Jonava – miestas Kauno apskrityje, prie Neries, žemiau Šventosios žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Jonavos rajono centras. Yra du pašto skyriai. Jonavos rajonas užima 944 km2 teritoriją.

Miesto vardas minimas nuo 1740 metų. Jonavos pradžia siejama su garsių didikų Kosakovskių gimine. XV–XVII a. šio krašto vietovėse kūrėsi dvarai, kurių daugumą valdė garsūs didikai : Kosakovskiai, Radvilos ir kt. Tačiau Kosakovskiai paliko ryškiausią pėdsaką.

Jonava kūrėsi prie kelių sankirtos, ties Neries brasta. Ties brasta susikirto vingiavę keliai į Kauną. Apie XVIII a. vidurį Kosakovskiai įsigijo Skarulių dvarą. Žemaičių stalininkas Dominykas Kosakovskis prie dvaro įkūrė miestelį, o jo našlė Marijona Zabielaitė-Kosakovskienė prie Neries upės pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir 1750m. karalius Augustas III suteikė jai privilegiją įkurti Jonavos miestelį, leisti čia rengti turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus žmones. 1864 m. miestui suteiktos miesto teisės, patvirtintos 1924 metais.


Jonavos miesto istorinis centras

Jonavos miestelis pradėjo formuotis XVII a. greta esančio Skarulių dvaro, kurį tada valdė didikai Kosakovskiai. 1750 m. Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Augustas III Vetinas   dvarininkei Marijonai Zabielaitei – Kosakovskienei suteikė privilegiją įkurti Jonavos miestelį. Gyvenvietės užuomazga tuo metu jau buvo prie Varnutės upelio, dabartinėse Sodų ir Kauno  gatvėse. Miesto istorinėje dalyje gerai išliko tik keletas gatvių su seno apstatymo fragmentais. Tai Kauno, Vilniaus, Klaipėdos gatvės. Išsaugota seniausia miesto, dabartinė Sodų (Kėdainių) gatvė.Neliko  ir daugelio žydų kvartalo skersgatvių (Jonavoje žydai sudarė daugiau kaip pusę gyventojų).

Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia ir buvęs vienuolynas, (Vilniaus g. 13, Jonava)
Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia pastatyta XVIII a. ( 1793 m.), o 1794 m. pašventinta paties fundatoriaus vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio. Šį klasicizmo stiliaus ansamblį projektavo  architektas Laurynas Stuoka–Gucevičius. Šalia bažnyčios pastatytas dviaukštis vienuolynas ir klebonija (sugriauta Antrojo Pasaulinio karo metais). Bažnyčioje lankomas Jonavos įkūrėjų Kosakovskių mauzoliejus, kur palaidoti Vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis (1738 – 1794) ir Juozapas Antanas Kosakovskis (1772-1842), buvęs Napoleono Bonaparto armijos generolas ir pirmasis adjutantas.       

Arklių pašto stoties statinių kompleksas, (J. Basanavičiaus g. 1, 3, 5, Jonava)
Klasicistinio stiliaus pastatai statyti 1833 – 1835 m. ( 1836 m. nutiesto Daugpilio – Kauno plento arklių pašto stotis). 1992 m. čia įsikūrė Jonavos krašto muziejus. Muziejaus rinkiniuose saugomi archeologijos radiniai, numizmatika, ikonos, įvairūs istoriniai dokumentai, buities rakandai, rajono ir regiono dailės ir tautodailės dirbiniai, žemės ūkio įrankiai, fotografijos ir kt. Nuo pat įsikūrimo muziejus garsėja vertingomis parodomis, įdomiomis ekskursijomis, o nuo 1995-jų metų ir savo išradingais edukaciniais renginiais. 

