Vilnius – Nemėžis – Skaidiškės – Bareikiškės – Rukainiai – Savičiūnai – Medininkai – Juozapinės kalnas – Šumskas – Kalveliai – Kyviškės – Naujoji Vilnia – Pavilnys – Vilnius
Vienas iš įdomesnių Vilniaus rajono turistinių maršrutų gali būti maršrutas vedantis į Medininkus. Baigdami ekskursiją po Vilnių ir užsukdami į Rasų kapines toliau tęsiame maršrutą A3 kryptimi, Minsko keliu ir atvykstame į Nemėžį.
Nemėžis – miestelis, įsikūręs kalnuotoje vietovėje 8 km nuo sostinės Vilniaus. Ankščiau ši gyvenvietė buvo Didžiųjų Lietuvos Kunigaikščių nuosavybė ir vadinama Memežiumi. Tai viena iš seniausių totorių vietovių Lietuvoje, su savi mečete, kuri buvo pastatyta 1909 m., pagal A. Solonino projektą. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1484 m. Nemėžyje svečiavosi karalius Jonas Kazimieras ir caras Aleksas Michailovičius, kurie 1656 m. lapkričio 3 d. pasirašė taikos sutartį. Maždaug 1840 – 1850 m. čia buvo pastatyta klasikinio stiliaus pilis. Aplankydavo Nemėžį taip oat Filomatų ir Filaretų patriotinės organizacijos atstovai (Adomas Mickevičius, Tomas Zanas, Antanas Edvardas Odyniec ir kt.).
XVIII a. Tiškevičių dvare dažnai svečiuodavosi Vladislavas Sirokomlė.
Norėdami pateikti į Bareikiškes, pravažiuojame Skaidiškes, čia verta sustoti prie naujai restauruotos koplyčios. Vietos gyventojų iniciatyvos dėka koplyčia buvo atnaujinta ir sutvarkyta. Gyventojai išreiškė savo norą pavadinti šv. Faustinos, kanonizuotos 2000-04-30 per Šventą Tėvą, vardu.
14-ame Vilniaus – Minsko kelio kilometre, kalvos viršūnėje pūpso sodyba, kurioje gyveno lenkų rašytojas Vladislavas Sirokomlė – Liudvikas Kondratovičius (1823 – 1862 m.) – tai Bareikiškės. Vladislovas Sirokomlė su šeima čia atsikėlė 1853 m. po skaudžios nelaimės – mirus trims vaikams. Bareikiškių laikotarpis (1853 – 1856 m.) rašytojui buvo vienas iš kurybingiausių, jis daug rašė apie Lietuvos praeitį, sukūrė poemą „Margiris”, kurioje vaizduojama lietuvių kova su kryžiuočiais. Išleido kelis kelionių po Lietuvą vadovus.
Name, kuriame gyveno V. Sirokomlė įrengta memorialinė ekspozicija. Joje galima pamatyti poeto baldų; kieme ant nupjauto medžio kamieno užkeltas girnų akmuo – prie jo sėdėdamas poetas sukūrė poemą „Margiris”.
Netoli namo stovi juodo granito stalelis, kurio paviršiuje iškalta lyra. Tai paminklas poetui, sukurtas praėjus 35 metams nuo jo mirties.
O gal ne vien poetui, bet ir jo draugui kompozitoriui Stanislavui Moniuškai (1819 – 1872 m.), kuris mėgo čia lankytis.
Už 18 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus yra Rukainių gyvenvietė. Rukainiai pirmą kartą buvo paminėti 1435 metais. 1538-aisiais čia buvo pastatyta medinė bažnyčia, dabartinės mūrinės šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios prototipas (šio globėjo vardu pavadintas net trys bažnyčios Vilniaus rajone).
Šv. mišias čia aukodavo kunigas Pavelas Ksaveras Bžostovskis, Lietuvos referentas (1739 – 1828 m.). Tai buvo šviesus ir išsilavinęs žmogus. Savo valdose Merečių kaime, netoli Turgelių (Šalčininkų rajonas) 1791 metais jis suteikė laisvę savo baudžiauninkams. Ten susikūrė garsioji Pavlovskių respublika. Bažnyčioje iki šiol yra išlikę trys vertingi paveikslai, priskiriami prie meno šedevrų.
