Siūlome Jums, Žagarės regioninio parko lankytojai, maršrutą po Žagarę aplankant išlikusius žydų pastatus, kuriuose kažkada buvo žydų sinagogos, mikva, rabino namas, mokyklos.
Žagarė – tai miestas šiaurės Lietuvoje, šalia Latvijos sienos, kuriame šiandien gyvena apie 2500 gyventojų. Švėtės upė dalina miestą į dvi istorines teritorijas – Senąją Žagarę ir Naująją Žagarę. Manoma, kad Naujojoje Žagarėje žydai apsigyveno XVIII a. pirmoje pusėje, kai žydams buvo leista įsikelti į kunigaikščio Umiastovskio žemes.
1712 m. gaisro, epidemijų ir karų metu išmirė nemažai Senosios Žagarės gyventojų, todėl čia pradėjo kurtis žydai. Dar 1731 m. karalaičio Jokūbo privilegijoje minima Senoji Žagarė su gerais žydų namais ir Naujosios Žagarės sunykimas be prekybos, ten negyvenant žydams. Kadangi žydai buvo nagingi, gerai išsimokslinę – baigę Paryžiaus, Vienos, Maskvos universitetus – vykdė prekybą, vertėsi įvairiais amatais ir įleido savo kultūros šaknis Žagarėje, todėl ir siūlome Jums aplankyti šios tautos kultūros paveldą, išlikusį Žagarėje. Pasivaikščiosite senomis, istorija dvelkiančiomis Žagarės gatvelėmis, kurios bent iš dalies atskleis žydų kultūrą
Žydai atsinešė į Žagarę savo papročius, kultūrą, kalbą bei išlaikė čia savo etninį charakterį, turėdami pranašumą miestelėnų ir valstiečių atžvilgiu. Žydų amatai buvo patys įvairiausi, bet dažniausiai minimi stikliai, auksakaliai, skardininkai, aludariai, skerdikai, kepėjai, knygrišiai, siuvėjai, barzdaskučiai, gydytojai, pirtininkai, prekybininkai, agentai dvaro gėrybėms supirkti ir parduoti.
Žydų santvarkos pagrindą sudarė jų bendruomenė – kahalas, turintis sinagogą, kapines, mokyklą, pirtį. Nuo 1764 m. Naujojoje Žagarėje veikė žydų kahalinis teismas. Kiekvienas kahalas nuomojo daugybę kontraktų: prekiauti druska, silkėmis, geležimi, tabaku, kepti duoną ir pyragus, skersti gyvulius, laikyti midaus karčemas. Daug metų lietuvius su žydais jungė vieno miestelio gyvenimas. Kadangi žydai skatino prekybą, todėl valstybė ir miestelio savininkai gaudavo iš žydų pajamas, kurios sudarydavo nemažą iždo įplaukų dalį. Aplink Turgaus aikštę mirgėjo žydų dirbtuvės, kirpyklos, viešbučiai, parduotuvės. Lietuvos žydų gyvenimo apžvalgoje rašoma, kad daug jų šviesuolių, veikusių Lietuvoje ir įvairiose pasaulio šalyse, kilę iš Žagarės.
Maršruto pradžia prie sinagogų komplekso Avižonio gatvėje 7a. Eidami toliau šia gatve apžiūrėsite buvusią žydų pirtį – mikvą (Avižonio g. 18). Kęstučio gatvėje 8 išlikęs rabino namas, kuriame dabar įsikūrusi parduotuvė. Pakalnės gatvėje 3 pamatysite ritualinio skerdiko namą, o žydų mokyklą – Šiaulių gatvėje 28. Šiame pastate dabar ir yra įsikūrusi Žagarės regioninio parko direkcija. Žagarėje išlikusios dvejos žydų kapinės – Senojoje ir Naujojoje Žagarėje, nes pagal žydų kultūrą, negalima nešti mirusio žmogaus per upę, todėl ir įkurtos dvejos kapinės. Keliaudami šiuo maršrutu apžiūrėsite Senosios Žagarės kapines. Taip pat žydų genocido aukų kapavietę dvaro parke ir žymųjį E. Vaičiulio namą.
