtos žagariečių bei miesto svečių.
• Šlaitų erozija – Žagarės nukasto ozo šlaitai – palyginti nedideli kraštovaizdžio elementai. Visą laiką būdami atviri gamtos stichijoms, jie nuolat jaučia stiprų erozinį poveikį. Pavasarinio polaidžio, liūčių veiksniai ozo šlaituose palieka ryškius nepageidaujamus pėdsakus. Gamtinių faktorių poveikis turi nepalyginamai platesnę nei žmogaus ūkinė veikla reikšmę, nes juos sąlygoja geologinės, hidrogeologinės, hidrologinės, meteorologinės, geografinės ir kitos sąlygos. Vienas iš svarbiausių eroziją stabdančių veiksnių yra augalija. Šlaitų užžėlimas pievine poaviže bei pušimis leidžia sumažinti, o galbūt net visai sustabdyti erozijos poveikį ozo šlaitams, jei žmonės nemindytų šio šlaito.
• Miško vabzdžiai – sausi pušynų šlaitai, žvyrduobių kraštai yra tinkamos būveinės urvelius rausiantiems vabzdžiams. Jau ankstyvą pavasarį pušyno šlaituose galime stebėti smėliabičių kolonijas. Kiek vėliau kolonijų vietose pradeda skraidyti musės zyzeklės. Jos taip pat smėlyje deda kiaušinėlius. Pušyno šlaitus mėgsta urvelius rausiančios širšės. Gegužės mėnesį pievelėse galima pastebėti ropojantį violetinį vabalą – gegužvabalį. Skruzdės laikomos pagrindiniais miško sanitarais. Skruzdėlynai aptveriami, kad nebūtų sunaikinti šernų. Skruzdėlės 30 metrų spinduliu sunaikina 80-95 procentus pušinio spindžio vikšrų, o pušinį pelėdgalvį 18 metrų spinduliu gali sunaikinti visiškai. Nustatyta, kad skruzdėlės labiausiai mėgsta ąžuolinį lapsukį. Vieno skruzdėlyno skruzdės per dieną sunaikina 65000 vikšrų, 28000 lėliukių, 26000 suaugusių vabzdžių.
• Miško augalija – miškas – turtinga gamtinė ekosistema. Čia glaudžiai susiję ir susipynę reljefo, dirvožemio, vandens, gyvūnijos, augalijos bei grybų ryšiai. Žagarės ozo pušynas buvo pasodintas apie XX amžiaus pradžią žagariečių pastangomis. Kartu su pušimis auga eglės, klevai, ąžuolai. Medyno pomiškyje vešliai auga dygioji šunobelė, sedula, juodauogis šeivamedis, paprastasis raugerškis, šermukšnis. Pušyno šlaituose aptinkamas šiaurės Lietuvoje retas krūmas – karpotasis ožekšnis. Miške yra paplitę atneštiniai augalai – blizgantysis kaulenis, raudonuogis šeivamedis, įvairios erškėčių rūšys. Pietiniuose pušyno šlaituose, anksčiausiai Žagarės apylinkėse pražysta žibuoklės, baltažiedės ir geltonžiedės plukės. Vasarą poilsiautojai gali pasivaišinti saulėtose aikštelėse prinokusiomis žemuogėmis, avietėmis. Rudenį pušyno samanų kilimas pasipuošia grybų kepurėmis.
• Švėtės vingiai – Švėtės upės ,,takas“, t.y. dabartinis slėnis formuotis pradėjo Žiemgalos lygumoje, dar nebaigus tirpti ledyno plaštakai. Šiai plaštakai tirpstant vanduo išgraužė slėnį lede, kuriame buvo sunešti smėlio ozų pylimai. Ledynui nykstant, upė pamažu įsigraužė ir įsigilino į moreninį paviršių, aplenkdama smėlio bei žvyro kauburius, pailgus pylimus – ozus. Taip susiformavo dabartinis Švėtės slėnis bei upės vingiai. Natūraliai tarp miškų ir pievų besiranganti upė paįvairina kraštovaizdį. Švariame jos vandenyje gausu įvairiausių vandens gyvūnų: vabzdžių ir jų lervų, žuvų. Švėtės vanduo yra labai švarus, todėl čia susidaro sąlygos išlikti reliktinei rūšiai – plačiažnypliams vėžiams. Upėje auganti augalija suteikia puikų prieglobstį vandens gyvūnams. Virš upės skraido laumžirgiai, upinės bei juodosios žuvėdros. Švėtės upės augalai bei gyvūnai yra labai jautrūs ir lengvai pažeidžiami, norint juos išsaugoti būtina griežtai kontroliuoti taršą, išlaikyti natūralų vandens režimą.
• Žvelgaičių tvenkinio paukščiai – dideli nendrynų, meldynų ir kitų vandens augalų plotai yra tinkamos buveinės vandens paukščiams. Tvenkinyje nuolat gyvena didžiosios, kuoduotosios, rudagalvės antys, dryžagalvės kryklės. Paukščių migracijos metu ančių įvairovė dar didesnė. Tvenkinyje apsistoja poilsiui klykuolės, smailiauodegės, šaukštasnapės ir kitos ančių rūšys. Nendrynuose lizdus suka ežerinės nendrinukės, nendrinės lingės. Atviruose vandens plotuose nuolat maitinasi upinės žuvėdros. Meldynuose gyvena ir lizdus krauna nendrinės vištelės, laukiai. Jau daugelį metų tvenkinyje gyvena gulbių nebylių pora, kuri kasmet išperi 5-7 jauniklius.
• Miško gyvūnija – neatsiejama miško ekosistemos dalis yra jo žvėrys ir paukščiai. Jau ankstyvą pavasarį pušyne matyti skraidantys bukučiai, nykštukai, zylės. Vėliau pušynas skamba nuo kikilių, devynbalsių, pečialindų balsų. Tvenkinio pakrantės krūmuose vakarais galima išgirsti lakštingalos balsą. Ištisus metus medžių kamienus stuksena geniai. Vakarais galima pastebėti iš uokso išlindusią pelėdą. Dažnai pušyne galima sutikti pilkąjį kiškį, nuo šakos ant šakos šokinėjančią voveraitę. Žvelgaičių tvenkinio bei Švėtės upės krantuose rausia urvus ir verčia medžius bebrai. Žiemą į pušyną užsuka pagraužti krūmų stirnos ir taurieji elniai. Kartais čia užklysta ir girių karalius – briedis.