Keliaudami toliau Medininkų kryptimi pravažiuojame Savičiūnus, pusantro kilometro nuo Savičiūnų, Svironių dvare 1840 m. gimė įžymus baltarusių poetas ir visuomenės veikėjas, pakrištytas šv. Mykolo Rukainių bažnyčioje, Pranciškus Bohuševičius.
Baltarusių visuomeninių organizacijų ir Baltarusių kalbos Pranciškaus Skorinos bendrijos, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės ir Baltarusių ambasados finansinės paramos dėka, 2001 m. lapkričio 23 d. buvo atidengta paminklinė lenta. Ji buvo pritvirtinta Savičiūnuose ant namo sienos, kuriame yra kultūros namai ir biblioteka.
Medininkai – tai 39 km nuo Vilniaus m. įsikūrusi gyvenvietė. Ji užima 1200 ha plotą ir joje gyvena 1400 žmonių. Turi sieną su Baltarusija ir čia įsikūręs pasienio postas.
Medininkų k. XII – XV a. buvo vienas iš svarbiausių gynybos nuo kryžiuočių ir totorių punktas. Tai labai sena lietuviška gyvenvietė, kuri buvo kunigaikščių ir karalių tvirtovė.
Iki šių laikų Medininkuose liko tik XIV a. gynybinės pilies, statytos iš akmenų ir plytų, griuvėsiai. Su šia pilimi yra susiję labai daug vardų, išgarsėjusių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje.
Medininkų pilis buvo dažnai užpuolama kryžiuočių ir plėšikų iš rytų. Po 1517 m. užpuolimo pilis buvo apleista. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto laikais Medininkuose buvo įkurta parapijos bažnyčia, kuri vėliau buvo nugriauta. Tik 1928 – 1933 m. kunigas Antanas Rutkovskis pastatė čia naują šv. Kazimiero bažnyčią.
1812 m. kaimą sudegino Napoleono kariuomenė. Arti Medininkų yra aukščiausia kalva Lietuvoje, tai – Juozapinės kalnas, 41 km nuo Vilniaus m. ir 1,5 km nuo Medininkų.
Tai aukščiausias (292 m. a.j.l.) taškas Lietuvoje, dabar ten yra pastatytas kunigaikščio Mindaugo garbei paminklas. Taip pat yra botanikos rezervatas, kuriame auga kalnų arnika ir kiti reti augalai.
Grįždami į Vilnių, važiuojame per Šumską. Tai buvo kažkada miestelis, ankščiau vadinamas Slobudka, dabar kaimas su maždaug 1000 gyventojų, esantis arti prie Lietuvos – Baltarusijos sienos.
Slobudka priklausė Kazimirui Šumskiui, kuris paliko nedidelius rūmus, pastatytus XVIII – XIX a. pradžioje. Jie išliko iki šių dienų. Dėmesio verta Šumsko architektūrinė šv. Mykolo bažnyčia, pastatyta 1696 m. iš medžio. Vėliau šalia jos buvo pastatytas medinis vienuolynas, apgyvendinamas dominikonų.
1767 m. dominikonai pastatė čia nauja mūrinę baroko stiliaus bažnyčią, o 1833 m. ir mūrinį vienuolyną.
Šumsko bažnyčioje yra palaimintos šv. Faustinos relikvijos.
Prie bažnyčios veikia Piligrimų namai, kuriuose galima apsistoti ir gauti nakvynę.
Kalveliai – kaimas 27 km į rytus nuo Vilniaus, 4 km į vakarus nuo Baltarusijos sienos, prie Vilniaus – Minsko geležinkelio, seniūnijos centras. Į šiaurę ir šiaurės rytus nuo kaimo buvo eksploatuojamas Margių durpynas, prie jo nuo 1957 m. veikė durpių fabrikas. Čia susikūrė durpyno darbininkų gyvenvietė. Pastatyta nauja 2 – 4 aukštų gyvenamųjų namų.
Čia Kenos geležinkelio stotis, parduotuvės, ryšių skyrius, kultūros namai, biblioteka, seniūnijos kultūrinis centras.
