Pažintinis maršrutas po Aukštadvario regioninį parką
Aukštadvario kraštas – tai vienas gražiausių Lietuvos kampelių.
Aukštadvaris – pilis, dvaras, miestelis yra 58 km nuo Vilniaus, 28 km nuo Trakų, įsikūręs prie seno karališko vieškelio iš Vilniaus į Trakų ir Birštono pilis. Tai nuo seniausių laikų buvusi reikšminga Lietuvos vietovė.
XIII a. Aukštadvaris dėl svarbos varžėsi su Kernave ir Trakais.
1 sustojimas: Turgaus aikštė. Akmenimis grįstas apie 0,7 ha stačiakampis sklypas iš visų pusių apstatytas jau šio šimtmečio pastatais. Šulinys – vienintelis akcentas, prie kurio kažkada virte virė gyvenimas. Viename iš pastatų prie šios aikštės įsikūrusi Aukštadvario regioninio parko direkcija ( Draugystės g. 2 ).
2 sustojimas: Domininkonų vienuolynas. Jono Liackio palikuonys į Lietuvos istoriją įėjo ne tik kaip valstybininkai, karvedžiai, mokslo puoselėtojai, bet ir kaip statytojai. A.Liackis XVII a. fundavo 12 vietų Domininkonų vienuolyno ir koplyčios statybą. Per savo istoriją vienuolynas ne kartą degė, buvo kelis kartus perstatytas. Dabartiniu metu įsikūręs Šv.Dominyko pensionatas.
3 sustojimas: Velnio duobė – gamtos paminklas, pretenduojantis į 100 svarbiausių geologijos objektų sąrašą Europoje, yra Kalvių miške, 4 km nuo Aukštadvario. Neaiškios kilmės, taisyklingo piltuvo formos 40 m gylio duobė, kurios apačioje yra 0,4 ha 63 m skersmens klampi pelkė. Durpių sluoksnis – 10m, viršutinis skersmuo – 200 m, šlaitų nuolydis iki 45 laipsnių. Legendoje sakoma, esą kadaise čia stovėjusi bažnyčia. Kartą keleivis eidamas pro šalį, pamatęs kunigą, susidėjusį su mergina. Neiškentęs ir ištaręs: „Kad tu skradžiai žemėn!” Vos taip pasakęs – kunigas prasmegęs kartu su merga ir bažnyčia. Kai duobėje budavę vandens, akyli žmonės įžiūrėdavę ten bažnyčios bokštus. Anot kito padavimo į ką tik pastatytą Užuguosčio bažnyčią arkliais buvęs vežamas varpas. Važiuojant mišku, nusmukęs vežimo ratas, ir varpas nuriedėjęs į gilią duobę. Vėliau Užuguosčio bažnyčioje buvęs įkeltas kitas. Jam skambinant mišioms, iš gilumos pritardavęs Velnio duobėn nugarmėjęs varpas. Dar pasakojama, kad kadaise čia bandą ganęs piemuo ir nepastebėjęs, kaip veršiukas į duobę įsmukęs ir nugarmėjęs. Pamatęs jį plaukiantį ežere, telkšančiame netoliese. Dabar tą ežerą vadina Atveršiu. Taip pat sklando gandai ir apie tai: toje vietoje gyvenęs nedoras žmogus, kuriam patikusi mergina. Ji norėjo ją vesti, bet pats jau buvo kartą vedęs ir negalėjo antrą kartą imti šliūbo, o mergina be šliūbo nesutiko už jo tekėti. Tada jie abu nuėjo pas kleboną. Tas vyras išsiėmė kardą ir grasindamas liepė juos apvesdinti. Ir tuo metu, kai jis pradėjo tarti priesaikos žodžius, bažnyčia su jais visais nugrimzdo į gelmes. Piemenys, kurie ganė gyvulius po to dar tris dienas girdėjo varpų skambesį. Kai kada rasdavo jie ir velnių išmestų kryželių. Būdavo atsitikimų, kada ganamos karvės užeidavo ant tos duobės liūno ir išplaukdavo į Škilėtų ežerą. Praeiviai naktį dažnai girdėdavo kažkokius šūkajomus. Visa tai darydavo velniai dėl to ir kilo pavadinimas „Velnio duobė”.
4 sustojimas: Čižiūnų senkapiai, vadinami prancūzų kalnu. Mošos ežero šiaurinėje dalyje, dešinėje kelio Aukštadvaris – Semeliškės pusėje, matoma taisyklingos formos nedidelė kalva. Vietos gyventojai šį kalnelį vadina Šventkalniu. Manoma, kad tai bendras Lietuvos karių ir gausių jos priešų kapas.
5 sustojimas: Aukštadvario dvaras. XX a. pradžioje pastatytus klasicizmo stiliaus dvaro rūmus juosia žymaus prancūzų architekto E.Andre motyvais įkurtas mišraus stiliaus parkas. Aukštadvario dvaras su parku XXa. pradžioje priklausė inžinieriui Br.Malevskiui. Dabar dvarą valdo Mongirdų palikuonys.
6 sustojimas. Aukštadvario piliakalnis – yra 0,5 km į pietvakarius nuo miestelio, tarp Verknės upės ir Pilaitės ežero. Jo papėdėje aptikta senovės gyvenvietės liekanų. I-ojo tūkstantmečio viduryje piliakalnis buvo sustiprintas 3 m pylimu ir tarnavo kaip slėptuvė. X-XIVa. aikštelė padidinta, o pylimas paaukštintas iki 6m. Apačioje iškastas 3 m. gylio ir 8 m pločio griovys. Tuo laiku buvo pastatyta medinė pilis su pastatais. 1957-60m. vykdyti kasinėjimai, kurių metu rasta apie 1800 radinių, patvirtinti istoriniai faktai.
7 sustojimas: Aukštadvario hidroelektrinė – sovietmečio laikų veikiantis urbanistikos objektas, pastatytas 1959-62m.
8 sustojimas: Kartuvių ( Šibos ) kalnas – miestelio rytinėje pusėje šalia kelio Aukštadvaris – Trakai. Į jį veda laiptai, kuriais galima užkopti ir apžvelgti Aukštadvario apylinkes. Valstiečių sukilimo metu kalnas buvo susidorojimo su nepaklusniais baudžiauninkais egzekucijų vieta. Pagonybės laikais tarnavo kaip šventvietė.
9 sustojimas: Nikronių akmuo – netoli Nikronių kaimo, tarp Sienio ir Verniejaus ežerų esančiame miške. Ant šio akmens gali sutilpti keliolikos turistų grupė. Jo viršuje matomi mįslingi ženklai ir raidės „MOPT”. Gamtos paminklas, anksčiau -Vladislavos dvaro žemių riboženklis, senųjų tikėjimų laikais buvo garbinamas kaip šventas akmuo. Jo paviršiuje yra didoka įduba, kurioje paprastai būna vandens. Anksčiau tikėta, kas toks vanduo turi gydomąją galią, ypač padeda akims.
10 sustojimas: Tarp Spindžiaus ir Spindžiuko.Tai pirmoji vieta, kur galima pamatyti Strėvos upelį. Iki tol jis slapstėsi pelkėse ir ežeruose. Čia upelį, jungiantį ežerų porelę, kerta tiltas ir kviečia stabtelti. Tai viena unikaliausių ir vertingiausių vietų parke.
11 sustojimas: Drabužninkų pilkapiai. VI-XII a. Donosų pilkapiai yra 0,2 km į šiaurę nuo Spindžiaus ežero vakarinės dalies, abipus miško į Strėvos kaimą.Trijose grupėse išsidėstę 50 pilkapių, nuo 6-8 iki 10-12 m skersmens, 0,5 – 2,0 m. aukščio.
12 sustojimas: Strėvos įgriuva ( Zapadla jama). Netoli Strėvos kaimo yra nemažiau įdomi termokarstinės kilmės „ Velnio duobės‘ sesutė, vietinių vadinama „ Zapadla jama”. Legenda sako, kad čia stovėjo prakeikta ir prasmegusi karčiama. Prasmegduobės skersmuo viršuje 100-150 m, šlaitų aukštis 20 m, polinkis 25 laipsniai.
13 sustojimas: Strėvos kaimas. Šio kaimo istorija glaudžiai susieta su netoliese esančiu piliakalniu, jo papėdėje buvo senovės gyvenvietė. Tai liudija ir senojo, akmenimis grįsto kelio ( anksčiau vadinto Karališkuoju Vieškeliu) dalis, kertanti kaimelį ir pasibaigianti ties tiltu.Netoliese yra stovyklavietė, kur galima pasistatyti automobilį ir išsimaudyti.
14 sustojimas: Strėvos piliakalnis. Tai XI-XV a. nedidelis piliakalnis, esantis kilometro atstumu į šiaurę nuo Strėvos kaimo ir Trakų – Aukštadvario kelio, mišku apaugusiame pusiasalyje.
15 sustojimas: Bagdanonių hidroelektrinė – pradėta ir baigta statyti XX a. šeštajame dešimtmetyje. Nuo užtvankos iki Strėvos kaimo plyti patvinę Strėvos upe sujungti ežerai: Strėvaitis, Strėvys, Ėglis, Neperas, Kunigaitis ir Gilušis. Užtvanka 11 m aukščio.
16 sustojimas: Vytautavos bažnyčia. Mažiausios Lietuvoje parapijos įkūrimo idėja kilo 1930m. Vytauto Didžiojo metams atminti ir įamžinti. Tai liaudies išradingumo ir kūrybos pavyzdys. Medinė bažnytėlė pastatyta talkų būdu.
17 sustojimas: Žuklijų piliakalnis.Išraiškingas piliakalnis gerai matomas Žuklijų kaimo vakariniame pakraštyje, Vilkokšnio ežero pakrantėje. Šiaurinėje papėdėje rasta senovės gyvenvietės liekanų.
18 sustojimas: Galaverkiai – Verknės pradžia. Vietos, kur sruvendavo šaltiniai, Lietuvoje buvo garbinamos, apipinamos legendomis. Tokiu šaltiniu Galaverkių kaimo rytuose prasideda Verknės upė. Ji garsiausia Dzūkijos upių, laikoma merginų ašaromis.
Informacijos šaltinis:
Trakų turizmo informacijos centras
Vytauto g. 69, Trakai
+37052851934
http://www.trakai.lt
pirmas 
Loreta 
Aruna