Bernardinų – Galvės – Skaisčio – Totoriškių ežerais.
Maršruto ilgis apie 20 kilometrų.
Kelionę siūlome pradėti nuo Bernardinų (Lukos) ežero pietinės pakrantės. Lukos pavadinimas kildinamas iš žodžio „lanka“. Dar kunigaikščio Kęstučio laikais (14 a.) pietinėje miesto dalyje prie šio ežero buvo pastatyti Skaisčiausios Dievo motinos gimimo vienuolynas ir cerkvė, o Vytautas Didysis savo krikšto šiame vienuolyne 1384 m. proga apdovanojo vienuolyną žeme bei davė ežero gabalą – „lanką“. Bernardinų vardą ežeras gavęs todėl, kad 16-19 a. ant stataus kalno šioje miesto dalyje stovėjęs Bernardinų vienuolynas, o patį ežerą valdę bernardinai.
Už dviejų kilometrų, kuriuos, tikimės, lengvai įveiksite, pamatysite Pusiasalio pilies fragmentus. Tai buvusi galinga 14 a. tvirtovė, statyta kunigaikščio Kęstučio. Viena didžiausių to meto pilių užėmė keturių hektarų plotą ir turėjo vienuolika skirtingo dydžio bokštų. Ši pilis labiausiai buvo puolama priešų.
Ties Pusiasalio pilimi Bernardinų ež. baigiasi. Praplaukę medinį tiltą, kuris jungia Trakų miestelį ir Varnikų kaimą, įplauksite į Galvės ežerą (361 ha). Dešinėje pusėje yra buvusi Žalgirio irklavimo bazė, toliau jachtklubas. Tarp toli į ežerą išsikišusio pusiasalio ir Žvyrinės salos, pateksite į Skaisčio ežero (285,5 ha) vandenis.
Kairėje pusėje – Užutrakio parkas. Ties didžiausiu ežero susiaurėjimu 20 a. abu ežero krantus jungė perkėla. Yra išlikęs keltininko namelis. Plaukdami toliau matysite dvi – didesnę ir mažesnę- salas. Pasukę nuo didesnės, Liepinės vardu vadinamos, pietų link ir praplaukę dar dvi mažesnes saleles, atplauksite į “Verubės” poilsiavietę. Jeigu būsite pavargę, pailsėti ar pernakvoti galėsite poilsiavietėje.
Skaisčio ežeras turi daug gražių įlankų. Rytinis ežero krantas yra gana ilgas ir jungiasi su dviem mažais ežeriukais: pietrytinėje pusėje su Balio, šiaurės rytuose su Birvos ež. Siūlytume apiplaukti ežerą, pasigrožėti nuostabia gamta.
Pasižvalgę po Skaisčio ežerą, grįšite atgal į Galvės ežerą tuo pačiu keliu kaip ir į priekį. Toliau maršrutas eis palei Užutrakio parką.
Užutrakio parkas yra pusiasalyje, kuris anksčiau buvo vadinamas Algirdo sala. 19 a. antroje pusėje Užutrakio dvaras priklausė J.Tiškevičiui . Tiškevičių giminė dvare šeimininkavo iki Antrojo pasaulinio karo. Ant stataus Galvės ežero kranto, priešais Salos pilį buvo pastatyti neoklasicizmo stiliaus rūmai. J.Tiškevičiaus rūpesčiu pagal garsaus parkų architekto E.Andrė projektą 19 a. pabaigoje įkurtas parkas.
Parko teritorijoje žirgų mylėtojų laukia žirgininkystės klubas „Perkūno žirgai”. Norintieji gali pajodinėti ir pasivažinėti po parką senoviniu fajetonu. Plauksite šiaurės rytine Galvės ežero dalimi link nakvynės vietos „Kempingas slėnyje”. Dešinėje lieka viena iš Galvės ežero salų – Banda.
Kempingas įsikūręs dideliame pusiasalyje. Čia jūs galėsite apsistoti savo palapinėse arba mediniuose vasaros nameliuose bei nedideliame viešbutyje. Kempinge veikia kavinė, galite užsisakyti pirtį.