Maršrutas:
1. Sinagogų kompleksas (Avižonio g. 7a) – šiandien yra išlikusios sinagogos, statytos 1799 m. ir 1802 m. prie turgaus aikštės. Šių dviejų paskutinių sinagogų kompleksas yra užfiksuotas tarpukario fotografijose. Fotografijos darytos iš bažnyčios bokšto, todėl Naujosios Žagarės panoramoje aiškiai išsiskiria dvi didingos baltai tinkuotos sinagogos. Greičiausiai, kaip ir Joniškio dviejų sinagogų komplekse, viena sinagoga buvo vasarinė, kita – žieminė. Dabar Avižonio gatvėje 7 vienoje iš šių dviejų buvusių sinagogų yra įsikūrusi gaisrinė. Sinagoga yra visiškai perstatyta, todėl jos konstrukciją sunku atsekti. Šalia tebestovi antroji sinagoga, kurios konstrukcijos taip pat labai pakeistos – dabar čia sporto salė. Tai buvo mūrinė, tinkuota nesudėtingų formų sinagoga, kiek įleista į žemę, su pusapskričių arkų langais. Įėjimas į sinagogą buvo iš gatvės pusės.
2. Ritualinė pirtis mikva (Avižonio g. 18) – ši pirtis priklausė ne tik žydams, ja naudojosi ir lietuviai jiems paskirtomis savaitės dienomis.
3. Rabino namas (Kęstučio g. 8) – Žagarės žydų bendruomenė garsėjo žymiais rabinais ir pamokslininkais. Senojoje Žagarėje gyveno rabinai Jekutielis – Zalmanas, Kalonimus Goldšteinas, Duberis Rabineris, Izaokas – Aizikas Rabinovičius, Chaimas Lurje, Cemachas Zaksas, Cvi Pšedmeiskis. Naujoje Žagarėje rabinatui priklausė rabinai Simonas Hurvičius, Elijas Šikas, Uri – Dovydas Apirjonas, Chaimas – Cvi Broide, Jokūbas-Juozapas, Bencionas Feldmanas, Jokūbas Kacas, Chaimas Korbas, Israelis Reifas, Judas – Leibas Reifas, Izaokas Reifas. Žagarėje gimė Rafaelis Natanas Rabinovičius (1835 – 1888), visame pasaulyje garsus Talmudo tyrinėtojas, parašęs 16 tomų mokslinį veikalą apie jį. Žagarėje gyveno žymus rabinas ir Talmudo žinovas Volfas Lipkinas. Žagarėje gimė ir jo sūnus, garsus rabinas ir pamokslininkas Izraelis Lipkinas (1810 – 1883), žinomas kaip Izraelis Salanteris. Jis buvo Kauno Slabados ješivos dvasinis vadovas ir naujos judaizmo krypties “Musar” atstovas. Teturėdamas trisdešimt metų jis jau vadovavo Vilniaus Ramailės ješivai ir garsėjo didžiu mokytumu bei gyvenimo kuklumu. Izraelis Salanteris buvo vienas pirmųjų rabinų Rytų Europoje, siekęs panaikinti konfliktą tarp ortodoksinio ir modernaus pasaulių, teigęs, kad progresas neprieštarauja ir nekelia pavojaus tikėjimui bei Toros įstatymams.
4. Skerdiko (šoicheto) namas (Pakalnės g. 3) – šoichetas – bendruomenės skerdikas, skerdžiantis gyvulius laikantis religinių reikalavimų. Pagal žydų papročius, šiame pastate buvo negyvenama ir gyvuliai bei paukščiai turėjo būti paskerdžiami pagal visus religinius reikalavimus.
5. Žydų mokykla (Šiaulių g. 28) – tarpukariu Žagarėje veikė progimnazija, žydų religinė mokykla, kurioje 1928 m. mokėsi 135 studentai. Šiaulių gatvėje buvo žydų pradžios mokykla su šešiais skyriais, kurioje mokė ir lietuvių kalbos.
6. Senosios žydų kapinės (Aušros gatvėje) – šiose kapinėse buvo laidojami Senojoje Žagarėje gyvenę žydai, nes pagal žydų tradicijas, negalima nešti mirusiojo žmogaus per upę, o Žagarę kaip tik ir dalija Švėtė į dvi dalis – Senąją ir Naująją Žagarę. Kapinės užima apie 4230 m² plotą. Išlikę tik šimtas antkapinių paminklų, iš kurių seniausias rastas datuojamas 1830 m., naujausias – 1934 m.
7. Genocido aukų kapai (Žagarės dvaro parke) – po žiaurių pirmųjų trėmimų 1941 m. biržely, spalio 2 d. įvykdytas skaudus ir žeminantis žydų tautos genocidas. Prievartinis žydų getas užėmė didoką miesto dalį abiejuose Švėtės krantuose. 2439 Joniškio, Pakruojo, Pašvitinio, Kriukų, Žeimelio, Gruzdžių, Šakynos, Papilės, Kuršėnų žydai buvo nužudyti.
8. Buvusių sinagogų ir maldos namų liekanos – sunku suskaičiuoti visas sinagogas, stovėjusias Senojoje ir Naujojoje Žagarėse.Yra žinoma, kad 1756 m. Senojoje Žagarėje jau veikė sinagoga, tačiau 1784 m. kilęs gaisras ją sudegino. Šiandien Senojoje Žagarėje yra išlikusi viena sinagoga, stovinti Gedimino gatvės skersgatvyje. Šalia šios sinagogos stovėjo dar viena sinagoga, tačiau dabar jos vietoje stovi gyvenamasis namas. Išlikusios sinagogos sienų fragmentai byloja, kad sinagoga buvo pastatyta iš akmenų ir raudonų plytų. Ji buvo vientiso nedidelio tūrio, nesudėtingo keturkampio plano, stačiakampiai langai ir įėjimai dekoruoti raudonų plytų apvadais. Vakarinėje sinagogos sienoje matosi išlikę apskritimo formos keturi langai, taip pat su raudonų plytų apvadais. Rytinėje sienoje raudonomis plytomis pažymėta aron kodešo vieta. Sinagoga turi du įėjimus priešingose šoninėse sienose, šalia vakarinės sienos. Dabar šis sinagogos pastatas pritaikytas kitoms reikmėms. Sinagogos langai yra užmūryti baltomis plytomis, kaip ir viršutinė sienų dalis, uždengtas naujas raudono šiferio stogas. 1748 m. dokumentuose yra minima sinagoga Naujojoje Žagarėje, stovėjusi Akmenės gatvėje (dab. Vilniaus g.), o 1777 m. sinagoga buvo pastatyta Livonijos gatvėje (dab. Dariaus ir Girėno). Tačiau duomenų apie šias dvi sinagogas neišlikę.
9. E. Vaičiulio namas-muziejus – E. Vaičiuliui priklauso buvęs žydų mezgimo fabrikas Švėtės pakrantėje (P. Cvirkos g. 31ª) ir medinis žydų namelis, kuriame E. Vaičiulis gyvena. Po keliais tapetų sluoksniais dar išlikę žydiškų laikraščių, kuriais ankstesni šeimininkai buvo išklijavę sienas, fragmentų. Originalios išorės, senais metaliniais puodais ir kitais indais apkalinėtame name gyvenantis šeimininkas už akmeninės tvoros saugo muziejaus vertą senienų kolekciją. Išskirtinę vietą joje užima Žagarėje rasta žydų Tora. Deja, jos priešistorė nežinoma. Šiandien išlikę du ant vieno medinio strypo į ritinį susukti pergamento lakštai su Toros tekstu. Toros tekstą sudaro 47 stulpeliai (ir vienas nepilnas – lakštas perplėštas išilgai stulpelio) iš 42 eilučių. Tekstas puikiai įskaitomas, nors pergamentas vietomis dėmėtas bei apipelijęs. Du pergamento lakštai tarpusavyje nesujungti. Tora be futliaro. Aiškiai matoma, kad medinio ritinio strypo viršutinė rankena buvo nupjauta. Įvairiose savo kiemo vietose E. Vaičiulis yra atkasęs daiktų, kurie, jo nuomone, galėjo priklausyti ankstesniems šio miesto dalies gyventojams žydams. 0,4 m gylyje buvo rastos dvi vienodos, apie 20 cm aukščio, kalinėtos sidabro žvakidės, puoštos augaliniais motyvais. Abiejų žvakidžių korpusai perkirsti skirtingame aukštyje. Tikėtina, kad tos žvakidės prieš karą buvo užkastos žydų. Tai galėtų būti benčn – lichtn, ritualinės šabo žvakidės. 2,5 m gylyje rastas puodas su 15 įvairios vertės monetų bei 1 metaline detale. Monetos patamsėjusios, skersmuo apie 4 cm, datos averse – 1786, 1803. Kieme buvo rasta užkasta ir piniginė su popieriniais banknotais, kiek galima spręsti, XX a. pirmos pusės. Tik keli banknotai įskaitomi, kiti suirę, suanglėję.
Informacijos šaltinis:
Žagarės regioninio parko direkcija
Šiaulių g. 28, Žagarė, LT-84326, Joniškio r., tel. (8-426) 60809,
El.paštas [email protected],
Svetainė: zagaresrp.am.lt
pirmas 
Loreta 
Aruna