Tautodailės amatų centras, (Pergalės g.17, Šveicarijos k. Dumsių sen. Jonavos r. tel.: 8349 52335)  
Tautodailės ir amatų centras įkurtas 2002 m. Jame sukaupti rajono tautodailininkų dirbiniai. Yra galerija. Čia eksponuojami audiniai, drožiniai, tapybos kūriniai, yra bitininko, staliaus dirbtuvėlės, parengtos kailių, keramikos, šiaudinių sodų, margučių, karpinių ekspozicijos. Pristatoma archaiška medžioklė ir žvejyba. Tautodailės amatų centras yra Jonavos krašto muziejaus filialas.

Geležinkelio stotis, (Stoties g. 2, Jonava)
Statyta 1871 m. Jonavos geležinkelio stotis priklausė Liepojos – Romnų geležinkelio atšakai. Ant geležinkelio stoties sienos pritvirtinta memorialinė lenta liudija, kad iš čia 1941- 1952 m. į Sibirą buvo išvežta daug tremtinių – jonaviečių, kauniečių, ukmergiečių ir kitų.

Ramybės skveras buvusiose senose Jonavos miesto kapinėse
Senosiose  miesto kapinėse buvo laidojama nuo 18 a. Šešto dešimtmečio pabaigoje, miesto valdžia nutarė kapinių vietoje įrengti parką. Palaikai buvo perkelti į naujas kapines Šmatų kaime. Išliko vienintelis Homero vertėjo į lietuvių kalbą, daktaro Jeronimo Ralio (1876-1921) kapas. 1995 m. skverelyje pastatytas ąžuolinis paminklas kraštiečiui bei lietuvių raštijos pradininkui Abraomui Kulviečiui (1510-1545), paminklinis biustas poetui, vertėjui ir tarpukario Lietuvos dramaturgui Petrui Vaičiūnui (1890-1959).

Atgimimo metais šioje vietoje sukurtas paminklų ansamblis, pastatyti 4 paminkliniai akmenys. Akmens riedulių ansamblis įamžina pasauliniame kare žuvusių vokiečių kareivių atminimą, jonaviečių nežinomų karių ir Nepriklausomybės kovų dalyvių atminimą. Vienas akmuo byloja, kad čia ilsisi Jonavos stačiatikių palaikai.

Jonavos žydų kapinaitės, (Sodų g. Jonava)
Kapinaitės nebėra autentiškos. Lietuvai priklausant Sovietų Sąjungai žydų kapinės buvo nuniokotos ir sutvarkytos tik 1989 m. Paminklai šiandien gražiai ir tvarkingai sustatyti eilėmis. Kapinių gale yra paskirta vieta, kurioje gražiai sustatytos kapų paminklų nuolaužos.

Žydų sušaudymo vieta, (Ukmergės g. Jonava)
Hitlerininkų masinės žudynės buvo vykdomos netoli Jonavos esančiame Girelės miškelyje.
Iš Jonavos į miškelį buvo suvaryta žydų bendruomenė. Sušaudyta per 2000 žydų. Masinėms žudynėms atminti šioje vietoje pastatytas paminklas.

Buvusi žydų sinagoga, (Vilniaus ir Sodų g. (sankryža), Jonava)
Iki šių dienų išliko tik žymiai pakeista viena Jonavos sinagoga. Pastatas statytas XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje. Tarybiniais laikais ir vėliau čia veikė kepykla, dabar pastatas privatizuotas.

Šv. Onos bažnyčia, (Skarulių k. Ruklos sen. Jonavos r.)
Šv. Onos bažnyčia, statyta 1622 m. Tai architektūros paminklas – renesansinio stiliaus, su gotikos ir klasicizmo elementais, mūrinė. Statytojas žymus to meto didikas Andrius Skarulskis. Bažnyčia garsi stebuklingu Marijos paveikslu, Šv. Onos atlaidais. Ne vienerius metus iš eilės čia vyko Pažaislio Vienuolyno bažnytinės muzikos festivaliai. Bažnyčią puošia vertingos barokinės skulptūros, grupė (tapyba ant drobės) „Nukryžiavimas“, renesansinių formų pagrindinis altorius, vertingi paveikslai.