2. Poilsiavietės – keliaujant ozo pažintiniu taku praeisite 3 įrengtas poilsiavietes: ,,Prie Žagarės ozo”, ,,Prie senosios užtvankos” ir ,,Prie pušyno”. Poilsiavietėje ,,Prie Žagarės ozo” įrengta dviaukštė pavėsinė su vidaus baldais, lauke yra laužavietė, suoliukai, laiptai prie vandens, šiukšlių dėžė. Praėję ozo kalvą pasieksite žagariečių vadinamąjį ,,pušyno galą”. Tai poilsiavietė ,,Prie senosios užtvankos”. Šiuo metu joje yra 2 pavėsinės su vidaus baldais, automobilių stovėjimo aikštelė, paplūdimio tinklinio aikštelė, tualetas. Keliaudami pušynu atgal pasieksite prie įvažiavimo į pušyną esančią poilsiavietę ,,Prie pušyno”. Šiuo metu joje yra dvi pavėsinės (viena jų su židiniu viduje), krepšinio bei paplūdimio tinklinio aikštelės, tualetas, informacinis stendas, paplūdimys, laužavietė, lauko baldai, šiukšlių dėžės, vaikų žaidimo aikštelė ir apžvalgos bokštas, iš kurio atsiveria puikus apylinkių ir Žvelgaičio tvenkinio vaizdas.

3. Atokvėpio vietos – ozo pažintiniame take įrengtos dvi atokvėpio vietos. Viena jų yra prieš pereinant tiltą į ozo kalvą. Čia įrengtas stalas su suoliukais, netoli yra automobilių stovėjimo aikštelė, informaciniai stendai apie Žagarės regioninį parką ir ozo tako schema. Antroji atokvėpio vieta yra ant ozo kalvos. Čia atsiveria gražus Žvelgaičių tvenkinio, ozo kalvos vaizdas, įrengtas laiptais galima nulipti iki vandens.

4. Kavinės – ,,Švedlaukis” (Miesto a. 27), ,,Raktė” (Raktuvės g. 1) – abi kavinės įsikūrusios miesto centre. Vienu metu kiekviena jų gali priimti iki 100 žmonių. Gaminami firminiai patiekalai, ruošiami kompleksiniai pietūs. Personalas kalba rusų, latvių kalbomis. Savaitgaliais rengiamos diskotekos jaunimui, teminiai vakarai.

5. Nakvynės vietos – Lankytojų centras (Miesto a. 40) ir Socialinių paslaugų centras (Parko g. 9). Lankytojų centras priklauso Žagarės regioninio parko direkcijai, jame yra 16 nakvynės vietų. Socialinių paslaugų centre yra apie 10 nakvynės vietų (vasarą iki 50 vietų). Kaina – iki 50 Lt 1 žmogui.

6. Informaciniai stendai – keliaudami po Žagarę daug informacijos rasite šiuose informaciniuose stenduose:
a) Žvelgaičių piliakalnio informacinis stendas
b) Raktuvės piliakalnio informacinis stendas
c) Informacinis stendas su Joniškio rajono žemėlapiu Kęstučio gatvėje (prie Lankytojų centro)
d) Informacinis stendas apie Žagarės regioninį parką prie Žagarės seniūnijos
e) Žagarės senojo miesto vietos informacinis stendas Miesto aikštėje
f) Veidės piliakalnio informacinis stendas
g) Žagarės pilkapių informacinis stendas
h) Informacinis stendas apie Žagarės regioninį parką Vilniaus gatvėje (prie parko)
i) Žagarės dvaro parko dendrologinio tako informacinis stendas prie Naryškino dvaro rūmų
j) Informacinis stendas apie Žagarės regioninį parką dvaro parke (prie stadiono).

Informaciniuose stenduose pateikta informacija apie Lietuvos piliakalnių atsiradimą ir raidą, jų paskirtį, sandarą, formas, įtvirtinimus ant piliakalnių, Žvelgaičių, Raktuvės ir Veidės piliakalnius. Taip pat Žagarės miesto vystymosi istorija, archeologinių tyrimų išvados, Žagarės pilkapių vystymosi istorija, Žagarės ozo ir dvaro parko dendrologinio tako maršrutai. Viename informaciniame stende pateiktas detalus Joniškio rajono žemėlapis. Informaciniuose stenduose apie Žagarės regioninį parką pateiktas regioninio parko ribų planas su pažymėtais jame lankytinais objektais, bendra informacija apie Žagarės regioninį parką, svarbiausios lankymo taisyklės.

Informacijos šaltinis:
Žagarės regioninio parko direkcija
Šiaulių g. 28, Žagarė, LT-84326, Joniškio r., tel. (8-426) 60809,
El.paštas [email protected],
Svetainė: zagaresrp.am.lt