Galvė – vienas iš didžiausių (361ha) bei vaizdingiausių Trakų ir vienas iš giliausių Lietuvos ežerų. Jo gylis rytinėje ežero dalyje siekia net 46,7 m. Galvė – hidrografinis draustinis. Ežere labai daug ir įvairios formos įlankų bei pusiasalių. Galvės ežere yra 21 sala, apipinta įvairiomis legendomis. Pasukę lanku į pietvakarius, priplauksite salelę, kuri vadinasi Deimantinė. Į pietus nuo šios salos, beveik pačiame Galvės ežero viduryje, yra dvi salos. Sala arčiau pilies vadinama Raudų, kita Valka. Į Valkos salą kitados suvarydavo (atvilkdavo) pasmerktuosius mirti. Pasmerktųjų giminėms buvo leidžiama su jais pasimatyti iš tolo, iš Raudų salos. Dar labiau į pietus yra trys salos, vadinamos Viduriais, mat jos iškilusios ežero viduryje.Į kairę, netoli kranto, yra sala, vadinama Plytinė. Joje būta molio, iš kurio buvo gaminamos plytos, reikalingos pilies statybai. Vakarinėje Galvės ežero pusėje įrengta irklavimo trasa.
Į rytus nuo Vidurinių salų yra mažesnė sala, vadinama Pirtsale. Sakoma, kad Vytautas Didysis, o vėliau ir Žygimantas retkarčiais savo bajorams čia “ištaisydavo pirtį”.
Pati didžiausia Galvės ežero sala – Pilies. Ji yra 2 ha ploto. Saloje stovi 14 – 15a. pilis. Šioje pilyje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencijoje – buvo priimami užsienio pasiuntiniai, kiti garbingi svečiai. Pasak padavimo, pilis stovi ant milžiniškų uolų, po kuriomis esanti didžiulė salė. Jos viduryje, prie juodo aukuro, apsuptas vaidilučių sėdi paskutinis Lietuvos didysis Krivių Krivaitis. Įvedus krikščionybę, jam nebelikę vietos Lietuvoje, ir šis persikėlęs į salos požemius. reikalingų žinių Kriviui suteikti gali tik skenduoliai. Senolis skenduolius atidžiai išklausinėjąs, paskui užverčiąs akmenimis. Ir vėl mirtina tyla viešpatauja iki kito skenduolio… Štai kodėl Galvės ežere jie niekada neiškyla į paviršių.
Už Pilies salos yra Karvinės arba Karaimkos sala, kuri tiltais sujungta su miestu ir Pilimi. Toliau į pietvakarius yra salelė vadinama Bažnytėle.
Plaukdami šia Galvės ežero dalimi, sutiksite daug jachtų, valčių, vandens dviračiu. Galvės ežeru plaukioja garlaivis „Skaistis”, burvaltė „ Baltis“. Šiltomis vasaros dienomis čia daug žmonių, nes tai mėgstamiausia poilsiautojų vieta.
Pietvakarinėje dalyje Galvės ežeras jungiasi su dar vienu ežeru – Totoriškių. Siūlome jums pratęsti maršrutą šiuo Trakų ežeru ir pažvelgti į Trakų miestą iš kitos pusės. Jums reikės praplaukti po Geležiniu (Karaimų) tiltu. Dešiniajame ežero krante yra senosios ir naujosios karaimų kapinės. Plaukiant toliau – didelis paplūdimys.
Pasidairę po šį Trakų ežerą, grįšite atgal į Galvės ežerą. Plaukite netoli kranto: šioje Galvės ežero krantinėje daug kavinių, čia parduodami suvenyrai, nuomojamos valtys, vandens dviračiai.
Kelionė eina į pabaigą. Plauksite atgal Bernardinų ežeru iki jūsų maršruto pradžios.
Informacijos šaltinis:
Trakų turizmo informacijos centras
Vytauto g. 69, Trakai
+37052851934
http://www.trakai.lt