Pasibaigus durpių atsargoms, 1969 m. pradėtas organizuoti žuvų ūkis. Pirmieji 3 tvenkiniai buvo netoli Santokos kaimo. Nuo 1970 m. yra auginami karpiai, upėtakiai.
Kyviškės – vienas iš 15 kaimų Šatrininkų seniūnijoje, seniūnijos centras.
Kyviškėse aktyviai veikia Motociklininkų klubas, įregistruotas Lietuvos motociklų sporto federacijoje, yra įrengtos motociklų trasos, kuriose ne kartą vyko Lietuvos motociklų lenktynės su kliūtimis. Garsėja Kyviškės dar ir tuo, kad čia yra Dariaus ir Girėno lėktuvų eskadros būstinė.
Per kaimą teka Kyvės upelis, Vilnelės intakas. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kyviškės paminėtos 1798 metais, kai kaime buvo 12 sodybų.
Naujoji Vilnia – tai miestelis, kuris buvo įkurtas 1903 m., išaugo iš gyvenvietės, kuri pradėjo kurtis prie geležinkelio stoties 10 km nuo Vilniaus (Vilniaus – Peterburgo kryptimi), ankščiau vadinamos Rekanciškomis. Aukščiausioje miestelio vietoje, ant kalvos stovi šv. Kazimiero bažnyčios gražus neogotikos stiliaus bokštas. Bažnyčia buvo pastatyta 1911 metais. Netoli esančioje geležinkelio stotyje, iš kurios 1940 – 1941 metais buvo išvežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės vagonuose į Sibirą, yra paminklas, menantis šiuos įvykius. Paminklo forma – palenktas kryžius ir apačioje stovintis vagonas.
Naujoji Vilnia – tai miestelis, kuriame 1926 m. gimė įžymus lenkų rašytojas ir kinorežisierius Tadeuš Konvicki. Dabartiniu metu Naujoji Vilnia prijungta prie Vilniaus miesto ir turi savo seniūniją.
Grįžtant į Vilniau miesto centrą verta aplankyti Pavilnį. Tai Vilniaus miesto buvusi kolonija, dar vadinama Vilniaus geležinkelio kolonija, o po antrojo pasaulinio karo – Pavilnys (įkurtas maždaug 1908 m.). Tai unikalus Europos kampelis, miesto daržo tipo priemiesčio kolonija. Už išaukštinimą Pavilnys turi būti dėkingas bendrovių veiklą užsiimantiems gyventojams, Vilniaus geležinkeliečiams, miestelio steigėjams ir apylinkės gyventojams.
Pavilnys yra toje vietovėje, kuri pagal A. Davidovičių, nuo senų laikų buvo kunigaikščio Paco šeimos nuosavybė ir pavadinta Paco kalnais.
Šioje vietovėje yra tikras architektūrinis perlas. Tai medinė Kristaus Karaliaus bažnyčia, kuri primena Zakopanės stilių. Tokio stiliaus bažnyčios Lietuvoje yra tiktai trys. Šios bažnyčios statyba buvo baigta 1935 m. Pavilnyje galima pamatyti egzotinių medžių ir krūmų rūšis. Tai 1926 – 1928 m. įkurto sodo-parko likučiai.
Medininkai – Šumskas kryžkelėje, 3 km nuo Vilniaus centro, tiksliau nuo Aušros Vartų, yra Markučiai, čia – A. Puškino (1799 – 1837 m.), įžymaus rusų romantizmo epochos poeto, muziejus. Puškino likimas per trumpą laikotarpį buvo susijęs su lenkų poeto Adomo Mickevičiaus likimu ir „Tšech Budrisuv” vertimas į rusų kalbą buvo to pasekmė. Į muziejaus architektūros paminklų sąrašą įeina medinis dvaras (pats muziejus), maža cerkvė, pastatyta 1903 – 1906 m. ir nedidelės kapinaitės, kuriose yra palaidoti Puškino narių šeimos palaikai. Kieme garsiam rusų poetui stovi perkeltas iš Vilniaus miesto centro paminklas.
Informacijos šaltinis:
Vilniaus rajono savivaldybė,
Rinktinės 50, LT-09318 Vilnius
tel.: (8-5) 275 1961
faks.: (8-5) 275 1990
El.p.: [email protected]
pirmas 
Loreta 
Aruna