Kaišiadorys pirmą kartą paminėti 1590 m. Miesto atsiradimas siejamas su dvaru, kuris priklausė Choišadarui Momulevičiui. Šio dvarininko vardu vėliau pradėtas vadinti ir pats dvaras. Pirmą kartą paminėta gyvenvietė – Košeidarova. Tai – viena iš miesto pavadinimo kilimo versijų.
Miestas pradėjo klestėti pradėjus tiesti geležinkelį. 1862 m. pravažiavo pirmasis traukinys. Kaišiadorys minima kaip geležinkelio stotis. Praėjus keleriems metams įkurta dviklasė geležinkelininkų mokykla. 1906 m. susikūrė Kaišiadorių parapija. Pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Prasidėjus I pasauliniam karui Kaišiadoryse buvo apsistojusi Rusijos kariuomenė, vėliau – ir okupacinė vokiečių kariuomenė. 1918 m. vokiečiai įkūrė Kaišiadorių apskritį su centru Kaišiadoryse. 1950 m. Kaišiadorys tapo rajono centru. Kuriasi stambiausios įmonės, mokyklos, ligoninė, leidžiami rajono laikraščiai.
Šiuo metu Kaišiadorys – jaukus, žalias miestas. Atvykstančiuosius pasitinka dviem tvenkiniais, įrengta poilsiaviete.
Miesto centre – parkas, greta – Vyskupijos Kurija. Šiek tiek tolėliau – Kaišiadorių Kristaus atsimainymo katedra, miesto aikštė, paminklai. Prie geležinkelio lankytojų laukia senasis vandens bokštas, o greta jo – Kaišiadorių geležinkelio stotis. Už miesto – senasis geležinkelio viadukas, statytas apie 1860 m. Apsilankyti siūlome ir Kaišiadorių kapinėse, kur stovi vienas reikšmingiausių paminklų partizanams – koplyčia.
1. Girelės poilsiavietė ir tvenkinys, Ščebnicos tvenkinys
2005 m. ją įrengė Kaišiadorių Miškų urėdija. Čia galima pailsėti, pažvejoti. Įrengtos kelios pavėsinės, suoliukai, laužavietės, pažintinis takas po mišką.
Šalia įrengtas pažintinis takas. Apie jį plačiau galite paskaityti čia: Girelės pažintinis takas.
Kitoje kelio pusėje – Ščebnicos tvenkinys. Yra viešas paplūdimys, tiltas.
2. II pasaulinio karo sovietinių karių kapinės
Šios kapinės paskelbtos vietinės reikšmės istorijos paminklu. Anksčiau sovietinių karių kapai buvo prie Kaišiadorių geležinkelio stoties. Tačiau 1968 m. buvo nuspręsta juos perkelti į kitą vietą, prie Girelės miško. Dabar jos ten yra jau nuo 1972 m. Čia palaidoti 367 kariai ir 18 sovietinių aktyvistų. 1973 m. šiose kapinėse pastatytas paminklas, kuris dabar turi vietinės reikšmės dailės paminklo statusą. Jo autoriai skulptoriai A. Žukauskas ir V. Stanelis.
3. Kaišiadorių vyskupijos kurija (Kęstučio g. 44) Vyskupija Kaišiadoryse buvo įkurta 1926 m. O 1935 m. baigti statyti vyskupijos rūmai, kuriuos 1931 m. suprojektavo architektas Vaclovas Michnevičius. Kažkada pastate veikė ligoninė, vėliau biblioteka. Tai istoristinio stiliaus vienas iš stilingiausių miesto pastatų.
4. Paminklai arkivyskupui T. Matulioniui ir kardinolui V. Sladkevičiui Prie bažnyčios esantis paminklas skirtas T. Matulioniui. Šis paminklas pastatytas 1999 m. Jo skulptorius Vladas Žuklys, architektas Stasys Petrauskas.Katedros šventoriuje 2007 m. pastatyta kardinolo V. Sladkevičiaus skulptūra, kurios autorius A. Sakalauskas.
5. Kaišiadorių Kristaus atsimainymo katedra
Dabartinė bažnyčia baigta statyti 1932 m. pagal A. Aleksandravičiaus projektą, interjerą dekoravo dailininkas V. Jakševičius. Kurijos namai buvo pastatyti dar po poros metų. Bažnyčia 1936 m. tapo katedra. Ją konsekravo vyskupas Juozapas Kukta. Kapitulos kanauninku ir katedros rektoriumi paskirtas Alfonsas Varnas (1884–1952), kuris ir palaidotas prie katedros. Prie katedros taip pat palaidotas kunigas A. Juknevičius, kuris 1941 m. buvo nužudytas Raudonosios armijos karių. Čia ilsisi ir muzikologas T. Brazys, bei arkivyskupas T. Matulionis. Antrojo pasaulinio karo metu apgriautas katedros bokštas vėliau buvo suremontuotas. Kleboniją ir ūkinį pastatą pastatė Petras Laskauskas, klebonavęs Kaišiadoryse 1956–1966 m. Katedra neogotikinio stiliaus, su trisiene apside, aukštu centriniu bokštu ir bokšteliais kampuose. Vidus 3 navų, skliautai kryžminiai. Katedroje saugoma 16 dailės paminklų.
6. Namas, kuriame gyveno kardinolas V. Sladkevičius (Kęstučio g. 31)
Čia kardinolas gyveno 1985 – 1998 m. 2004 m. atidengta ir pašventinta memorialinė lenta.
7. Vandens bokštas ir geležinkelio stotis
1883 m. buvo pastatytas vandens bokštas. 1919 m. pirmasis traukinys išvyko nuo Kaišiadorių iki Radviliškio. 1944 m. liepos 15 d. Kaišiadoris užėmė sovietinės kariuomenės daliniai ir stotis su šiaurine mieto dalimi sudegė. 1947 m. Maskvoje sušaudytas Didžiosios Kovos Apygardos įkūrėjas partizanas J. Miliūnas, anksčiau dirbęs Kaišiadorių policijos vachmistru. 1997 m. ant Kaišiadorių geležinkelio stoties sienos, kur jis dirbo, jam atidengta memorialinė lenta.
8. Paminklas Kaišiadorių miesto ir rajono politiniams kaliniams bei tremtiniams žuvusiems tremtyje
1996 m. birželio 14 d. pašventintas architekto Stasio Petrausko sukurtas paminklas iš šios geležinkelio stoties 1941 ir 1944–1953 m. ištremtiems bei išvežtiems į lagerius Kaišiadorių rajono gyventojams atminti. Įrašai paminklinėse plokštėse byloja: „Čia kaišiadoriečių tremties kelio pradžia, 1941–1951″; „1941 – Altajaus kraštas”; „1945 – Permės sritis, 1946 – Tiumenės sritis, 1948 – Krasnojarsko kraštas, 1949 – Irkutsko sritis, 1951 – Tomsko sritis”; „Viešpatie, duok mums ištvermės”.
9. Kaišiadorių (Gudienos) dvaras
Dabartinių dvaro pastatų vietoje 1531 m. stovėjo totoriams priklausęs dvaras. Vienu metu dvaras buvo padalintas ir atskirtas nuo Vladikiškių dvaro, buvo užstatytas ir Vilniaus žemės bankui. 1940 m. buvo net 17 pastatų ir tais metais dvaras buvo nacionalizuotas.
10. Geležinkelio viadukas
Geležinkelio viadukas pastatytas 1860 m. tiesiant Peterburgo– Varšuvos geležinkelio atšaką į Virbalį. Viadukas yra geležinkelio Vilnius – Kaunas atkarpoje, kelyje Gudiena – Kiemeliai. Jo ilgis 12,7 m. , o plotis – 4,4 m.
11. Koplyčia Kaišiadorių partizanams atminti
Vienas reikšmingiausių tokio tipo paminklų Lietuvoje, kurio iniciatorius ir autorius architektas S. Petrauskas bei dailininkai A. Skarbaliūtė ir L. Glinkslis. Koplyčia (paminklas) pradėta statyti 1993 m. o baigta 1998 m. Čia palaidota keliolika partizanų, bei iškalta 358 žuvusiųjų pavardės.
12. Žydų kapinės
Informacijos šaltinis: Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras
pirmas 
Loreta 
Aruna