Tai buvo taip seniai, kad nuotraukas iliustracijoms teko skanuoti… 🙂 Kuboje buvau dar 2002 metais, praktinė informacija jau pasikeitusi (kaip dolerio ir euro kursas…), tad belieka užfiksuoti visiškai subjektyvius įspūdžius. Tikiuosi jie taip pat padės pasiruošti kelionei.
„Cuba romantica“
Čia niekada nebūsi viena, jei keliauji viena. Parsiveši mažiausiai visą užrašų knygutę vyriškų vardų ir adresų. Čia nesutiksi vedusių vyrų – visi jie laisvi tau. Čia dėmesys ir komplimentai… na patys viską girdėjote.
Čia tavim rūpinsis. Jokių problemų dėl nakvynės – kiekvienas rekomenduos savo labai gerus pažįstamus kiekviename mieste, kur planuoji važiuoti, o jei reikia, užleis (išnuomos) ir savo kambarį. Jokių problemų dėl pasimatymų – jei nuvargino gatvėje sutikti vaikinai, galima suorganizuoti vakarą su patikimu kaimynų menininkų sūnumi, jei nori pailsėti nuo ispanų kalbos – jokių problemų, galite vakarą praleisti su anglakalbiais gretimame kambaryje gyvenančiais turistais, jie kaip tik ruošiasi eiti į varjete. Net jei nieko atrodo nesinori – tave einančią kaimo keliuku suplukusią nuo karščio pakvies nusiprausti. Taksistas, laukiantis kol jau norėsi važiuoti namo iš paplūdimio atbėgs pasiteirauti, ar neišgąsdino milicininkai, kurie, savo ruožtu, tik rūpinosi, kad nepalikčiau be priežiūros daiktų – maža ką. Ir viskas nuoširdžiai. Tikrai.
Čia žmonės linksminasi nuo ryto – 12 val. šokame rumbą, 17 val. važiuojame į Casa de la Musica diskoteką… ir t.t.
Čia ilgi pasivaikščiojimai Malecon krantine, fotogeniškos Havana Vieja (Senoji Havana) pastatų detalės.
Čia jaukios Trinidad gatvės su 5 valandą po lietaus gatvėse pasirodančiais pyragėlių pardavėjais.
Čia tušti balti platūs paplūdimiai.
Čia tabako lapų šiurenimas Vinales plantacijose įrėmintas dramblių kupras primenančių kalnų fone, čia jojimas į kalnus prie šaltinio pas paslaptingus žmones, tikinčius gydomąja vandens galia, čia istorinės olos ir šiek tiek mažiau istorinės olos, kur naktimis šokama.
Čia skanūs vaisiai, sultys, mojito…
Čia Hemingvėjaus vietos.
Čia vaikų gimtadieniai švenčiami su apsistojusiais svečiais.
Čia… (palieku papildyti kiekvienam buvusiam Kuboje)
„Cuba no romantica“
Čia nėra ištikimybės – net ir senas taksistas nė už ką neprisipažins, kad turi žmoną ir vaikų – jei labai kankinsi, gal ir išspausi, kad yra išsiskyręs… nes maža ką… o gal įsižiebs kokia kibirkštėlė tarp jo ir turistės.
Čia tau gatvėje sutiktas Jesus (Jėzus!) po 15 minučių pokalbio iš kokios šalies esi ir ką veiki, jau primygtinai siūlys savo seksualines paslaugas – „dabar kaip tik mamos nėra namie, ir tu tikrai nepasigailėsi“. Ir net griežtai atsisakius, jis bandys savo laimę dar 3 kartus. Padės tik grasinimas pasiskųsti milicijai…
Čia visi tau norės ką nors parduoti – labiausiai tikėtina, kad cigarų, bet tiks ir tėvo menininko piešiniai (pamenate – su menininko sūnumi buvo pasimatymas) ar mamos staltiesė.
Čia ne tik sumokėsi už savo ir savo naujojo draugo pietus (draugui juk negaila, tiesa?), bet jis į maišelį susidės tai, ką nesuvalgei (na, atsibodo ta višta…) ir neš namo mamai.
Čia užsieniečiai, mokęsi šokti salsa mėnesio kursuose atrodo taip graudžiai su savo mediniais klubų judesiais.
Čia turistai už vietines kainas gali nusipirkti tik picą ar ledų gatvėje – kitur mokėsi „savo“ kainą.
Suskaičiuokime: be abejo, nusveria romantika. Tik būkite pasiruošę abiem romantikos pusėms 🙂
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Visai neseniai Vėlykų sala man asociavosi su sunkiai pasiekiamu ir visų užmirštu pasaulio kraštu. Jėga, kad dabar bent virtualiai galima įspūdžius paskaityti.
Juodai pavydžiu tokių kelionių 🙂
Užkrausiu foto, pažadu 🙂 nespėjau; va grįšiu po savaitės iš Izraelio ir užkrausiu
Na va, įmečiau vieną kitą nuotrauką. Sala nėra „juodai” turistinė. Nėra ką ten veikti turistams. Atskrenda 2-3 dienom ir vėl išlekia. Gal ilgiau užsibūna kokie nors banglentininkai ar jachtininkai, nesidomėjau. Beveik viskas atgabenama lėktuvais iš kontinento, vietinės „gamybos” ko gero tik žuvis.