Ruklos piliakalnis, (Rukla, Jonavos r.)
Piliakalnis yra prie pat kelio Jonava-Žasliai, Ruklos miestelio teritorijoje. Piliakalnio išorė išvaizda bei vietovės istorinė situacija byloja, kad piliakalnis įrengtas ir stebėjimo bokštas pastatytas greičiausiai XIV a. viduryje, kai Paneriais labai suintensyvėjo kryžiuočių puolimai. Šiuo metu piliakalnis pilnai pritaikytas turistų lankymui.

Tartokų piliakalnis, (Tartoko k. Ruklos sen. Jonavos r.)
Tartokų piliakalnis yra kairiajame Lomenos upės krante, miško pakraštyje. Tarp vietinių gyventojų sklando legenda apie šį piliakalnį, kad religingi žmonės aukodavo čia gyvulius, juos degindavo. Piliakalnis nuo tų laikų pavadintas ,,Koplyčkalniu“.

Žeimių dvaras, (Parko g. 22,  Žeimiai, Jonavos r.)
Dabartinį Žeimių dvaro architektūrinį sprendimą galima datuoti XVIII a. viduriu ar XVIII a. antrąja puse – apie 1760 – 1770 m. Maždaug tuo pačiu laikotarpiu įkurtas ir dabartinis dvaro parkas, išlaikęs baroko bruožus. Žmonių prisiminimuose vis dar išlikusios ir iš lūpų į lūpas perduotos keisčiausios čia nutikusios istorijos ir net šiurpą keliantys pasakojimai…

Žeimių Šv. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia, (Žeimiai, Jonavos r.)
Tai grakščių formų, raudonų plytų, smailiaarkė bažnyčia su dviem gražiais bokštais. Neogotikinę Žeimių Šv. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčią ( 1906 m.) suprojektavo garsus architektas Vaclovas Michnevičius. Bažnyčios šventoriuje – dvi koplytėlės, vienoje iš jų yra Kosakovskių šeimos mauzoliejus. Yra dar viena apskrito plano, vėlyvojo baroko koplytėlė, kurią 1768 m. pastatė T. Medekša.

Paminklas Vaclovui Michnevičiui, (Žeimiai, Jonavos r.)
Minint Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Žeimiuose iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklas žymiam architektui Vaclovui Michnevičiui. Skulptorius Konstantinas Bogdanas.

Samulevičių sodyba, Praulių k. Šilų sen. Jonavos r.
1991 m. įkurta Samulevičių sodyba – memorialinis muziejus. Ekspozicijoje trijų garsių Lietuvos žmonių dailininko – arsininko Antano Samuolio, liaudies meistrės, dailininkės animalistės Stasės Samulevičienės bei dramaturgo ir rašytojo Raimundo Samulevičiaus asmeniniai daiktai, autentiški baldai, biblioteka, buities reikmenys, laiškai, fotografijos ir kt. Sodyba – muziejus yra Jonavos krašto muziejaus filialas.

Paberžės piliakalnis, (Šilų k. Šilų sen. Jonavos r.)
Piliakalnį sudaro trys kalnai. Prie jo vyksta kaimo bendruomenės renginiai ir šventės.

Vainių dvaro parkas, (Vaivadiškių k. Šilų sen. Jonavos r.)
Kažkada čia buvo Vainių dvaras. Aplinkinių vietovių ir Jonavos gyventojai atvažiuoja čia pabūti gamtoje, pailsėti šimtamečių tuopų paunksmėje arba atsigerti gaivaus šaltinių vandens. Istorinę ir gražią vietą atgaivino Vytautas Racevičius: nubraižytos schemos, piešiniai su senųjų dvaro šeimininkų herbais, pastatais ir kt.

Informacijos šaltinis:
JONAVOS TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS
J.Basanavičiaus g. 3
Tel/faks.: 8349 52335
Svetainė: www.jonturizmas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *