Nepraleiskite progos susipažinti su vienu didžiausių Lietuvos ežerų, juk tokie gražūs tie Sartai! Gilūs upokšnių slėniai, priaugę lazdynų, aviečių krūmų, su gausiomis baravykų šeimynomis. Sartų ežeras, ypač pietuose, pratakus.
Į ežerą įteka Audra, Kriauna, dar puskapis mažesnių upelių, per pietinę Sartų dalį prateka ir sraunioji Lietuvos upė – Šventoji, kuri įteka į pietrytinę Sartų ežero dalį visai netoli Dusetų miesto, o išteka iš pietvakarinės atšakos.
Ežero kraštovaizdį paįvairina ilgų įlankų tęstiniuose esantys savarankiški, protakomis sujungti pailgi rininės kilmės ežerai ir jų virtinės: Kalbutiškių – Rašų, Pasarčių – Keležerio, Zalvės – Tautesnio – Salinio, Zaduojo – Čiauno – Vyko, kiek mažesnės Pasartės – Ilgio ežerų, Duseto – Šventosios senslėnių ribos.
Sartai tyvuliuoja 1332 ha plote, yra unikalūs hidrografiniu požiūriu: ežeras turi daug atšakų (pagrindinė atšaka tęsiasi iš šiaurės į rytus) – rinų (jis rininės kilmės, sudarytas iš kelių susikertančių rinų), salų, daugybę įlankų, protakų ir pusiasalių. Savo ilgumu Sartai nusileidžia gal tik Dubingiams. Užtai nė vienas Lietuvos ežerų negali su jais susilyginti atšakų gausumu. Viena ¸¸rankove” Sartai apglėbia Dusetas, o kita pasiekia net pietines kaimyninio Rokiškio rajono žemes. Kranto linija sudaro apie 79 km. Sartų ežero krantai nevienodi, stačiausi ir aukščiausi jie šiaurinėje ežero atšakoje – kyla iki 30 m ir aukščiau ir staigiai leidžiasi prie ežero. Kiti krantai kiek žemesni, o centrinėje dalyje net drėgnoki. Daugelyje pakrančių tęsiasi plačios, smėlingos bei molingos terasos. Atabradas siauras, vietomis vos kelių metrų pločio, smėlingas, kartais užpelkėjęs. Reikia pabrėžti, kad pietinė ir pietvakarinė ežero dalys seklesnės, čia vyrauja 8 – 10 m gyliai. Šiaurinėje ir šiaurvakarinėje Sartų dalyje gyliai žymiai didesni, dažnai siekia 18 – 20 m. Čia yra ir giliausia Sartų vieta – 22 m (vidutinis gylis – 5,7 m). Ežere yra 6 salos, kurių bendras plotas – 13,2 ha. Didžiausia jų – šiaurės rytuose, kur susikerta kelios rinos. Kita Sartų ežere esanti – Dumblynės sala, įvardijama kaip kelių laikotarpių archeologijos paminklas: neolito – žalvario amžiaus pradžios bei I – ojo tūkst. pirmos pusės gyvenvietės ir X – XI a. lobio radimvietė.
Augalija Sartuose negausi, daugeliu jo pakrančių tęsiasi neplačios vandens augalų juostos. Ežere sugaunamos kuojos, lydekos, aukšlės, ešeriai, lynai ir net šamai. Sartų vandens skaidrumas vasarą būna 2 – 2,5 m.
Sartų ežerynas išsidėstęs kelių dubaklonių sankirtoje, susiformavusioje Sėlių aukštumų centrinėje dalyje. Iš šiaurės ir rytų pusių čia priartėja aukštos, stipriai kalvotos, daubotos, raguvotos Mielėnų, Antazavės pakilumos, iš pietryčių – centrinės Sėlių aukštumos kateros kalvyno vakarinės atšlaitės. Labai vingiuotas Sartų ežeras ir vaizdingos jo apylinkės bei gretimi ežerai priskiriami Sartų regioninio parko teritorijai. Tad keli vandens maršrutai garsiuoju Sartų ežeru padės geriau pažinti parko istorines vietas, gamtinę aplinką ir poilsiavimo jame galimybes.
1 dienos kelionės maršrutas Sartų ežeru
Kelionę Sartų ežeru pradėkite šiaurinėje ežero dalyje nuo kelio Bradesiai – Kriaunos. Plaukdami čia matysite AB ¸¸Rokiškio mašinų gamykla”, AB ¸¸Rokiškio sūris” spalvingas ir vaizdingas poilsiavietes.
Praplaukę apie 3 km galite pasukti į rytinę ežero atšaką link Zalvės ežero. Pakeliui galite išlipti į krantą ir aplankyti net tris piliakalnius: Tiltelioniškio, Velikuškių bei Velikuškių ¸¸Sala” vadinamą, pasigrožėti Bradesių ir Velikuškių apylinkėmis. Bradesiai…Daug gražių, vaizdingų apylinkių yra Rytų Aukštaitijoje ir vis dėlto reta tokių, kaip šiame Aukštaitijos kampelyje. Pušaitės, išsitaškęs Sartų vandens sidabras, ozono bei sakų prisodrintas oras – atgaiva miesto ¸¸nualintam” keliautojui. Seniau šios vietos dėl kraštovaizdžio unikalumo vadintos Ramuvos kurortine vietove.
Velikuškių piliakalnį tyrinėjęs archeologas P. Tarasenka nustatė, jog pirmieji gyventojai čia įsikūrę dar II tūkst. p.m.e. Vėliau jų sodybos buvusios ir į rytus bei pietus nuo piliakalnio. Piliakalnyje tyrinėtojai rado daug kaulinių, akmeninių, žalvarinių namų apyvokos daiktų, papuošalų, ginklų, senovės dirbinių. Taip pat čia rasti degintiniai kapai ir bene pačios seniausios šalyje rūdos lydyklos. Nenuostabu, kad šiose apylinkėse ir dabar esama rūdingų versmių. Velikuškės, matyt, buvo viena iš stambiausių krašto gyvenviečių: jos kultūra, prasidėjusi II tūkst. p.m.e pabaigoje, sunyko tik IV – V m.e. šimtmečiais.
Protaka per plentą Obeliai – Dusetos pateksite į Zalvės ežerą, kurio šiauriniame krante, Bradesių šilelio pušyne, įsikūrusios daugelio organizacijų poilsiavietės. Iš čia grįžus į centrinę Sartų ežero dalį galite apiplaukti arba išlipę apžiūrėti didelę, pušynu apaugusią salą. Nuo čia galite plaukti į vakarinę, apie 6-7 km ilgio atšaką. Joje ypatingų lankomų objektų nėra, tačiau kraštovaizdis tikrai akiai malonus. Vėl grįžę prie salos, ilgu ežero liemeniu plaukite į pietus. Pakeliui yra dar viena sala, kurioje iki šiol gyvenama. Už jos, vakariniame ežero krante, dunkso garsioji Dusetų giria (botaninis – zoologinis draustinis) ir Vosynos gamtinis rezervatas. Priešingame rytiniame krante – Gipėnų kaimas. Išlipę į krantą, prie iš toli matomų dviejų poilsio namelių, paėję takeliu apie 400 m pateksite į didelę poeto A.Vienažindžio sodybą – muziejų.
Paplaukę toliau į pietus apie 2,5 km, rytiniame krante, gražiame Jaskoniškių miško pušyne, pamatysite įrengtą stovyklavietę, tiltelį į ežerą. Čia galite išlipti pailsėti ir ilgesniam laikui. Už 3,5 km nuo šios stovyklavietės į pietus – Dusetos, garsios tradicinėmis respublikinėmis ristūnų žirgų lenktynėmis. Dusetose galite apžiūrėti bažnyčią, varpinę, dailės galeriją, paminklus poetui P. Širviui, kalbininkui K. Būgai ir Lietuvos Nepriklausomybei, K. Būgos gimnazijos kraštotyros muziejų, šiek tiek už miesto – aludario R. Čižo alaus daryklą ir sodyboje kuriamą muziejų.
Po išvykos po Dusetas, grįškite į šiaurės vakarus. Jeigu pasiseks, vakariniame krante esančiame hipodrome galėsite pamatyti treniruojamus Dusetų žirgyno ristūnus. Už 3 km nuo Dusetų sukite į vakarinę, 4 km ilgio Sartų ežero atšaką. Ja nuo Dusetų prateka Šventoji. Pietiniame krante – senas Kavolių kaimas ir Kavolių šilelis, kuriame rasite įrengtą stovyklavietę. Šiauriniame – jau minėta Dusetų giria. Nuo posūkio paplukę apie 2,5 km, pamatysite Dusetų girioje įrengtą stovyklavietę. Čia galite sustoti ir pailsėti prieš tolimesnę kelionę.
Keliaujant toliau, ties Kalbutiškių kaimu, Sartų ežeras baigiasi ir protaka per kelią Dusetos – Jūžintai pateksite į 4 km ilgio Rašų ežerą, iš jo – į Liminio ežerą, pro kuriuos prateka Šventoji. Liminio ežeras negilus, daug kur jau švedrėmis ir vandens lelijomis užžėlęs. Plaukite kairiuoju jo pakraščiu. Čia galite pailsėti ir aplankyti įdomų Vozgėlių – Daugeliškių piliakalnį, esantį už 1,5 km į pietryčius nuo ištako iš Rašų ežero, ant Vozgėlių ežerėlio kranto. Piliakalnis – 40 m aukščio natūrali kalva, kurios radiniai priklauso neolitui – naujajam akmens amžiui. Apie šį piliakalnį vietos žmonės pasakoja legendą, kurioje teigiama, kad jį supylusi milžinė Indraja: prisėmusi ji prijuostę žemės ir supylusi iš jos piliakalnį. Kur sėmė žemę – atsirado ežeras. Kiek piliakalnis turįs aukščio, tiek ežeras gylio. Supylusi piliakalnį, milžinė pastačius ant jo didelį miestą, kuriame daug žmonių ilgai ir laimingai gyveno. Tačiau pikta ragana pavydėjusi žmonėms laimės: ji užbūrusi miestą, užrakinusi jo vartus, o raktus padėjusi po dideliu akmeniu, kuris ir dabar yra piliakalnio šiaurinėje pašlaitėje. Tas miestas su visais jo gyventojais nugrimzdęs į žemę…Ilgai verkusi milžinė Indraja užkeikto savo miesto. Nuo jos ašarų net upė pradėjo tekėti, kuri dabar vadinama Indrajos vardu… Čia parko teritorija baigiasi, toliau kelionę galite tęsti Šventosios aukštupiu.
Informacijos šaltinis:
Sartų regioninio parko direkcija
Melioratorių g. 15, Dusetos,
Tel. 8-385 56834, 56849,
El.paštas: [email protected]
Svetainė: www.sartai.info
pirmas 
Loreta 
Aruna