Tai pirmas Lietuvoje privačioje valdoje įrengtas pažintinis takas Veprio kraštovaizdžio draustinyje. Pažintinio tako „Ąžuolas” tikslas supažindinti lankytojus su pavyzdiniu saugomoje teritorijoje esančio miško tvarkymu, su miškų gamtinėmis vertybėmis ir juose nuolat vykstančiais procesais, sužinosite, kaip naudoti medieną darant kuo mažesnį poveikį miške gyvenančioms įvairių organizmų rūšims ir jų gyvenamoms vietoms.
Pažintinio tako ilgis – 2 km. Aplankę visus objektus, užtruksite 1,5 valandos. Tako trasa pažymėta rodyklėmis ir raudonos bei mėlynos spalvos ženklinimu ant medžių. Tako trasoje yra 12 informacinių stendų:
Miškas auga be žmogaus pagalbos. Lietuvos teritorija yra mišriųjų miškų gamtinėje zonoje. Joje dominuojantis augalijos tipas – miškas. Todėl bet koks neariamas, nešienaujamas, neganomas ar kitaip nenaudojamas žemės plotas greičiau ar lėčiau apaugs mišku. Tai priklauso nuo dirvožemio ypatybių, drėgmės ir kitų aplinkos veiksnių.
Pelkynai ir balos – labai svarbūs miškams. Nuolat ar ilgą laiką užmirkę plotai stabdo medžių ir krūmų augimą, sumažina gruntinių vandenų lygio svyravimus, apsaugo medžius ir krūmus nuo pragaištingų sausrų, didina miško organizmų įvairovę.
Kada reikalinga žmogaus pagalba miškui. Miškai puikiai išsiverčia be žmogaus pagalbos. Jie auga po vėjo, gaisro, gyvūnų, kitų veiksnių sukeltų pažaidų ar net „sunaikinimo”. Dingus nuolatinei priežiūrai. miškas ilgainiui apauga žmogaus paveiktas teritorijas: kelius, sausinimo sistemas, kirtavietes, laukus.
Įvairovę miškuose kuria ir palaiko vėjas. Stiprūs vėjai išverčia medžius su šaknimis, nulaužia kamienus ar šakas. Vėjo sukuriamos spragos miško dangoje per metus apima iki 2 proc. Virstančių medžių išlaužomis įvairaus dydžio ir formos spragos yra vienas iš pagrindinių įvairovę miškuose didinančių veiksnių.
Eglių plantacijos keitimas į mišką. Eglių plantacijose išgyvena vos keletas miško rūšių. tai lemia dirbtinai palaikomas didelis medžių tankumas, nuolatinis pavėsis eglynuose, lėtai yrančių spyglių sluoksnis ant žemės. Tokie medynai turėtų būti palaipsniui pertvarkomi, sugražinant natūraliems miškams būdingą išvaizdą, elementus ir rūšis.
Europinės svarbos miškų buveinė. Tai ant šlaito augantis miškas – kuriame auga guobos, klevai, liepos ir uosiai, o paklotėje tarpsta vešlus žolynas.
Buvusios pamiškės atkūrimas. Miško ir pievos, lauko sandūroje susidaro abiem ekosistemoms būdingų sąlygų derinys, pasižymintis didesne buveinių ir organizmų įvairove. Medžiai milžinai – įvairių organizmų namai. Miškas – ne vien tik medžiai. Ant kikvieno medžio rasime didelę įvairių miško organizmų įvairovę. Ant seniausio ir didžiausio ąžuolo auga 25 proc. visų valdoje rastų kerpių rūšių, taip pat ir viena įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą – baltijinė ramalina (Ramalina baltica).
Nudžiūvę medžiai ir virtuoliai – ne šiūkšlės. Iki šiol tvirtinama, kad sausuoliai, stuobriai, virtuoliai miške – savinino aplaidumo ir miško ligotumo požymis. Priešingai – tai svarbūs bei neatsiejami miškų elementai. Medžių žuvimas yra įprastas reiškinys miškuose. O jų vietoje ima augti nauja medžių karta.
Pušyno raida į plačialapių medžių mišką. Pušys įsikuria apleistuose plotuose, kur nėra kitų medžių konkurencijos. Derlingesnėse augavietėse po pušimis pradeda augti lapuočiai ir eglės. Jei nekils gaisras, pušis ilgainiui pakeis plačialapiai medžiai.
Svetimžemiai augalai- pavojingas žaidimas. Sklype, kuriame įrengtas takas rastos 6 svetimžemių Lietuvai medžių ir krūmų rūšys. Greitai plisdamos ir sudarydamos tankius sąžalynus sunaikina vietinę pievų augaliją. Tai sumažina miškų biologinę įvairovę, pakeičia kraštovaizdį.
GRAŽUTĖS REGIONINIO PARKO DIREKCIJA
Laisvoji aikštė 14, Salakas LT – 32216, Zarasų r.
Tel. 8 385 59426
El. paštas [email protected]
Svetainė: http://www.grazute.lt
pirmas 
Loreta 
Aruna